Klaida
  • [sigplus] Critical error: Image gallery folder 2017/ausra is expected to be a path relative to the image base folder specified in the back-end.

[sigplus] Critical error: Image gallery folder 2017/ausra is expected to be a path relative to the image base folder specified in the back-end.

       ŽIEMA SU  STEAM

      Žiema tai stebuklingas laikas, kai gamta pereina į paslaptingą baltumo pasaulį, kuriame sniegas kaip stebuklas apgaubia viską savo švelnumu. Būna dienų, kai šalti vėjo gūsiai priverčia prieglobsčio ieškoti šiltuose kambariuose. Tačiau žiemą gamtoje vyksta saviti, tik šiam sezonui būdingi reiškiniai: sniegas, pusnys, ledas, varvekliai, šaltis, pūga, ir pan. 

 Pastebėjome, jog vaikai žiemos metu mažai dėmesio skiria gamtos reiškinių atsiradimui, pavyzdžiui, nežino kaip susiformuoja varvekliai, iš kur atsiranda sniegas ir t.t. Šis pastebėjimas paskatino organizuoti edukacinį projektą, kurio metu vaikai tyrinėjo sniegą ir ledą atlikdami įvairias STEAM veiklas.
  Sulaukę dienos, kai lauke stipriai spaudė šaltukas, vaikai į indelius pylė įvairių spalvų vandenį, įdėjo virvutę ir paliko per naktį sušalti. Nekantriai laukė kol užšals ledukai. Vaikai siūlė įvairius variantus, kaip ledukus išimti iš indelių. Kitą dieną spalvotais ledukais papuošė medelį. Vaikai suprato kaip vanduo pavirsta į ledą. Visi džiaugėsi, kad obelaitė, auganti darželio kieme, pasipuošė spalvotais ledo obuoliukais.

 Emilis iš namų atsinešė jau užšaldytą ledo gabalą. Visi norėjo jį paliesti. Berdami ant ledo druską ir lašindami įvairių spalvų dažus sukūrė patį spalvingiausią „ledų tortą“. Vaikai susidomėję stebėjo kaip druska tirpdo ledą. Aptarėme, kodėl kelininkai žiemą barsto kelius su druska.

Vaikų susidomėjimo sulaukė eksperimentas ,,Putokšlis“. Atsinešę į grupę sniego lašino ant jo spalvotą vandenį. Stebėjo kaip dažai įsigeria į baltą sniegą ir jį nudažo. Po to bėrė sodą, o ant jos lašino obuolių actą. Sniego kalnas gražiai užputojo įvairiomis spalvomis. Vaikai gebėjo paaiškinti, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai.

 Atlikdami eksperimentą su ledu ir sniegu, vaikai patys turėjo nuspėti rezultatą. Kas greičiau ištirps? Numatomus rezultatus pažymėjo stebėjimo lape. Beveik visų spėjimai pasitvirtino, nes sniegas ištirpo greičiau nei ledas.

     Džiaugiamės, kad prie projekto aktyviai prisidėjo ir tėveliai. Emilijos ir Evos mamytės paskatino mergaites savo  eksperimentus parodyti draugams. Visiems buvo labai įdomu, o ir mergaitės įgavo daugiau drąsos ir pasitikėjimo.

Projekto metu vaikai sužinojo, iš kokių medžiagų galima pasidaryti „sniegą“. Emilijos mama atnešė reikiamų priemonių sniego gamybai. Kai krakmolą sumaišėme su skutimosi putomis gavosi tokia miela masė, jog vaikai ilgai negalėjo nuo jos atsitraukti. „Šiltas sniegas...ir toks mielas...“ - kalbėjo jie ir lipdė kamuoliukus, pingvinukams buveines ir kt. Arminas sugalvojo, kad reikia sniegą nudažyti. Gavosi dar įdomesnė, spalvota masė žaidimams.

  Tyrinėjant snaiges, vaikai suprato, kad snaigė negali ilgai išbūti ant delno. Ji greit pavirsta vandens lašeliu. Visi gavo užduotį: iš grupėje esančių pasirinktų daiktų sukonstruoti įdomią snaigę. Daugelis rinkosi įvairius konstruktorius ir grupėje atsirado spalvotų, labai įdomių snaigių. Visos snaigės buvo gražios ir labai skirtingos.

Atlikdami kūrybinį darbelį ,,Mano snaigė“ panaudojo klijus ir druską. Snaigę piešė su klijais ir bėrė ant jos druską. Kai klijai išdžiūvo ant snaigės tepė dažus ir stebėjosi kaip gražiai maišosi spalvos. Apžiūrėję draugų kūrybinius darbelius vienodų snaigių nerado.

    Muzika daro stebuklus net ir pačią šalčiausią žiemos dieną. Meninio ugdymo mokytoja Audronė su vaikais sukūrė ,,Šalčio ir pūgos dialogą“. Vaikai reagavo į muzikos tempą, įsijautė į personažus, kūrė žiemos pasaką.

 Sveikatos priežiūros specialistė Žydrūnė aplankė vaikus ir kartu su jais atliko keletą bandymų, kurie įtikino vaikus, kad sniegas yra nešvarus ir jo nereikėtų dėti į burną.

Tai tik dalis mūsų projekto veiklų, įtraukusių vaikus. Smagu, kad ir kitų grupių vaikai su savo mokytojomis išbandė mūsų pasiūlytas STEAM veiklas.

 Šio projekto metu vaikai atrado daug atsakymų į jiems rūpimus klausimus, išmoko stebėti ir komentuoti reiškinius, vykstančius gamtoje ir aplinkoje.

 Parengė mokytoja metodininkė dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą Rita Katinienė           

  {gallery}2024/nuotraukos/RitosziemasuSTEAM{/gallery}


PATYRIMINIS UGDYMAS DARŽELYJE - ATRADIMO DŽIAUGSMO KUPINOS VEIKLOS

       Ikimokyklinis amžius - laikotarpis, kai vaikai aktyviai tyrinėja pasaulį ir sparčiai vystosi. Šiuo atžvilgiu, patyriminis ugdymas tampa neįkainojama priemone skatinti vaikų pažinimą, kūrybingumą ir bendradarbiavimą, bendravimą, tokiu būdu formuojasi vaiko pasaulėjauta, nes tik veikdamas vaikas kuria individualų žinojimą, įgauna įgūdžių, ugdosi gebėjimus ir vertybines nuostatas. Kas yra patyriminis ugdymas? Patyriminis ugdymas - tai ugdymo filosofija ir metodika, grindžiama tikėjimu, kad vaikai efektyviausiai mokosi per tiesioginį sąveikavimą su aplinka ir įvairiais patyrimais, vaikai yra aktyvūs dalyviai ugdymosi procese, o ne pasyvūs stebėtojai.

         Pastebiu, kad žaidimai ir kūryba puiki terpė patyriminiam ugdymui, tad sudarau sąlygas ir skatinu ,,Pelėdžiukus“ žaisti įvairius žaidimus, įtraukiu juos į kūrybinės veiklas. Kūrybiniai žaidimai žadina pasitikėjimą savimi, drąsina vaikus išbandyti naujus dalykus be rizikos suklysti, gerėja grupės vaikų socialinis elgesys. Bendra vaikų veikla sukuria sąlygas formuotis bendravimo įgūdžiams. Žaisdami drauge, vaikai mokosi išreikšti savo mintis, dalintis, palaikyti ir padėti įgyvendinti vienas kito idėjas, mokytis vienam iš kito, pajusti kito jausmus.

        Kūrybinių veiklų metu vaikai išreiškia savo vaizduotę ir kūrybiškumą eksperimentuoja su spalvomis, formomis, tekstūromis, tyrinėja, išbando įvairius veikimo būdus, išreiškia savo emocijas, ugdosi pasitikėjimą. Grupėje vykdyto projekto ,,Spalvos ir spalviukai“ metu atliko STEAM veiklas, kurių metu veikdami atrado įvairių būdų spalvoms pažinti, išgauti spalvų atspalvius, šviesesnes ir tamsesnes, naujas spalvas. Į vandenį skaidriame inde pamažu dėdami dažus, maišė, stebėjo kas vyksta, pipetėmis lašino pasirinktų spalvų dažus, bandė nuspėti kas atsitiks, dalijosi mintimis, ugdėsi suvokimą kaip spalvos tampa šviesesnės ar tamsesnės, kad susimaišius dviem spalvoms gaunasi nauja spalva. Tai leidžia vaikams tyrinėti, kurti, mokytis iš bandymų ir klaidų, ugdytis pasitikėjimą, o svarbiausia - mokytis maloniai ir neformaliai.

