Skaitykite: Atmintinė tėvams

„Svirpliukų“ grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis pradėjo smagią dėmesingumo, savimonės ir judesio kelionę į žaidybinės jogos pasaulį. Kvėpuodami, judėdami, bendraudami ir medituodami vaikai išmoksta geriau pažinti savo bei kitų emocijas ir jausmus, lavina kūno pusiausvyrą ir mokosi nusiraminimo technikų.

„Svirpliukams“ labai pasisekė, kad jogos mokytoja Diana, dirbanti studijoje „Šviesu“, supažindino juos su oro joga. Tai puiki praktika, nes tokie užsiėmimai - įdomus ir interaktyvus būdas padėti vaikams ugdyti jėgą, lankstumą ir susikaupimą.

           Parengė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Rasa Bakšienė

„Boružiukų“ grupės vykdytame projekte „Mūsų senolių buitis“ ypatingas dėmesys buvo skiriamas Reggio Emilia ugdymo filosofijai, ypač jos koncepcijai, kad aplinka yra „trečiasis pedagogas“. Ši filosofija pabrėžia, jog fizinė aplinka vaidina esminį vaidmenį mokymosi procese, skatindama vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Tokioje aplinkoje vaikai gali tyrinėti, eksperimentuoti, žaisti ir mokytis (Biermeier, 2015). Projektą parengė ir įgyvendino ikimokyklinio ugdymo mokytojos Inga Žlabickienė, Gitana Račickienė ir mokytojų padėjėja Jūratė Bernotienė.

Vaikų gebėjimų ugdymas ir spontaniškos veiklos skatinimas

Projekto metu vaikai turėjo galimybę laisvai tyrinėti senovinius buities rakandus, kurių grupės aplinkoje buvo sukaupta apie 30. Rakandai atsirasdavo palaipsniui, atsižvelgiant į vaikų susidomėjimą. Ši laisvė skatino spontanišką vaikų iniciatyvą, leido jiems patiems atrasti ir suprasti šių daiktų paskirtį bei naudojimo būdus. Toks požiūris atitinka Reggio Emilia metodikos principus, kur vaikai laikomi aktyviais mokymosi proceso dalyviais, o jų smalsumas ir iniciatyvumas yra skatinami per savarankišką veiklą.

Kontekstų kūrimas smalsumui skatinti

Sukurtos edukacinės erdvės, kuriose vaikai galėjo ne tik stebėti, bet ir praktiškai išbandyti senovinius moterų gražinimosi būdus, pynių pinimą, siūlų sukimo, drabužių skalbimo ir lyginimo, sėklų grūdimo, sviesto mušimo, pančiojimo ir kt. veiklas. Tai skatino jų smalsumą ir įsitraukimą. Sukurti kontekstai leido vaikams giliau suprasti tradicijas ir kultūrą, lavino jų kūrybiškumą bei socialinius įgūdžius.

Kaziuko vakaronė – bendruomeniškumo ir tradicijų puoselėjimas

Organizuota Kaziuko vakaronė, kurios metu tėvai ir vaikai kartu kepė blynus, dekoravo stalą, šoko liaudiškus šokius, žaidė tradicinius žaidimus ir vaišinosi lietuviškais užkandžiais. Šis renginys sustiprino bendruomenės ryšius ir leido vaikams praktiškai patirti tradicijas. Šeimų įtraukimas į ugdymo procesą yra svarbus, nes padeda vaikams geriau suprasti ir vertinti savo tautos kultūrinį paveldą.

Edukacijos – vaikai moko vaikus

Projekto metu vyko edukacijos, kuriose vaikai mokė kitus darželio ugdytinius naudotis senoviniais buities rakandais. Ši praktika ne tik stiprino vaikų pasitikėjimą savimi, bet ir skatino bendradarbiavimą bei atsakomybę už bendruomenės mokymąsi. Tai atitinka Reggio Emilia filosofijos principus, kad vaikai yra ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, galintys dalintis savo žiniomis su kitais.

Apibendrinimas

Projektas „Mūsų senolių buitis“ sėkmingai integravo Reggio Emilia filosofijos principus, skatindamas vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą per autentiškas ir prasmingas veiklas. Tokie projektai ne tik praturtina vaikų ugdymąsi, bet ir stiprina jų ryšį su kultūriniu paveldu bei bendruomene.

Linksmos vaikų mintys

-Sviestamušė reikalinga vandeniui taupyti,- Rugilė.

-Dūminė kvepia mėsa,- Dovydas.

-Sunkus seniau laisvalaikis buvo,- Majus.

-Patiko su sviestmuše padaužyti,- Dovydas.

Dėkojame tėveliams ir visiems prisidėjusiems prie šio projekto.

                                                                     Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Žlabickienė

Prieš dvi savaites „Drugelių“ ir „Žirniukų“ grupių vaikai leidosi į smagią ir kupiną atradimų kelionę po transporto pasaulį. Jie susipažino su įvairiomis transporto priemonėmis – automobiliais, laivais, traukiniais ir lėktuvais. Mažieji ne tik sužinojo, kaip šios transporto priemonės juda, bet ir kokius garsus jos skleidžia.

