Gruodžio mėnesį „Viščiukų“ grupėje sužibo kūrybingas ir stebuklų kupinas projektas „Kur gyvena pasaka“. Ši kelionė ankstyvojo amžiaus vaikams tapo ne tik pažintimi su literatūra, bet ir giliu emociniu patyrimu, apjungusiu grupės kasdienybę, šeimų bendrystę ir pažintį su gimtuoju miestu.

Projekto ašimi tapo siekis per pasakų pasaulį ugdyti vaikų kalbinę raišką, vaizduotę bei puoselėti svarbiausias vertybes – empatiją, draugystę ir pagalbą kitam. Kelionė prasidėjo nuo pirmųjų, vaikams artimų istorijų: „Trys paršiukai“, „Pagrandukas“, „Vištytė ir gaidelis“. Jaukiai susibūrę grupėje, mažieji kartu su mokytojomis ne tik klausėsi sekamų istorijų, bet ir mokėsi analizuoti veikėjų poelgius bei jų pasekmes. Diskusijų metu vaikai patys sau patvirtino svarbią tiesą – pasakose ir gyvenime visada triumfuoja gėris.

Grupėje sukurta speciali erdvė – „Pasakų kampelis“ – tapo pagrindine vaikų susibūrimo vieta. Čia mažieji virto tikrais kūrėjais: jie vartė knygas, klausėsi įrašų, piešė, lipdė personažus ir per vaidmenų žaidimus patys „įlipo“ į pasakų batus. Tokia veikla padėjo vaikams mokytis bendradarbiavimo, dalijimosi idėjomis ir priemonėmis.

Tačiau projektas neapsiribojo tik grupės sienomis. Siekiant pajusti tikrąją kalėdinę dvasią ir pamatyti, kaip pasaka gali atrodyti tikrovėje, „Viščiukai“ išsiruošė į edukacinę išvyką prie miesto eglės Utenio aikštėje. Spindinčios dekoracijos ir didinga eglė vaikams paliko neišdildomą įspūdį – tai buvo gyvas įrodymas, kad stebuklai gali vykti čia pat, jų gimtajame mieste.

Ypatingą šviesą į projektą įnešė ir vaikų šeimos. Organizuotas kūrybinis vakaras „Vakaro ratas su tėvais“ tapo jautria bendruomeniškumo pamoka. Kol vaikai ilsėjosi, tėveliai grupėje kūrė kalėdinius žaisliukus ir dekoracijas, ruošdami staigmeną savo mažiesiems. Kitą rytą atvykę į darželį, vaikai nušvito išvydę tėvų rankomis papuoštą, šviesos ir jaukumo pripildytą aplinką. Tai sustiprino saugumo ir bendrystės jausmą, kuris toks svarbus ankstyvajame amžiuje.

Tęsiant pasakų kelionę, vaikai pasinėrė į kalėdinių istorijų – „Stebuklinga snaigė“, „Eglutės pasaka“ – pasaulį. Įkvėpti herojų nuoširdumo, jie patys pradėjo kurti „Gerumo girliandą“, kurioje kiekviena grandis simbolizavo gerą darbą: pagalbą draugui, pasidalintą žaislą ar gražų žodį.

Projekto pabaigą vainikavo „Kalėdinė balto angelo pasaka“. Susitikimas su Kalėdų Seneliu, šypsenos ir dovanėlės tapo džiugiu baigiamuoju akordu. Per šį mėnesį „Viščiukų“ grupės vaikai suprato svarbiausia – pasaka gyvena visur: knygų puslapiuose, šventinėje Utenio aikštėje, kūrybiniuose žaidimuose, o svarbiausia – jų pačių širdelėse.

Parengė ikimokyklinio ugdymo vyr. mokytoja Aušra Paškevičienė

Tris savaites „Drugelių“ ir „Žirniukųׅ“ grupėje gyveno pasakos. Jos atėjo tyliai – su knygelėmis, lėlėmis, muzika ir vaikų šypsenomis. Taip gimė projektas „Aš seku, tu seki, seksim pasakas visi“, kurio metu pasaka tapo svarbia ugdymo priemone, padedančia vaikams pažinti save, kitus ir pasaulį.