Tyrinėjimas, stebėjimas gamtoje ir aplinkoje vaikams suteikia galimybė pažinti artimiausią aplinką ir suprasti jos dėsningumus. Pasivaikščiojimų, žaidimų lauko erdvėse metu pastebėjau, kaip vaikai gali ilgai žaisti su paprastomis gamtinėmis medžiagomis: smėliu, akmenukais, vandeniu, medžių lapais ir sėklomis, sniegu ir kt. tyrinėti, eksperimentuoti, sugalvoti žaidimų idėjų sau ir draugui, keistis veiklomis, bandyti, kurti, pajausti, savaip interpretuoti, kiekvieną kartą atrasdami kažką naujo ir ypatingo.

         Patyriminės veiklos padeda geriau pažinti paprastus, kasdienius dalykus, tokius, kaip vaisius ir daržoves. Vaikai jas tyrinėja visais pojūčiais: apžiūri, liečia, uosto, ragauja, pjausto, tarkuoja gamina, vaišinasi įgydami naudingos patirties, žinių.

         Didelį dėmesį skiriu grupės aplinkos kūrimui. Stengiuosi sukurti funkcionalią, skatinančią smalsauti, priimti kūrybiškus sprendimus, aktyviai veikti aplinką, kurioje vaikas galėtų panaudoti ankstesnes žinias ir patirtį tolesniam ugdymuisi. Grupės aplinką dažnai stengiuosi papildyti naujomis idėjomis, nes ikimokyklinukai natūraliai domisi juos supančia aplinka, klausia ir ieško atsakymų į klausimus. Praktika rodo, kad vienas tinkamiausių būdų sužadinti natūralų smalsumą, į grupės aplinką įtraukti medžiagų, kurios vadinamos palaidomis dalimis. Taip kiekvieną rudenį grupėje atsiranda daugybė priemonių ,,iš gamtos“, ,,pasiklydusių“ detalių, antrinių medžiagų. Tai neturinčios konkrečios paskirties, naudojimo instrukcijų priemonės, leidžiančios veikti laisvai, be išankstinės instrukcijos, kurios vaikų rankose virsta bet kuo - akmenukai tampa vorais, pagaliukai - langeliais ar nameliais ir panašiai. Taip veikdami vaikai lavinasi kūrybiškumą, estetinį suvokimą, smulkiąją motoriką.

Apibendrindama galiu teigti, kad patyriminis ugdymas darželyje suteikia vaikams galimybę tyrinėti, pažinti, mokytis per asmeninę patirtį, mokytis vienam iš kito, drauge įveikiant sunkumus, sekant mokytojo pavyzdžiu. Skatina ugdytinius būti aktyviais, suteikia galimybę išmokti praktinių įgūdžių, kurie yra svarbūs kasdieniam gyvenimui, ugdo socialinius, emocinius ir bendravimo įgūdžius. Tinka įvairių poreikių vaikams. Patyriminis ugdymas yra raktas į kūrybingą ir įkvepiančią vaikystę.                        

     Parengė Ikimokyklinio ugdymo mokytoja-metodininkė Inga Bitautienė

 

  {gallery}2023/nuotraukos/patyriminisugdymas{/gallery}


IŠ PASAULINĖS LYDERYSTĖS KONFERENCIJOS 2023 SUGRĮŽUS

         Jau 14 kartą Lietuvoje vyko Pasaulinė lyderystės konferencija „Tu gali daryti įtaką“, į kurią šiais metais vyko didelė Utenos švietimo įstaigų mokytojų, vadovų, savivaldybės atstovų komanda. Kas tie lyderiai? Ar mes turėtume mokytis būti lyderiais? Ką daryti, kad pasiektume savo tikslų? Juk kiekvienas, kuris darome įtaką kitų, mus supančių žmonių gyvenimui, įsipareigojame ir esame lyderiai, ypač – ugdomiems vaikams.

Dvi dienas Palangos koncertų rūmuose klausėmės pranešimų, kurie kiekvienas atskirai buvo vertas išskirtinio dėmesio. Perteikti kitų išsakytas mintis ar perpasakoti tai, ką išgirdome – nebebūtų įspūdinga, tačiau bent keletu labiausiai įsimintinų dalykų norėčiau pasidalinti.

Kreigas Grošelis – gerai žinomas lyderystės konferencijų pranešėjas pasirinko temą „Pasitikėjimas yra lyderystės dabartis ir ateitis“. Kodėl pasitikėjimas lyderiu toks svarbus? Todėl, kad žmonės negali eiti paskui lyderį, jei nežino, kur einama arba jei pats lyderis nežino, kur nori nuvesti, jei kyla abejonių dėl lyderio skaidrumo ar pastebimas nenuoseklumas priimant sprendimus. Anksčiau visi pasitikėjo žiniasklaida, valstybių vadovais, politikais, o kaip dabar? Pasitikėjimas menksta, daugėja abejojančių, o tai kuria nesaugumo, neužtikrintumo atmosferą. Kitas svarbus pastebėjimas – žmonės vis mažiau bendrauja, bendravime trūksta empatijos, o tai dar viena kliūtis būti geru lyderiu. K. Grošelis pateikė savą pasitikėjimo formulę:

SKAIDRUMAS + EMPATIJA + NUOSEKLUMAS = PASITIKĖJIMAS

Skaidrumas daugialypis, bet žmonių santykiuose jis labiau atspindi bendravimo ir tiesos sakymo kitam terpę. Pasak pranešėjo, turime savęs paklausti: ar niekada neteko meluoti vien dėl to, kad nenorėjome nuvilti kito skaudžia tiesa? O gal tiesiog norėjome atrodyti geresni nei esame? Pranešėjas pateikė iliustraciją, kai vadovas žino, kad dėl įmonės veiklos prastėjančių rezultatų teks atleisti keletą darbuotojų taip išsaugant įmonę nuo dar blogesnės baigties, ir turi nuspręsti: a) ar juos iš anksto informuoti apie susidariusią padėtį ir laukiančias pasekmes, b) ar sulaukus kritinės dienos „pastatyti prieš faktą“. Taigi, skaudi tiesa ar akių dūmimas? Kreigas pabrėžė, kad dažniausiai stipriosios lyderio savybės daro aplinkiniams įspūdį, bet su kitais jį sieja silpnybės, todėl tiesa būtina dalintis ir ypač tada, kai nesiseka.

Empatija kuria ryšius tarp žmonių, skatina klausytis ir išgirsti, klausti ir domėtis ne tik darbu, bet ir žmogumi, jo aplinka, jausmais, gyvenimu. Tai širdingumas. Jis paliečia kiekvieną, jei esi pastebimas, išgirstas, suprastas, įdomus ir jautiesi svarbus lyderiui. Tampi dalimi bendros veiklos ir jautiesi atsakingas.

Nuoseklumas pasak K. Grošelio kuria saugumo jausmą, kai žmonėms aiškiai nurodoma, ko iš jų tikimasi, kai atlyginama už pasiektus rezultatus, kai nesmerkiama, o leidžiama taisyti klaidas. Įsivaizduokite vadovą, kuris į susirinkimą ateina nenuspėjamos nuotaikos: kartais kaip kolibris (smagus, geranoriškas, pozityviai sprendžiantis aptariamus klausimus), o kartais kaip žuvėdra (atlekia, apšaukia, apdergia ir išlekia). Tada svarbiausiu rodikliu bus ne svarstomi klausimai, o kas šį kartą ateis į susirinkimą.

Baigdamas pranešimą K. Grošelis pasiūlė atsistoti tiems, kuriems trūksta bent vienos dalies iš trijų išvardintųjų – ir visi, buvusieji salėje, pakilo. Nesame tobuli, turime tai prisipažinti pirmiausia sau, o prisipažinus, jau galime siekti pokyčių. Tai nėra lengvas kelias, bet jis veda teisinga kryptimi. Dirbdamas su žmonėmis privalai tobulėti. O lyderiui tobulėjant laimi visi.