Keliaudami į „oro uostą“, „traukinių stotį“, „mašinų garažą“ ir „laivų uostą“, vaikai aktyviai tyrinėjo transporto priemonių judėjimo būdus: plukdė skirtingo dydžio laivelius, apžiūrinėjo įvairius mašinų modeliukus, drauge kūrė traukinių bėgius ir tyrinėjo lėktuvų modelius. Didžiausią džiaugsmą mažiesiems suteikė oro balionų leidimas – tai buvo tikra nuotykio kulminacija.

Ši veikla padėjo vaikams per žaidimus ir patyrimus geriau suprasti juos supantį pasaulį, ugdyti smalsumą ir kūrybiškumą. Džiaugiamės matydami, kaip mažieji tyrinėtojai su užsidegimu atranda naujus dalykus.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Žydrė Čiplienė

Visą vasario mėnesį „Viščiukų“ grupėje vyko projektas „Mažieji STEAM atradėjai žiemą“. Projekto metu buvo sėkmingai pasiekti pagrindiniai tikslai – skatinti 1–2 metų vaikus tyrinėti gamtos reiškinius ir ugdyti pagrindinius STEAM gebėjimus per žaidimus, patirtines ir kūrybiškas veiklas. Vaikai aktyviai dalyvavo užsiėmimuose, rodė smalsumą ir džiaugėsi naujais atradimais.

Vaikai itin džiaugėsi veiklomis, kuriose galėjo rankomis liesti, stebėti ir eksperimentuoti su skirtingomis medžiagomis. Sniego tekstūrų tyrinėjimas, sniego atspaudų kūrimas, žiemos miško tyrinėjimas ant šviesos stalo ir smagiu iššūkiu tapęs lede įšalusių meškučių atradimas bei išlaisvinimas, ne tik skatino smalsumą, bet ir lavino smulkiąją motoriką bei sensorinius pojūčius. Kūrybinės veiklos leido vaikams reikšti savo fantaziją ir ugdyti vaizduotę.

Projekte dalyvavo ir tėveliai – jie dalijosi vaikų žiemos akimirkomis, kurios buvo eksponuojamos grupėje. Tėvų įsitraukimas į projektą skatino bendruomeniškumo jausmą ir stiprino ryšį tarp šeimos ir darželio.

Projekto pabaigoje pastebėta akivaizdi vaikų pažanga: pagerėjo rankų-akių koordinacija, praturtėjo kalbiniai įgūdžiai, sustiprėjo socialiniai įgūdžiai ir padidėjo vaikų drąsa.

Projektas „Mažieji STEAM atradėjai žiemą“ ne tik praturtino vaikų kasdienybę naujomis patirtimis, bet ir tapo puikia pradžia tolimesniam jų pažinimo džiaugsmui ir smalsumui tyrinėti aplinką toliau.

Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Gintarė Šakalytė

„Boružiukų“ grupės vaikai lankėsi Vytauto Valiušio keramikos muziejuje! Čia jie susipažino su vienu seniausių amatų - keramika, stebėjo, kaip iš molio gimsta unikalūs dirbiniai ir patys išbandė šį meną.

Mokyti vaikus apie Lietuvos etnokultūrą yra labai svarbu, nes tai padeda jiems geriau suprasti savo šaknis, tradicijas ir tautinį paveldą. Per tokius užsiėmimus ugdoma pagarba istorijai, skatinamas kūrybiškumas ir bendruomeniškumo jausmas. Tautodailės pažinimas lavina meninę raišką ir leidžia mažiesiems atrasti senolių puoselėtas vertybes šiuolaikiniame pasaulyje.

Kūrybinėse dirbtuvėse mažieji meistrai patys gamino velykinius dėkliukus margučiams. Tai buvo puiki proga lavinti vaizduotę, smulkiąją motoriką ir patirti kūrybos džiaugsmą. Kiekvienas sukurtas darbelis buvo unikalus, kupinas vaikų įdėto darbo ir šventinio laukimo nuotaikos...

Diena buvo kupina įspūdžių, naujų žinių ir džiaugsmingų akimirkų!

                                                                         Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Gitana Račickienė

„Boružiukų“ grupės ugdytiniai – smalsūs tyrinėtojai, pasiruošę atrasti pasaulį per žaidimą, patirtį ir kūrybą. Grupėje vykdytas projektas „Dinozaurų paslaptys“ suteikė vaikams galimybę gilintis į priešistorinį pasaulį, tyrinėti, atrasti, kurti ir eksperimentuoti įvairiose veiklose. Projektą organizavo ikimokyklinio ugdymo mokytojos Inga Žlabickienė, Gitana Račickienė ir mokytojos padėjėja Jūratė Bernotienė.