Projekto metu pasakos tapo kasdienio ugdymo dalimi. Vaikai klausėsi pasakų, jas sekė kartu su mokytojomis, patyrė per judesį, muziką, menines ir kūrybines veiklas. Ugdymo procese buvo taikomi STEAM elementai, padėję vaikams tyrinėti garsus, spalvas, formas, emocijas ir aplinką.

Didelio vaikų susidomėjimo sulaukė teatralizuotos ir muzikinės pasakos, šešėlių teatro pasaka „Pirštinė“, pirštukinių lėlių sekamos pasakos bei kūrybinės veiklos. Ypatinga ir šilta patirtis buvo vakaro ratas „Močiute, pasek man pasakėlę“, kuriame dalyvavo vaikų močiutės. Jos dalijosi pasakomis ir prisiminimais, o vaikai su dideliu džiaugsmu klausėsi, patyrė artumo ir bendrystės jausmą.

Šis projektas parodė, kad pasaka – tai ne tik pasakojimas, bet ir gyvas patyrimas, padedantis mažiesiems drąsiau kalbėti, reikšti emocijas, bendrauti ir kurti. Džiaugiamės vaikų patirtimis, šypsenomis ir pirmomis pasakų kelionėmis.

Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytojos Žydrė Čiplienė, Nida Jankauskienė

Šiemet „Boružiukų“ grupė su dideliu džiaugsmu prisijungė prie prasmingos akcijos „Gerumo paštas“, kurios tikslas – padėkoti tiems, kurie mums svarbūs, ir pradžiuginti žmones, kuriems šilto žodžio ar dėmesio šiandien ypač trūksta. Ši akcija tapo puikia proga vaikams patirti, kad net ir paprastas laiškas gali turėti didelę reikšmę ir skleisti gerumą.

„Boružiukai“ parašė kelis padėkos laiškus žmonėms, kurie prisidėjo prie įvairių veiklų įgyvendinimo. Vaikai su nuoširdumu dėliojo žodžius, mokėsi pastebėti kitų pastangas ir išreikšti dėkingumą. Tokios veiklos ugdo vaikų empatiją, mandagumą, gebėjimą vertinti aplinkinių darbą bei stiprina supratimą, jog gerumas grįžta su kaupu.

Prie gražios iniciatyvos „Boružiukai“ pakvietė prisijungti ir kitas darželio grupes – „Smalsiukų“, „Pelėdžiukų“ ir „Svirpliukų“. Visi kartu pagamino net 60 kalėdinių atvirukų Socialinės globos namų gyventojams. Tai buvo bendrystės, kūrybos ir nuoširdaus rūpesčio kupinas procesas.

Vyresnieji vaikai labai kruopščiai ir atsakingai rašė šiltus sveikinimus, o jaunesnieji spalvino, aplikavo, klijavo lipdukus ir puošė atvirukus pagal savo galimybes. Kiekvienas vaikas prisidėjo savaip, tačiau visi jautėsi svarbūs ir reikalingi. Vaikai didžiavosi žinodami, kad jų rankomis pagaminti atvirukai suteiks džiaugsmo globos namų gyventojams ir pradžiugins jų širdis.

Didelį džiaugsmą vaikams suteikė ir Socialinės globos namų gyventojų parodytas dėmesys – jie vaikus nuoširdžiai pavaišino saldumynais. Šis šiltas gestas tapo gražiu abipusio gerumo pavyzdžiu ir dar kartą parodė, kad dalijimasis, rūpestis ir nuoširdumas jungia skirtingas kartas. Nuoširdžiai dėkojame už vaišes ir šiltą priėmimą.