Parengė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Drungienė

                  {gallery}2023/nuotraukos/PLK{/gallery}

 


STEAM darželyje: įdomios ir smagios veiklos

Kas yra STEAM? Tai gamtos mokslai (ang. Science), technologijos (angl. Technology), inžinerija (angl. Engineering), menai (angl. Arts) ir matematika (angl. Mathematics). Visas šias ugdymosi sritis glaudžiai tarpusavyje sieja: procesas, kūrybiški sprendimai, savarankiški spendimai, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, praktinė veikla/patirtinis ugdymas bei tarpdalykinė integracija. Taigi, kodėl STEAM yra svarbu šiuolaikiniam vaikui?

Šiuolaikiniai vaikai pasižymi padidėjusiu judrumu, yra nerimastingi, mažiau paklusnūs bei hiperaktyvūs. Vaikai linkę labiau individualizuotis, negu įsilieti į kolektyvą. Kiekvienas iš jų galvoja esantis ypatingas ir nenori derintis prie kitų. Jie nori išskirtinio dėmesio ir tik jiems skirto paaiškinimo. Vaikai siekia greito rezultato, nes jie orientuojasi ne į procesą, o į rezultatą, todėl negali pakęsti ilgai trunkančios, monotoniškos veiklos. Ugdytiniai nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis ir žino, kur ją rasti. Jie nori pamatyti, išgirsti, veikti, kurti realioje aplinkoje, o ne žiūrinėti paveikslėlius ar klausytis pasakojimų apie aplinką bei įsiminti išgirstą informaciją. Vaikai nemėgsta prievartinės veiklos, ilgų pamokų ir griežtų taisyklių, apribojimų. Šiuolaikiškas vaikas drąsiai diskutuoja, reiškia savo nuomonę ir net drastiškai ginčijasi, gali derėtis, todėl ugdyti bei auklėti reikėtų ne paliepimais, o derybomis ir paaiškinimais. Autoritetu tokiems vaikams tampa asmuo, pateikęs jiems žinių, kurių jie dar neatrado.

Kaip teigiama „Ikimokyklinio ugdymo metodinėse rekomendacijose“(2015), kad pasiektų numatytų vaikų grupės ar kiekvieno vaiko ugdymosi rezultatų, ikimokyklinio ugdymo mokytojai kuria grupėje situacijas patirtiniam vaikų ugdymuisi, t.y. sudaro sąlygas vaikams pamatyti, išgirsti, išgyventi, apmąstyti, įgyti įvairios patirties patiems aktyviai veikiant, dalyvaujant, kuriant kartu su kitais vaikais ir suaugusiaisiais.

Ikimokyklinio ugdymo mokytojas taip pat organizuoja veiklą, kuri vaikui naudinga ir įdomi. Vaikai ugdosi ką nors veikdami kartu su kitais vaikais. Bendra vaikų veikla sukuria sąlygas aiškintis, diskutuoti, dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti vienam kito idėjas, mokytis vienam iš kito. Ikimokyklinio ugdymo mokytojas skatina vaikų mokymąsi kartu, pasiūlydamas grupinių darbų, inicijuodamas vaikų projektus, diskusijas, pasiūlo vaikams įdomios veiklos, sukuria tyrinėjimo, iššūkių situacijas pasiūlo vaikui atlikti tai, ko jis dar nėra išbandęs, jei reikia pamoko, pataria, padeda, paskatina ieškoti išeities susidūrus su problema, paragina dar patobulinti tai, ką jis padarė.

Organizuodamas ir koordinuodamas vaikų ugdymosi procesą ikimokyklinio ugdymo mokytojas turėtų derinti vaiko perspektyvą ir savo, kaip vaiko ugdymosi profesionalo, perspektyvą. „Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje“ (2022) teigiama, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo STEAM tyrimus. Nuolat skatinu ir sudarau sąlygas tyrinėti visais pojūčiais, vaikų ugdymui naudoju natūralias priemones, kurias galima lytėti, uostyti, ragauti. Stengiuosi organizuoti   veiklas natūralioje, vaikų patirtinį ugdymą skatinančioje aplinkoje (parke, sode, darže, turgavietėje, parduotuvėje, kraštotyros muziejuje, viešosios bibliotekos vaikų skyriuje, ežero ar upės pakrantėje). Jau tapo tradicija, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai parengia pranešimus – pristatymus jų pasirinkta tema: ieško informacijos, ją sistemina, piešia, fotografuoja, kuria plakatus, o tada turimą informaciją ir žinias perduoda jaunesniesiems grupės draugams.

Tai, koks turėtų būti šių dienų vaikų ugdymas, padeda atsakyti „Ikimokyklinio ugdymo rekomendacijos“ (2015), kuriose nurodoma, kad reikia sudaryti galimybes pačiam vaikui susikurti, keisti, pertvarkyti aplinką, nuolat kurti vaikų ugdymosi situacijas, kupinas žaismės, nuotykių, atradimų, kurios skatintų vaikus spręsti problemas, tyrinėti ir kritiškai mąstyti, skatinti vaikų veiklą grupelėmis, patiems vaikams ieškoti informacijos, žaisti su šiuolaikinio vaiko poreikius atitinkančiais žaislais. „Svirpliukų“ grupės aplinka (turtinga grupės biblioteka, įvairios enciklopedijos vaikams, pasaulio ir Lietuvos ir žemėlapiai, plakatai, mikroskopai, interaktyvi lenta, robotas - bitutė, planšetinis kompiuteris, įvairios priemonės tyrinėjimams ir eksperimentams) bei lauko erdvės (meteorologinė stotis, įvairūs augalai su informacinėmis lentelėmis, tyrinėjimų erdvė, vabalų viešbutis, įvairios gamtinės medžiagos gausa) pritaikytos nuolatinei ugdymosi situacijų kūrybai, skatinančios tyrinėti, eksperimentuoti, sužinoti bei atrasti. Labai populiari tyrinėjimų ir eksperimentų savaitė, nes vaikai pasirenka eksperimentus, patys juos atlieka, dirba po du ar didesnėmis grupelėmis, pasiskirsto darbus, laikosi susitarimų bei saugumo taisyklių. Patiria sėkmės ir pasididžiavimo savimi, savo atliktu darbu jausmą.

Pedagogo vaidmuo STEAM ugdyme labai svarbus, todėl nuolat stengiuosi organizuoti veiklą, kurios metu vaikai spręstų realaus gyvenimo problemas, derindami mokslo, technologijų, inžinerijos, meninius ir matematinius įgūdžius. Ypač mėgstama mažųjų tyrinėtojų ir atradėjų veikla - įvairūs „Svirpliukų“ grupės projektai, kurių metu vaikai turiningai ir aktyviai keliauja, dalyvauja edukacijose, jų metu gauna daug naujos informacijos bei patirties, kurią pritaiko savo kasdienėje veikloje, kūrybinių žaidimų metu. Džiugu, kad projektuose aktyviai dalyvauja ir ugdytinių šeimos nariai, parengia ugdymo(si) priemonių, dalyvauja profesijų/pomėgių pristatymuose, renka įvairią gamtinę medžiagą, kuria žaidimų centrus lauko aplinkoje ir pan.