Norint sužadinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo džiaugsmą, grupėje buvo sukurta tikra „Dinozaurų ola“ su specialiais garso ir šviesos efektais, kurie sustiprino paslaptingą nuotaiką. Čia aidėjo dinozaurų riaumojimai, o netikėtai nušvintantys akcentai kūrė nuostabos jausmą. Paslėpti QR kodai kvietė spręsti užduotis, atrasti naujus faktus ir gilintis į dinozaurų pasaulį. Visa aplinka priminė tikras džiungles – čia buvo gausu įvairaus dydžio dinozaurų figūrėlių, palmių, lianų, lizdų su kiaušiniais. Veiklos paįvairinimui įrengta smėlio zona, kurioje vaikai galėjo leistis į fosilijų paieškas ir pasijusti tikrais mažaisiais archeologais. Naudodami specialius paleontologų įrankius, jie ieškojo fosilijų suakmenėjusiuose sluoksniuose, lavino smulkiąją motoriką, kantrybę ir tyrinėjimo įgūdžius. Vaikai aktyviai rūšiavo dinozaurus pagal ūgį, dydį, ilgį ir maisto pasirinkimą, ugdydami matematinius gebėjimus bei loginį mąstymą. Lygindami dinozaurus tarpusavyje, skaitydami apie juos knygas, žaisdami, ugdytiniai mokėsi analizuoti ir daryti išvadas.

Kūrybiniam mokymuisi pasitelkta patyriminė veikla – vaikai iš įvairių turimų medžiagų (šakelių, akmenukų, šiaudų) formavo dinozaurų gyvenamąją aplinką: džiungles, ugnikalnius, olas, suko dinozaurų lizdus. Ugdytiniai kartu su tėveliais ir kitais šeimos nariais kūrė įvairius kūrybiškus pristatymus apie dinozaurus. Buvo paruošti išsamūs ir spalvingi plakatai, interaktyvios prezentacijos, nulipdyti dinozaurai ir netgi šešėlių teatro pasirodymai. Kiekvienas vaikas įdomiai ir išradingai papasakojo apie savo pasirinktą dinozaurą, stebindamas žiniomis ir pristatymo būdu. Tėvelių ir vaikų išradingumas žavėjo, o draugų pasakojimų klausytis buvo ne tik smagu, bet ir naudinga mokantis viešojo kalbėjimo.

Projektas „Dinozaurų paslaptys“ ne tik suteikė vaikams naujų žinių apie dinozaurus, bet ir skatino juos būti aktyviais atradėjais, eksperimentuoti, kurti ir džiaugtis pažinimo procesu. Tai buvo tikras nuotykių kupinas kelias į praeities paslaptis, palikęs neišdildomus įspūdžius vaikų širdyse.

                                                                                                            Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Žlabickienė

Paukščiai, įskaitant pelėdas ir apuokus, yra tiesioginiai dinozaurų palikuonys. Nors atrodo, kad paukščiai ir dinozaurai yra labai skirtingi, mokslininkai nustatė, kad paukščiai iš tikrųjų yra vieni iš gyvų dinozaurų palikuonių. Tai reiškia, kad pelėdos ir kiti paukščiai turi tam tikrų dinozaurams būdingų savybių, pavyzdžiui, panašią struktūrą, sparnus, kai kuriuos raumenis ir netgi elgesį.

Vykdant projektą „Dinozaurų paslaptys“, „Boružiukų“ grupės vaikai turėjo unikalią galimybę išvysti gyvą apuoką ir išklausyti išsamiai parengtą edukaciją „Pelėdų paslaptys“, kurią vedė ornitologė Ingrida Lagūnavičienė. Šios edukacinės veiklos metu vaikai sužinojo ne tik apie šių paukščių gyvenimo būdą ir mitybą, bet ir apie jų svarbą ekosistemoje, sužinojo, kaip šie paukščiai prisitaiko prie aplinkos ir kokias grėsmes jiems kelia žmogaus veikla. Be to, vaikai turėjo progą stebėti apuoko elgesį ir užduoti klausimus. Vaikai sužinojo, kad pelėdos, kaip ir kiti paukščiai, pasitelkia dinozaurams būdingus bruožus savo kasdieniame gyvenime, kad galėtų gerai medžioti ir prisitaikyti prie aplinkos. Pavyzdžiui, pelėdos turi itin gerą regėjimą ir klausą, kaip ir kai kurie dinozaurai, kurie buvo puikūs plėšrūnai.

Vaikams buvo užduoti klausimai, kurie skatino mąstyti: kuo pelėdos skiriasi nuo kitų paukščių? Kaip manote, kodėl jos turi tokias ypatingas savybes, kaip kaklo lankstumas, gera klausa ir regėjimas?

Kokie paukščiai, tokie kaip pelėdos, turi tiek daug bendro su dinozaurais? Ką tai sako apie gyvūnų evoliuciją?

Šie klausimai padėjo vaikams įžvelgti ryšius tarp dinozaurų ir šiuolaikinių paukščių, ugdė jų kritinį mąstymą ir skatino gilintis į gyvūnų evoliucijos procesus. Edukacija tapo ne tik įdomia, bet ir labai naudinga patirtimi, sujungiančia praeitį ir dabartį.

Smagu, kad Utenoje atsirado tokia galimybė.

Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Žlabickienė