Ši veikla ne tik skatino vaikų kūrybiškumą ir lavino smulkiąją motoriką, bet ir ugdė atsakomybę, kantrybę, tarpusavio pagalbą bei bendradarbiavimo įgūdžius. Svarbiausia – vaikai mokėsi dalintis gerumu, suprato, kad mažas darbas ar šiltas žodis gali tapti dideliu džiaugsmu kitam žmogui.

Dalyvaudami tokiose akcijose vaikai mokosi dalintis gerumu, būti atidūs kitiems ir suprasti, kad kiekvienas geras darbas prisideda prie jautresnės ir šviesesnės aplinkos kūrimo.

Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Žlabickienė

„Pelėdžiukų“ grupės vaikai aplankė švytinčią kalėdinių eglučių alėją, kuri šventiniu laikotarpiu papuošė Dauniškio ežero pakrantę.

Prieš išvyką aptarėme tikslą – tarp dešimčių žaliaskarių surasti mūsų darželio eglutę, o ant Kraštotyros muziejaus eglutės surasti savo kurtą dekoraciją – kalėdinį namuką.

Eidami per šventinę alėją, mažieji tapo tikrais sekliais, atidžiai apžiūrėjo korteles, vyresnieji bandė skaityti, o kiek džiaugsmo buvo, kai vaikai surado mūsų puošniąją eglutę. Dėkojame kūrybinei grupei už įspūdingą darbą.

Vaikščiodami po eglučių alėją, vaikai grožėjosi skirtingais puošybos stiliais, originaliomis idėjomis, lygino spalvas, formas ir tekstūras, mokėsi pastebėti detales, kurios sukuria harmoningą visumą taip lavindamiesi savo estetinį skonį, kūrybiškumą.

Kūrybiškai papuošta Dauniškio ežero pakrantė džiugina vaikus, kuria šventinę atmosferą, o kartu patirtos teigiamos emocijos skatina bendrystės jausmą.

Didelis pasididžiavimas apima priėjus prie Kraštotyros muziejaus eglutės. Ant jos šakų supasi vaikų rankomis sukurti spalvingi nameliai. Matydami savo darbelį tokioje garbingoje vietoje, vaikai pasijunta svarbia šventės dalimi, o jų pasitikėjimas savimi auga.

Šventės ne tik džiugina, bet ir ugdo estetinį suvokimą, galimybę atskleisti kiekvieno iš mūsų kūrybines galias, pasijusti dalimi to, kas vyksta aplink mus.

                                                                                             Parengė mokytoja Inga Bitautienė

Artėjant gražiausioms metų šventėms, šurmulys ir kalėdinis meduolių kvapas užpildė „Pelėdžiukų“ grupę. Vaikai kepė, dekoravo ir pakavo kalėdinius meduolius – dovanėlę savo tėveliams. Ši veikla praturtino šventinį laukimą ir tapo puikia ugdomąja patirtimi, kurios metu vaikai bendradarbiavo, ugdėsi kūrybiškumą ir empatiją.

Mokytojų padedami, mažieji kepėjai drąsiai eksperimentavo: kočiojo tešlą, rinkosi įvairias šventines formeles – žvaigždes, snaiges, eglutes, kalėdinius meduolius. Kiekvienas stengėsi išspausti kuo taisyklingesnį sausainį, o kai kurie, pasitelkę kūrybiškumą, bandė kurti unikalias, savitas formas.

Nors kalėdinės dovanėlės skirtos tėveliams, pats procesas buvo kolektyvinis. Vaikai mokėsi dirbti komandoje: vieni padėjo nešti kepimo skardas, kiti dalinosi formelėmis ir tešla, patarė draugui kaip lygiau iškočioti tešlą. Ši bendra veikla skatino vaikų bendravimo įgūdžius. Jie tarėsi, dalijosi džiaugsmais, sprendė problemas, mokėsi laukti savo eilės ir padėti draugui. Toks bendradarbiavimas ugdė pagarbą vienas kitam ir suvokimą, kad kartu dirbant pasiekti rezultatai yra džiugesni ir gausesni. Dekoravimo etapas buvo ypač svarbus. Vaikai stengėsi kuo gražiau, išradingiau papuošti kiekvieną sausainį baltu glajumi, lavindamiesi smulkiąją motoriką ir vaizduotę. Galiausiai, gražiai supakavo į pačių rankomis išpuoštus maišelius ir, šventės metu, su meile ir pasididžiavimu dovanojo savo tėveliams.