STEAM veiklų metu stengiuosi visus vaikus pagal savo amžių įtraukti į praktinę veiklą, kad vaikai mokytųsi spręsti realaus gyvenimo problemas, tam naudodami kūrybinio mąstymo procesą , veiktų bendradarbiaudami. Remdamasi R. Burškaitiene (2019), stengiuosi veikloje naudoti klausimus, padedančius vaikams mąstyti, suvokti, atrasti tinkamą atsakymą. Tai:

Stebėjimą skatinantys klausimai: „Ar matėte...“, „Ar pastebėjote…“, „Pažiūrėkite čia. Ką dabar matote?/ Kas tai?“, „Dėl ko taip atsitiko?/ Kas čia ne taip?“, „Ką dabar jaučiate/užuodžiate?“

Matavimo, skaičiavimo ir palyginimo klausimai: „Kiek…?“, „Kiek laiko…?“, „Kaip dažnai/retai…?“, „Kur yra daugiau/mažiau…?“, „Kuris … didesnis/mažesnis, aukštesnis/žemesnis, ilgesnis/trumpesnis, sunkesnis/lengvesnis už…?“

Veiksmo arba iššūkio klausimas: „Kas atsitiks, jei…?“

Problemų sprendimo klausimai: „Gal galime rasti kitą būdą…?“, „Pagalvok, kaip dar kitaip galima pastatyti/sukonstruoti/palyginti…?“, „Kokiu būdu pastatyti dar didesnį/aukštesnį/žemesnį…?“, „Kaip pastatyti bokštą tokio pat dydžio, koks yra tavo ūgis?“

Apibendrinti norėčiau profesorės O. Monkevičienės (2021) mintimis, kad STEAM ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams nėra per daug sudėtingas, nes paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip veikia jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip veikia jie. Kasdienė aplinka, kuria natūraliai domisi vaikas, šiandien yra ir natūrali gamtinė, ir žmogaus sukurta matantys, girdintys, kalbantys daiktai, pvz., žaislas, pakartojantis vaiko pasakytus žodžius. Pasirūpinus šiuolaikinių ugdymosi priemonių, vaikai savaime perpranta technologinius, inžinerinius, matematinius, gamtamokslinius dalykus.

Naudota literatūra:

Burškaitienė R. (2019). STEAM ugdymas: Patarimai ir idėjos, kaip ugdyti darželinuką. Kaunas: Šviesa

Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015). Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centras.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa (2022). Prieiga per internetą https://www.emokykla.lt/upload/EMOKYKLA/BP/2022-03-10/2022-04-22%20Prie%C5%A1mokyklinio%20ugdymo%20BP.pdf

Monkevičienė O. (2021). Žaismė ir atradimai. Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo pedagogui. Vilnius: Vitae Litera

                                                                                                                                                                                                                         Parengė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Rasa Bakšienė                    

{gallery}2023/nuotraukos/dalinuosipatirtimi{/gallery}

 


TRIJŲ DARŽELIŲ PARTNERYSTĖ

           Partnerystė žmonių visuomenėje gyvuoja nuo seniausių laikų. Remiantis L. Mikaloniene (2010) galima teigti, kad romėnų teisėje partnerystė buvo grindžiama sutartine doktrina societas, pagal kurią partnerystė suprantama kaip bendra veikla asmenų grupėje. Pirmiausia societas buvo suvokiamas kaip ryšiai, laikantis pasitikėjimo, lojalumo ir sąžiningumo standartų. Šiuolaikinėje visuomenėje veiklose inicijuojama partnerystė siejama su glaudžiu bendradarbiavimu. Trijų Utenos darželių susitarimu ir buvo įgyvendintas projektas „Trijų darželių partnerystė: nauda, sklaida, patirtis“.

         Jau projekto pavadinime užfiksuota projekto idėja – gauti profesinės naudos dalijantis patirtimis. Trijų Utenos miesto įstaigų, įgyvendinančių ikimokyklinį ugdymą: „Eglutė“, „Gandrelis“ ir „Šaltinėlis“ pedagogų komandos susibūrė bendram tikslui - keičiantis profesine patirtimi, pristatant ir aptariant atviras veiklas, dalyvaujant bendruose kūrybiniuose renginiuose, taikyti naujai atrastus ugdymo metodus, priemones, surasti naujus socialinius partnerius bendrų profesinių veiklų įgyvendinimui ir emocinei pedagogų ir ugdytinių savijautai gerinti.

           Šio projekto metu buvo pravestos atviros veiklos kiekviename darželyje. Lopšelio darželio „Gandrelis“ mokytojos pakvietė koleges į veiklas tema „Įtraukiojo ugdymo ypatumai“, (veiklas vedė mokytojos Eglė Sriubienė ir Danguolė Valavičienė), mokyklos-vaikų darželio „Eglutė“ pedagogės kvietė į veiklas lauke tema „STEAM lauko aplinkose“ (veiklas vedė mokytojos: Violeta Pečentauskienė, Inga Bitautienė, Rita Katinienė, Rasa Bakšienė), o lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ pedagogės pristatė veiklas tema „Inovatyvių metodų pritaikymas veikloje“ (veiklas vedė mokytojos: Inga Karaliūnienė, Dalė Pranskūnienė, Danutė Andrijauskienė, projektinių veiklų įgyvendinimo pristatymą parengė mokytoja Indrė Levčenka). Aptarus kolegių naudojamus metodus, jie buvo išbandomi savo veiklose.

     Projekto metu vyko ir bendri renginiai darželiams. Lopšelių-darželių „Gandrelis“ ir „Šaltinėlis“ pakvietė koleges į projektą „Pievomis kvepianti vaikystė“. Renginį „Kamuolio pasaulyje“ organizavo lopšelio-darželio „Gandrelis“ pedagogės. Lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ komandos organizuota ir psichologės-psichoterapeutės Rūtos Misiulienės paskaita pedagogams ir ugdytinių tėvams „Pernelyg aktyvus ir nesusikaupiantis vaikas: kaip jį suprasti ir jam padėti“. Mokyklos-darželio „Eglutės“ komanda organizavo metodinę dieną visų projekto partnerių komandoms apsilankant Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Lopšelyje-darželyje „Verdenė“ diskusijoje su šio darželio pagalbos vaikui specialistais ir direktorė Birute Autukevičiene aptarė rūpimus klausimus dėl vaikų pasiekimo vertinimo, įtraukiojo ugdymo akcentų ir naujos priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo.   Privačiame darželyje, ugdančiame vaikus pagal 7 intelektų programą, „Mažųjų valdos“ su pedagogėmis susitiko šio darželio įkūrėja Renata Lazdin, išleidusi savo metodikos knygas „Septynių intelektų mankšta“ (100 dienų programa harmoningai mažųjų išdykėlių raidai ir emocinei brandai) bei „Vienas vaikas – 7 intelektai“ (kaip padėti vaikui atrasti savo supergalias) ir skatinanti ugdyti vaikus, atskleidžiant jų ypatingus gebėjimus. Pailsėti po metodinės veiklos mokytojos galėjo aplankydamos Valdovų rūmų edukacinę programą ir jaunimo teatro spektaklį „Žmogus iš žuvies“.

         Vasario 7 d. projekto metu įgyta patirtis ir atradimai aptarti baigiamojoje refleksinėje-praktinėje-metodinėje konferencijoje, į kurią partnerius pakvietė mokyklos-vaikų darželio „Eglutė“ komanda. Šios konferencijos metu trijų darželių pedagogų komandos pristatė praktiškai po vieną naujai atrastą metodą „įdarbinant“ koleges, aptarė projekto naudą ir patirtį bei priėmė nutarimą, kad projektą tęsti ir 2023 metais į trijų darželių komandą pakviesti ketvirtą darželį. Pasitarus ir įvertinus tai, kad iš trijų jau dalyvaujančių komandų, dvi yra iš lopšelių-darželių, o viena iš mokyklos-vaikų darželio, nuspręsta į projekto komandą kviesti Utenos mokyklos-vaikų darželio „Varpelis“ pedagogų komandą. Tad 2023 metais šis projektas tęsis ir vadinsis „Keturių darželių partnerystė: nauda, sklaida, patirtis“.

         Apibendrinant galima tik pasidžiaugti susiklosčiusiais gražiais ir draugiškais santykiais tarp trijų įstaigų pedagogų, pagalbos vaikui specialistų bei vadovių. Bendra veikla suartina, o kolegių apsilankymas įpareigoja pasitempti, įvertinti asmenines galimybes ir mokytis iš kitų. Puiku, kad praėjusiais 2022 metais į projekto komandas įsitraukė po 4 – 6 pedagogus iš kiekvienos įstaigos, tačiau tikimės, kad 2023 metais tęsiamo projekto veiklos pritrauks daugiau pedagogų, norinčių tobulėti ir pristatyti savo patirtį, leis pasijusti reikšmingiems, aktyviems bei norintiems kurti gražius Utenos ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenių santykius, kurie leis tobulėti, su meile ugdyti vaikus, sulaukti jų ir tėvelių gerų emocijų bei pasitenkinimo, o 2024 metams pakviesti į bendrą komandą jau ir penktą Utenos miesto darželį.

         Utenos mokyklos-vaikų darželio „Eglutė direktorė Lina Kaziukaitienė

{gallery}2023/nuotraukos/darzeliupartneryste{/gallery}


Stažuotė Lenkijoje pagal kvalifikacijos programą „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įgalinantis mokinių pažangos ir pasiekimų gerinimą: Lenkijos patirtis“

Utenos švietimo centras kartu su Utenos rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriumi organizavo Utenos švietimo įstaigų vadovams stažuotę Lenkijoje, siekiant geriau susipažinti su šios kaimyninės šalies patirtimis švietimo politikos įgyvendinimo klausimais. Kiekviena šalis turi savą požiūrį į švietimą, jo reikšmę, svarbą tolesniam augančio žmogaus gyvenimui, prioritetines sritis ir sėkmės pavyzdžius. Todėl iš arčiau pažinti praktinius švietimo politikos įgyvendinimo niuansus svetur – tai galimybė pasimatuoti, kur esame mes, ko galime pasimokyti, ką darome kitaip, ką galėtume daryti geriau. (Nes visi siekiame vieno rezultato – ugdyti brandžią asmenybę).

Pirmasis kelionės objektas – Koperniko mokslo centras. Žinant, kad šiuo metu itin didelis dėmesys skiriamas STEAM (ugdymas, integruojantis gamtos, menų, matematikos, technologijų mokslus, siejantis juos su praktiniu taikymu), buvo įdomu pamatyti Varšuvoje esantį Koperniko muziejų, kurio pagrindinė paskirtis – kultūros ir švietimo bendradarbiavimas per STEAM. Visi eksponatai yra ir ugdymo priemonės, kurias liečiant, išbandant, klausantis, stebint atsiveria fizikos dėsniai, gamtos, mus supančios aplinkos paslaptys, žmogaus galimybės ir mokslo pasiekimai. Pavyzdžiui, kiekvienas galime gulėti ant vinių smaigų „lovos“ nejausdami skausmo. Telieka išsiaiškinti, kodėl taip yra? Ar būtų kitaip, jei vinių būtų mažiau?, o jei ne vienodo ilgio?, ir pan. Keldamas klausimus, ieškodamas atsakymų ir juos pats suradęs besimokantis žmogus įsigilina ir supranta mokamąjį dalyką iš esmės, pastebi ryšius, ugdosi problemų sprendimo gebėjimus, kritinį mąstymą, patirtį sieja su realiu gyvenimu.

Katovicų regioniniame mokytojų rengimo centre išklausėme kolegų patirtis, kaip vyko pasirengimas nuotolinio ugdymo proceso organizavimui, mokytojų ruošimui, kokia pagalba buvo teikiama mokykloms pandemijos laikotarpiu, kas pasiteisino, kokios programos tebenaudojamos. Akivaizdu, kad vadybiniai sprendimai, komandinis darbas, nuoseklumas padėjo įveikti iškilusias kliūtis.

Buvome maloniai nustebinti neformaliojo švietimo įstaigos „Jaunimo namai“ dydžiu ir veiklų įvairove: pradedant tradiciniais menais (muzika, dailė, keramika), baigiant teatru, baletu, vandens gimnastika. Įstaiga siūlanti 22 veiklos rūšis, turinti sąlygas, pedagogus, gaunanti reikiamą finansavimą. Ne visi užsiėmimai gausiai lankomi, nes, direktoriaus nuomone, populiarumą lemia ir mokytojo asmeninės savybės, santykis su ugdytiniais, meilė darbui. Tačiau bendras ugdytinių skaičius, tėvų požiūris į vaikų saviraišką ir savivaldybės palaikymas rodo pripažįstamą neformaliojo vaikų švietimo svarbą ugdant visapusišką asmenybę.

Labai laukėme dienos, kai mus priims Katovicų bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigos. Veiklų stebėjimas ugdymo proceso metu – geriausia patirtis. Pasidalinę pagal savo įstaigose įgyvendinamas ugdymo programas galėjome dalyvauti pamokose/veiklose. Priešmokyklinio ugdymo grupės (25 vaikai), kurią stebėjome, veikla įstrigo dėl mokytojos gebėjimo gerai organizuoti, puikiai valdyti, tinkamai pasirinkti priemones, taikyti žaidybinius, muzikinius elementus, ir kartu siekti ugdymo tikslų. Pastebėjome, kad SUP vaikai tuo metu dirbo pas pagalbos vaikui specialistę. Sužinojome, kad tokio amžiaus vaikai įstaigoje būna iki 16 val. ir nėra organizuojamas poilsis (miegas). Grupės aplinka labiau priminė klasę, bet be mokytojos kompiuterio daugiau išmaniųjų technologijų nesimatė. Aptariant, ką matėme, jau galėjome didžiuotis mūsų darželyje dirbančiomis mokytojomis, kurios galėtų dalintis savo patirtimi su kolegomis iš Lenkijos.

Profesinio ugdymo mokykloje mus pasitiko uniformomis vilkintys mokiniai, griežta tvarka, rimtas požiūris į mokymąsi, kabinetuose ir kitose ugdymui skirtose patalpose – įrangos, priemonių gausa. Mokykla renkasi mokinius pagal pasiekimus, netoleruoja nustatytų taisyklių pažeidimų, todėl pagarba suaugusiajam, tikslingas mokymasis ir geri rezultatai – šios įstaigos vizitinė kortelė. Baigusieji žino, kad bus paklausūs specialistai ir gali būti tikri dėl savo ateities, nes toliau atsiveria galimybė studijuoti aukštojoje mokykloje arba dirbti pagal įgytą specialybę. Mūsų šalyje į mokymąsi profesinėje mokykloje vis dar žiūrima kaip į tam tikrą atskirtį tiems, kurie niekur kitur negalėtų mokytis. Ne prestižas. O specialistų trūksta vis daugiau...

Pažintinė stažuotės programa mus nuvedė į angliakasių miestelį, išsiskiriantį raudonų plytų planingai išdėstytų namų kvartalu, simetriškai išvedžiotų gatvelių ir uždarų kiemų sistema, įspūdingo dydžio bažnyčia ir aikšte priešais. Kaip gyveno šeimos, įsipareigojusios, kad visi – maži ir dideli – dirbs kasyklose, bet bus aprūpintos būstu, gaus atlygį ir, deja, ganėtinai trumpą gyvenimą, papasakojo turizmo centro darbuotoja. Kyla klausimas: ką galėtume panaudoti kaip edukaciją, ar dabartinei jaunajai kartai gali būti įdomi praeitis, o gal užuomina į galimą diskusiją? Mokinių ekskursijos gausiai lankosi pačiose kasyklose (jau nebeeksploatuojamose), kurių gylis – apverstas Eifelio bokštas. Čia leidomės senoviniu liftu ir kartu su gidu keliavome po šachtų labirintus, stebėjome kurtinamai dirbančių gigantiškų mašinų veikimą, matėme ventiliavimo įrenginius, vagonetes, šachtų sutvirtinimus, net kavinę, atsiradusią jau nutraukus kasybos darbus. Buvo galima užsisakyti edukacinę programą ir patiems išbandyti angliakasio darbą, tai būtų tikra patirtis.

Galbūt turėčiau pristatyti ir kalnuotąją Zakopanę (galutinį kelionės tašką), bet mano tikslas – atskleisti tas patirtis, kurios sietinos su ugdymu. Galima teigti, kad ir mūsų šalis eina tuo pačiu keliu (STEAM centrai, edukacijos muziejuose, mokymasis kitose aplinkose), tad ko dar galėtume pasimokyti? Pirmiausia – turėtume išmokti didžiuotis tuo, kad esame lietuviai, gerbti save, vienas kitą ir to mokyti vaikus. Tai kultūriniai dalykai, bet jie svarbūs siekiant ugdymo ir ugdymosi kokybės. Viskas, kas yra aplink mus, gali būti panaudota edukacijoms. Tereikia kūrybiškai žvelgti į tai ir pateikti kaip tyrinėtiną dalyką, o ne pateikti jau paruoštus atsakymus. Net nesėkmės gali tapti puikiomis pamokomis, jei nebijosime atsigręžti atgal ir įsivertinti, rasti kitus sprendimo būdus, ar pakeisime naudotas priemones kitomis. Todėl kviečiu visus dalintis savo patirtimis ir pastebėjimais jau vien todėl, kad kiekvieno iš mūsų tos patirtys skirtingos, matymo kampas kitas, vertinimas subjektyvus – tai ir yra įdomu, reikšminga ir padeda tobulėti.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Drungienė

{gallery}2022/nuotraukos/stazuote{/gallery}


Projektas „Visatos paslaptys“

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius - laiko tarpsnis, kai susipažįstama su aplinka ir gamtos reiškiniais žaidžiant, stebint, tyrinėjant, eksperimentuojant, ieškant atsakymų į kylančius klausimus. Šiame amžiaus tarpsnyje patirtinis ugdymas - stiprus pamatas kompetencijų ugdymui. Projektinė veikla padeda detaliau atskleisti vaikams patrauklias ir aktualias temas, organizuoti patirtines veiklas išvykas, atradimus, tyrinėjimus ir eksperimentus.