Ši paprasta, bet nuoširdi veikla dar kartą įrodė, kad geriausios dovanos yra tos, kurios sukurtos su meile ir rūpesčiu, padėjo vaikams pasijusti svarbiais, kūrybiškais, gebančiais dalintis šiluma ir pajausti dovanojimo džiaugsmą.

               Parengė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Inga Bitautienė

Utenos švietimo centro ir Utenos rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus iniciatyva buvo suorganizuota švietimo įstaigų direktorių pavaduotojų ir mokytojų išvyka į Šiaulių, Palangos ir Kretingos švietimo įstaigas, siekiant pamatyti ir patirti, kaip jose įgyvendinamos STEAM, tvarumo, Reggio Emilia ugdymo kryptys.

Mūsų darželio 4 atstovės (mokytojos Audronė, Aušra ir Inga) pasiskirstėme taip, kad galėtume aplankyti visus darželius. Kiekvienas vizitas parodė vis kitus, savitus sprendimus, įdomius požiūrius į bendras problemas. Lankydamosi Šiaulių „Ąžuoliuko“ darželyje, kuris propaguoja tvarumo idėją, pastebėjome dėmesį ekologijai, ugdymą lauko aplinkose (šiltnamis, lysvės, obelys, serbentų krūmai, varlinykas ir pan.), sužinojome, kad darželis bendradarbiauja su Žemės ūkio ministerija dėl ekologiškų produktų, todėl yra pelnęs ne tik ekologiško darželio sertifikatą, bet ir dviejų bruknių įvertinimą. Nors darželio pastatas iš išorės atrodo renovuotas, lauko įrenginiai, takai, aplinka prašosi atnaujinimo. Kaip privalumą būtų galima paminėti tai, kad kiekviena grupė turi atskirą kambarį poilsiui. Dėl to pačioje grupėje nereikia nuolat stumdyti baldų veiklai ar miegui, daugiau erdvės lieka atskiriems „kampeliams“. Atkreipėme dėmesį ir į tai, kad stengiamasi netrukdyti ugdymo proceso – svečiai buvo lauke, kol vyko ugdymas, o grupes pamatėme tik tada, kai vaikai buvo išvesti į lauką.

Šiaulių TECH centras pristatė, kaip jų organizuojama popamokinė veikla pritraukia mokinius kūrybinėms, techninėms veikloms. Samdomi darbui ne pedagogai, o savo sričių specialistai profesionalai gali per praktinę patirtį atskleisti tyrinėjamams aktualią medžiagą, įtraukti mokinius patiems kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Taikydami minimalų mėnesinį mokestį (7 Eur), nes didžiąją dalį dengia savivaldybė, centro darbuotojai aprūpina mokinius reikiamomis medžiagomis, robotikai skirtais rinkiniais, technologine įranga. Turi ir įmonių, kurios remia vaikų užimtumą. Pirmas žvilgsnis į patalpas irgi nustebino – Lietuvos žemėlapis iš kompiuterių mikroschemų, balti stalai, koridoriais laisvai vaikštantis ir draugiškai vaikus pasitinkantis šuo. Bet labiausiai užbūrė centro vadybininkė, per šiuolaikinių vaikų psichologijos prizmę pristačiusi šios įstaigos požiūrį į ugdymą, tikslus, siekius ir rezultatus.