Smagu, kad prie ugdymosi proceso organizavimo ir ugdymosi priemonių kūrimo aktyviai prisidėjo ir ugdytinių šeimos, kurios sukūrė puikius planetų, saulės bei mėnulio maketus, pasirūpino reikalingomis priemonėmis, nupirko naują žaidimą „Kosminė stotis“ vaikų kūrybiniams sumanymams įgyvendinti.

Edukacinės išvykos į Molėtų observatorijos etnokosmologijos muziejų mažieji tyrinėtojai susipažino su etnokosmologija, ryšiais su kosminiu pasauliu, mokėsi išklausyti, stebėti, apžiūrėti eksponatus, tyrinėti nuolat kintančią interaktyvią muziejaus aplinką.

Veikdami, žaisdami, žiūrėdami informacinius filmukus, vartydami enciklopedijas, apžiūrėdami plakatus, klausydamiesi mokytojų skaitomų kūrinėlių, juos aptardami, klausinėdami, diskutuodami, mokydamiesi skaičiuotes bei daineles, duodami interviu, piešdami, konstruodami, sportuodami, mažieji svirpliukai aktyviai pildė savo žinių bagažą apie saulės sistemos planetas ir kitus dangaus kūnus, domėjosi žvaigždėmis ir žvaigždynais, kosminiais erdvėlaiviais ir jų skrydžiais į kosmosą. Padedami mokytojų vaikai statė erdvėlaivį, kūrė kosminius drabužius, avalynę, kuriuos panaudojo fotosesijos metu. Pritaikyta aplinka ir astronautų drabužiai leido vaikams pasijusti tikrais kosmoso užkariautojais, patirti daug džiugių emocijų.

Nauja projekto patirtis - bendradarbiavimas su „Spindulėlių“ priešmokyklinės grupės vaikais bei mokytojomis. Visatos tyrinėtojai - svirpliukai noriai dalinosi projekto metu įgytomis žiniomis ir patirtimis, išradingai pristatė saulės sistemos planetas, inscenizavo sakmę apie saulę ir mėnulį, kurios metu kūrybiškai pritaikė grupės aplinkoje esančius daiktus, žaidė judrius žaidimus, maloniai bendravo tarpusavyje.

Projektui pasibaigus, mokyklos - vaikų darželio galerijoje parengta vaikų kūrybinių darbelių, planetų maketų ir ugdymo(si) priemonių paroda bendruomenei.

Džiaugiamės, kad ketvirtos klasės mokiniai ir jų mokytoja Valda pasiūlė pratęsti pažintį su visata kompiuterių klasėje. Tai bus įdomi patirtis - bendrauti ir mokytis kartu su mokiniais.

Projektinės veiklos apie visatą metu įgytos naujos žinios, patyrimai, įspūdžiai augina vaikus kaip asmenybes, gebančias džiaugtis, mokančias improvizuoti, pasitikinčias savo jėgomis, atviras, gebančias veikti, drąsiai priimti sprendimus. Manau, kad šio projekto metu grupės pedagogams bei tėveliams pavyko sukurti aplinką, skatinančią sudominti vaikus naujomis spontaniškomis ir tikslingomis veiklos formomis, parinkti natūralius, vaiko prigimtį atitinkančius ugdymosi būdus, metodus bei priemones („Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“, 2014 m.).

                           Parengė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Rasa Bakšienė

{gallery}2022/nuotraukos/visatospaslaptys{/gallery}


INTEGRUOTA LIETUVIŲ K. IR ANGLŲ K. PAMOKA


Mažoj širdelėj daug gerumo telpa

Kasmet, kai medžiai ir visa gamta keičia savo rūbą, pasaulis spalio mėnesio 4-ąją dieną pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Ši diena išskirtinė tuo, kad žmonės stengiasi pagerbti visus gyvūnus, padėkoti jiems už jų didžiulę svarbą mūsų gyvenime, už besąlygišką meilę ir atsidavimą, už suteiktas gyvenimui spalvas, džiaugsmą ir prasmę. 1931 metais Italijoje, Florencijoje, Tarptautinės ekologų konferencijos dalyviai pasiūlė spalio 4-ąją, šventojo Pranciškaus visų gyvų Žemės padarų globėjo atlaidų dieną, švęsti kaip Pasaulinę gyvūnų dieną. Šią dieną švenčia įvairių religijų, politinių pažiūrų ir įsitikinimų žmonės, kuriems rūpi gyvūnai. Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena pradėta minėti nuo 2000 metų. Gyvūnų pažinimo ir globos papročiai visada buvo lietuvių gyvenime ir kultūroje. Gyvūnai yra mūsų draugai, bičiuliai, pagalbininkai , šeimos nariai. Jie visada laukia mūsų draugystės, dėmesio, pasivaikščiojimo drauge, skanesnio kąsnelio. Mūsų mokyklos- vaikų darželio bendruomenė kiekvienais metais aktyviai dalyvauja organizuojamuose renginiuose, akcijose, parodose, skirtose paminėti Pasauliniai gyvūnų globos dienai. Kaip teigia Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius „Niekada nebūna per anksti kalbėti apie gyvūnų gerovę. Gali būti tik per vėlai. Sveikinu visus, kurie supranta, kaip svarbu pasirūpinti tais, su kuriais gyvename ir kuriais džiaugiamės“. Taigi šiais metais organizavome akciją „Myliu ir globoju”. Mokykloje–vaikų darželyje „Eglutė“ tai kasmetinė akcija, kurios metu vaikai ir pedagogai gali prisidėti prie mūsų miesto beglobių gyvūnėlių gerovės. Akcijos metu vaikai ir pedagogai buvo kviečiami padovanoti Utenos gyvūnų globos namų augintiniams įvairių nebereikalingų daiktų ir reikmenų, maisto, konservų (šunims, katėms, ypač mažiems) ir kita. Tai pat visų grupių vaikai ryto rato metu linksmai ir smagiai pasakojo apie augintinių išdaigas, diskutavo jiems rūpimais klausimais, savo augintinius pristatė grupės draugams. Vaikai piešė ir pasakojo apie savo augintinius, netgi dalinosi savo svajone – turėti savo mielą ir mylimą augintinį. Žavingais ir spalvingais vaikų piešiniais galėjome grožėtis visą savaitę. Mokinukai gamino patys žaislus augintiniams. Visas surinktas dovanas nuvežėme į Utenos gyvūnų globos namus. O surinkta buvo pilna automobilio bagažinė. Vaikams atvežėme nuotraukas, kuriose globos namų augintiniai. Buvo smagu matyti ir girdėti, kaip vaikai aptarinėjo, džiaugėsi matydami dovanas ir gyvūnus.

Tai tikrai ne vienintelė akcija skirta gyvūnams. Žiemą rūpinamės paukšteliais ir žvėreliais. Žiema paukšteliams tikras, sunkus išlikimo metas. Storas sniego patalas užkloja laukus, parkus ir miškus...Mažieji sparnuočiai neišgalėtų peržiemoti, jei ne gerieji žmonės, kurie pasirūpina lesyklėlėmis ir maistu. Mūsų mokyklos – vaikų darželio vaikai įsirengia lesyklėles namuose ir darželio kieme, jas prižiūri, rūpinasi, kad jos būtų tvarkingos ir netrūktų maisto. Siekiame vaikams paaiškinti, kad jeigu įrengiame lesyklėlę, tai turėsime rūpintis ir maistu joje iki pat žiemos pabaigos. Nes paukščiai pripranta ir lanko paprastai keletą lesyklėlių, bet jeigu gyvena vienkiemyje ir kitas potencialus maitinimo šaltinis yra toli, paukščiai tampa priklausomi nuo vieno maisto šaltinio. Tad, jeigu žmogus nustotų paukščius lesinti tokioje lesyklėlėje, daug paukščių būtų priversti ieškoti alternatyvaus maisto šaltinio. Bendradarbiaudami su medžiotojais, žiemą miško žvėreliams suruošiame vaišių - vaisių, daržovių, grudų. Juos medžiotojai nuveža į žvėrims įrengtas šėryklas miške. Jose reguliariai tiekiant pašarą, jiems yra lengviau peržiemoti kritinį žiemos periodą. Pavasarį keliame, tvarkome inkilėlius, vykdome ilgalaikius ir trumpalaikius projektus, organizuojame akcijas. Taip sudarome galimybę vaikams susimąstyti ir įsijausti į gyvūnų problemas ir emocinę būseną.

Organizuodama šią akciją „Myliu ir globoju“ stengiausi skatinti abipusę žmogaus ir gyvūno draugystę bei skatinti vaikus rūpintis savo mažaisiais draugais. Manau, dauguma vaikų suprato, kad gyvūnai, būdami panašūs į mus, turi teisę niekada nejausti alkio ir troškulio, baimės, skausmo ir kančios, būti mylimi ir globojami. Pagarba ir globa gyvūnams turi būti kiekvieno mūsų moralės norma.

Parengė mokytoja metodininkė Audra Nikštuvienė

{gallery}2022/nuotraukos/gyvunai{/gallery}


Anglų kalbos diena - talentų šou “My Kingdom”

Nuo ankstyvo birželio 7-osios ryto mokykloje lyg bitės dūzgė mūsų mokiniai ir anglų kalbos mokytojos Jolita ir Alma besiruošdami ypatingam renginiui anglų kalba. Kiekviena klasė sukūrė savo karalystę ir pristatė savo karalienę bei karalystės gyventojus. Kiekvienoje karalystėje gyvena graži, sąžininga, kilni, nuoširdi karalienė - jų mokytoja. Karalystės nustebino savo gyventojų įvairove, kostiumais ir, svarbiausia, talentais.

Renginys pavirto nuostabiu talentų šou. Tikime, kad jis padėjo mokiniams pažinti save, įgyti pasitikėjimo savimi. O dar renginio kalba, anglų kalba, lavino kalbėjimo įgūdžius. Neabejojame, kad šis renginys padėjo kai kuriems mokiniams įveikti scenos baimę, o gal net atrasti savo talentą. Šią dieną mokiniai gavo galimybę ugdytis pasitikėjimą šokant ir dainuojant, deklamuojant, grojant, atliekant magiškus triukus, karate, kuriant kostiumus ir t.t.

Įsitikinome dar kartą, kad surengti talentų pasirodymą mokykloje yra geras dalykas ir galime didžiuotis savo “Eglutės” mokiniais. Dar pastebėjome, kad repeticijos yra svarbios. Kodėl? Kiekvieną kartą treniruojantis mokinių talentas tobulėja. Jei ko nors dar nemoka daryti, bet praktikuojasi, jie pradeda tai daryti geriau, todėl repetavimas padeda nesuklysti pasirodymo metu. Mūsų mokiniai tai ir įrodė.

O dabar pasidžiaukime savo mokiniais grožėdamiesi jų laimingais veidais, linksmomis širdelėmis ir nuoširdžiu darbu:

4 kl.     https://www.youtube.com/watch?v=LKH9hpKY9eA

3 kl.     https://www.youtube.com/watch?v=DXsS546wthI&t=5s 

2kl.     https://www.youtube.com/watch?v=K-qxgqk9Qjk&t=9s

Parengė anglų kalbos mokytojos A. Palskienė ir J. Šuminienė

 


„Drugelių“ grupės projektas „Švarūs ir sveiki dantukai“

Projekto „Švarūs ir sveiki dantukai“ veiklų metu, „Drugelių“ grupės ugdytiniai susipažino su higienos priemonėmis, sužinojo jų paskirtį. Stengėsi suprasti, kodėl svarbu praustis ir valytis dantukus. Žaidimo metu, vaikai aiškinosi kada dantukai nuliūsta, o kada jie yra linksmi ir sveiki.

Vaikai susidomėję žiūrėjo mokomąjį filmuką „Ėduoniukas ir Bakteriukas“ , o klausant dainelių apie dantukus, spalvino dantukų paveikslėlius, aplikavo.

Naudojant metodines priemones „Dantukų muliažą“ ir dantų modelį „Drakoniuką“ visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Žydrūnė demonstravo, kaip reikia taisyklingai valyti ir prižiūrėti dantukus.

Paskutinę projekto dieną sulaukėme svečių- atvyko Amėjos mama Greta (Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė). Ji vaikams papasakojo apie dantukų priežiūrą, kartu su jais kalbėjosi apie dantims kenksmingus maisto produktus, gėrimus, vardino ir rodė plakate, kurie maisto produktai nekenkia dantukams.

Nuo mažų dienų įtvirtindamos dantukų priežiūros įgūdžius, suteikdamos žinių apie sveiką ir kenksmingą poveikį dantims, bendradarbiaudamos su visuomenės sveikatos specialistais ir vaikų tėveliais, tikimės, kad vaikai išmoks prižiūrėti savo dantukus ir bus sveikesni.

Projektui pasibaigus stengsimės ir toliau ugdyti vaikų supratimą apie dantukų priežiūrą.

                                                                                                                                                                                                                                                                                               Parengė „Drugelių“ grupės mokytoja Žydrė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   2022-06-01

{gallery}2020/nuotraukos/zydrec1{/gallery} 


  Paukščiai – integruotose pamokose

 Lietuviai nuo seno mėnesius siejo su augmenija, paukščiais ar tam tikram laikotarpiui būdingais darbais. Kovas, balandis, gegužė-pavasario mėnesiai, taip pat reiškiantys paukščius, kurie pavasarį sugrįžta iš šiltųjų kraštų. Paukščių giesmės užpildo gamtą gyvybe, o širdį užlieja harmonija.

    Antrokai išsikėlė tikslą domėtis paukščiais, geriau pažinti, teisingai juos įvardinti, sužinoti jų gyvenimo ypatumus.  Mokiniai rinko informaciją, tyrinėjo, stebėjo, piešė paukščius. Ypač didelį dėmesį skyrė “migrantams”. Tema “Paukščiai” buvo integruota į lietuvių kalbos, matematikos,anglų kalbos, tikybos pamokas. Pirmiausiai visi paruošė pristatymą apie patinkantį paukštį, o matematikos pamokoje ne tik gilino daugybos įgūdžius, bet ir sužinojo naujų faktų. Kas per paukštis griežlė, nykštukas? Kaip paukščiai prisideda prie sėklų sklaidos. Šie klausimai rodo vaikų susidomėjimą, pažinimo poreikį.

  Mokytoja Audra Bučienė papasakojo kokią reikšmę tikėjime turi taikos balandis. Anglų kalbos mokytojos J.Šuminienė ir A.Palskienė parengė įdomią pamoką, kurios metu mokiniai klausėsi pasakos “The fox and the stork”, žaidė komandinį žaidimą. Uždavinys pasiektas sėkmingai, kadangi kiekvienas mokinys angliškai įvardino mažiausiai 3 paukščius. Tėveliai padovanojo 2 naujus būstus varnėnams, kuriuos  užkabinome  mokyklos teritorijoje, kad galėtumėm stebėti kaip apsigyvena naujakuriai. Vėliau pamokos vyko netradicinėje aplinkoje prie Vyžuonaičio ežero.Ten tęsėme stebėjimus.