Palangos „Žilvino“ darželyje jautėsi labai darniai veikianti administracijos komanda, šiltas ir jaukus bendravimas, mokėjimas dalintis savo stiprybėmis. Mokytojos pristatymas apie STEAM taikymą kasdienėse veiklose, ypač už darželio ribų, buvo tikrai įtaigus ir dar kartą patvirtino teiginį, kad viską daro žmonių noras dirbti įdomiai, patraukliai, vaikams tinkančiomis formomis, siekiant per patirtis atskleisti mus supančio pasaulio įvairovę. Įsitikinome, kad STEAM padeda vaikams ne tik ugdytis smalsumą, atrasti fizikos dėsnius, gebėjimus dirbti komandoje, tobulinti skaičiavimo, matavimo įgūdžius, bet svarbiausia – skatina spręsti problemas, mąstyti, ieškoti teisingų atsakymų ir patirti džiaugsmą pačiam įveikus užduotį.

Manau, kad kiekviena išvyka ir pamatymas, kaip dirba kiti, pasimatuoti, ką darom taip pat, ką kitaip, ką panaudosim ar pritaikysim – leidžia mums tobulėti, pasinaudoti jau patikrintais sprendimais, pagaliau, pasitikrinti žinias, nes mokytojo darbas nuolat reikalauja neatsilikti nuo šiuolaikinio pasaulio tempo.

                                                       parengė Rasa Drungienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

„Drugelių“ ir „Žirniukų“ grupėje vyko jaukus ir šiltas vakaro ratas „Močiute ir seneli, pasek man pasakėlę“. Į svečius pasikvietėme vaikų močiutes ir senelius, kurie mielai sutiko pasidalinti savo šiluma ir pasakomis.

Susirinkę į ratelį visi kartu susipažinome, pasidalinome gera nuotaika ir pradėjome vakarą žaismingu pirštukų žaidimu. Mažieji džiaugėsi galėdami kartu žaisti, o močiutės – būti to žaidimo dalimi. Po nuotaikingo žaidimo viena iš močiučių pasekė visiems gerai žinomą pasaką „Ropė“, kurią vaikai klausė susidomėję. Pasakos klausymą papildė dar viena smagi veikla – visi kartu suvaidinome teatralizuotą pasaką „Katinėlis ir gaidelis“. Mažieji aktoriai įkūnijo personažus, o močiutės tapo smagiomis pasakos bendrakeleivėmis. Vakarą užbaigėme kūrybine veikla – vaikai kartu su savo močiutėmis darė delniukų antspaudus, kurie tapo simboliniu ryšio ženklu. Renginys praėjo linksmai, jaukiai ir bendruomeniškai, palikdamas daug gražių emocijų ir dar ilgai išliksiančių prisiminimų tiek vaikams, tiek močiutėms.

Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytojos Žydrė Čiplienė ir Nida Jankauskienė

Kelionė su draugais visada būna ypatinga. Visi kartu – „Spindulėlių“ ir „Pelėdžiukų“ grupės vaikai išsiruošėme į nuotykį – Molėtų etnokosmologijos muziejų.

Aplankėme požeminę penkių salių galeriją, kurioje etnokosmologijos žinios pateikiamos ekspozicijose etnologiniu, mokslo istorijos, filosofiniu, astronominiu požiūriais. Vaikai susipažino su etnokosmologijos idėja ir svarbiausiomis temomis, skaitmeniniais kosmoso vaizdais, Žemėje įrengtais teleskopais. Pamatėme milžiniškas Jupiterio juostas, Saturno žiedus ir sužinojome, kodėl Marsas toks raudonas. Pakilome ir į observatorijos bokštą su 80 cm teleskopu, įrengtu 40 m aukštyje, kuriuo naktį stebimas naktinis dangus ir jame matomi kosminiai objektai - Saulės sistemos planetos, Paukščių Tako žvaigždės ar kitos galaktikos. Iš 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės galėjome stebėti apylinkių grožį.

Išėję iš etnokosmologijos muziejaus vaikai jautėsi lyg grįžę iš tikros kelionės po Visatą. Jų akys žibėjo tarsi mažos žvaigždutės – juk dabar jie žinojo, kad kosmosas yra milžiniškas, kupinas paslapčių ir besikeičiantis. O kartu praleistas laikas sustiprino mūsų draugystę.                            

Parengė mokytoja Audronė Nikštuvienė