   Integruotų pamokų nauda neabejotina. Antrokai jau lengvai atpažįsta ir gali įvardinti plunksnuočius, kurie pirmieji grįžta iš šiltųjų kraštų. Žino tolimiausius migrantus. Pagal požymius skiria varninių šeimos paukščius, kuriuos tarpusavyje painiodavo.  Mokiniai per savaitę turėjo galimybę ne tik pagilinti žinias, bet ir įdomiai praleisti laiką, pajausti savo  ryšį su gamta. Sužinojome, kokie svarbūs paukščiai mūsų gyvenime, kaip be jų būtų nyku ir kokie jie svarbūs pačiai gamtai. Mokytojos įsitraukusios į bendrą veiklą, padėjo praplėsti vaikų pasaulėžiūrą, pasaulėjautą ir sustiprino meilę gyvybei.

                                                                                                                                                                                                                                                                          Parengė pradinio ugdymo mokytoja    Jolita Stanionienė       

                                                                                                                                                                                                                                                                                                             2022-05-30

{gallery}2020/nuotraukos/jolitast31{/gallery} 


Projektas „Skaičių pasakos arba jei mėnulis būtų nulis“ „Svirpliukų“ grupėje

Vaikus ypač sudomino nuotaikingos pasakos apie linksmus skaičius, todėl tai paskatino sukurti matematikos miestelį grupėje, kad vaikai geriau pažintų bei įsimintų skaičius, susietų daiktų grupes su atitinkamu skaičiumi, sužinotų skaičių kaimynus, žaistų kūrybinius ir matematinius žaidimus, praplėstų savo žodyną naujais žodžiais.

Pirmojo projekto etapo metu mažieji „Svirpliukai“ kartu su šeimos nariais kūrė skaičių namelius, juos dekoravo, remdamiesi perskaitytomis skaičių istorijomis. Elijos tėtis Modestas mielai sutiko išpjauti medinius matematikos miestelio gyventojus - linksmuosius skaičius.

Antrasis etapas - matematikos miestelio įkūrimas grupės aplinkoje suteikė vaikams begalę džiugių emocijų. „Svirpliukai“ apžiūrinėjo namelius, komentavo, aptarinėjo. Ypač nudžiugino įspūdingi miestelio gyventojai gražuoliai skaičiai, kuriuos dekoravo bei „aprengė“ mūsų darbštuolė Vilma. Atsirado ir skaičių draugai: ežiukas Pukšys ir kiškis Čepsius, žvirblis Čirškalas, žaliavo dvejetuko daržas, virš debesų pakibo mėnulis.

Trečiojo etapo metu vaikai kiekvieną rytą klausėsi skaičių istorijų, atsakinėjo į klausimus pagal tekstą, domėjosi nežinomų žodžių reikšmėmis, mokėsi apibūdinti. Noriai atliko įvairias didaktines užduotis.

Ketvirtojo etapo metu vaikai žaidė įvairiausius matematinius ir kūrybinius žaidimus tiek grupės, tiek lauko aplinkoje, kurie padėjo jiems pagilinti savo matematines žinias apie skaičius ir skaičiavimą. „Svirpliukai“ veikė išradingai ir kūrybiškai, maloniai bendravo tarpusavyje, padėjo vieni kitiems, mokėsi dirbti komandoje, derino tarpusavio veiksmus.

Manau, kad projektas pavyko, nes buvo sukurtos puikios ugdymosi erdvės tiek grupės, tiek lauko aplinkoje, kuriose veikdami, žaisdami vaikai susipažino su skaičiais bei skaičiavimu, įgijo naujų patirčių. Sustiprėjo ryšys tarp šeimos narių ir grupės mokytojų, bendrai organizuojant ugdomąją veiklą, rengiant žaidimų erdves. Nuoširdžiai dėkojame visiems projekto dalyviams už aktyvų dalyvavimą bei nuolatinį idėjų palaikymą.

                                                                                                                                                                                                                                                 Parengė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Rasa Bakšienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      2022m., gegužės 31d.

{gallery}2020/nuotraukos/rasab31{/gallery} 


    ,,AŠ AUGINU IR AUGU PATS“

     Ikimokyklinis amžius, pasak A. Bylaitė - Žakaitienė (2015), tai laikas, kai vaikas intensyviai susipažįsta su aplinka, stebi jį supantį pasaulį, kaupia žinias, vysto ir gerina daugelį įgūdžių. Ikimokyklinukui labai svarbi aplinka, kurioje jis leidžia laiką, būna su draugais, žaidžia, atlieka daug kitų veiklų, kurių metu tyrinėja, stebi, suvokia įvairius reiškinius. Atėjus pavasariui su vaikais norisi prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Tokiam pritapimui labai gerai tinka projektinės veiklos.

   ,,Smalsiukų“ grupės vaikai, kartu su savo mokytojomis ir tėveliais vykdė projektą ,,Aš auginu ir augu pats“. Augalų sėjimui ir sodinimui buvo pasirinkti įvairūs vazonėliai, daigyklos, skaidrūs indeliai, kad būtų matomi augalų dygimo ir augimo tarpsniai, šaknys. Tėveliai parūpino įvairių sėklų, kurias vaikai, susidomėję, apžiūrinėjo ir tyrinėjo. Vaikai patys pripildė indelius žemių, į jas bėrė įvairias sėklas.

   Viena įdomiausių ir labiausiai pažįstamų daržovių vaikams yra – svogūnas. Svogūną su vaikais sodinti patogu dar ir dėl to, kad jis labai greitai užauga ir vaikai gali pajusti rezultatą. Svogūnus sodinome į didelį plastikinį butelį. Kai svogūnai sužaliavo, vaikai džiaugėsi ir sakė, kad tai svogūnų medis. Kiekvieną daržovę juk galima paragauti, o vaikai, paragavę svogūno, sakė: „aštru, neskanu“, tai mokytojoms beliko įtikinti, kad tai labai sveika daržovė.

   Užsiimant daržininkyste, darbo buvo visiems. Vieni sėjo, sodino, kiti lašino su pipetėmis vandenį, kad sudrėktų žemė ir sėklytės pradėtų dygti. Vyresni vaikai, laukdami išdygstančių daigelių, bandė kopijuoti raides ir padėjo paruošti korteles su daržovių, gėlių pavadinimais. Prasidėjo laukimas. Kiekvieną rytą apžiūrėdavo, aptardavo savo ,,daržą“.

   Šilti pavasarinės saulutės spinduliai ir vaikų rūpestis paskatino augalėlius sužaliuoti. Kiek visiems buvo džiaugsmo, kai pamatė pirmus žirnių daigelius! Skaičiavo, matavo, lygino, uostė, ragavo, kvietė tėvelius apžiūrėti, džiaugtis kartu.

     Atėjo metas vaikų pasėtas gėlytes išsodinti į didesnius vazonėlius. Norėjome pradžiuginti savo mamytes mamyčių dienos proga. Kol sulaukėme mamyčių dienos, gėlytės pražydo. Mamos džiaugėsi vaikų dovana.

     Žirniai ir moliūgai pradėjo žydėti. Juos perkėlėme į šiltnamius pas Eliją ir Miglutę. Gėlytėmis papuošėme savo žaidimų erdvę lauke. Grupėje palikome augti agurką. Jis jau žydi. Gal ir derliaus sulauksime...

     Apibendrinant projekto veiklas išsiaiškinome, kad augalams labai svarbi saulė, šiluma, vanduo ir vaikų rūpestis. Vaikai išmoko rūpintis augalais, sužinojo kaip vadinasi augalų dalys, praplėtė savo žodyną naujais žodžiais ir tikimės, kad suprato, kaip iš mažos sėklytės užauga gėlytė.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Parengė mokytojos Rita ir Inga

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          2022-05-19

LITERATŪRA

 Žakaitienė-Bylaitė A. (2015). Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: situacija ir visuomenės lūkesčiai. Prieiga per internetą https://www.kvk.lt/wp-content/uploads/2020/12/Ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas_2015.pdf

  {gallery}2020/nuotraukos/rita19{/gallery} 


Bandymai ir eksperimentai

       Kiekvienas vaikas yra žingeidus, nori viską išbandyti, atlikti veiklas, kurios įdomios ir patrauklios. Pradinio ugdymo bendrosiose programose socialinio ir gamtamokslio ugdymo paskirtyje teigiama, kad „mokinys turi išsiugdyti gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant, taip pat suvokti informaciją, ją analizuoti ir interpretuoti...“

     Projektas „Mokyklų aprūpinimo gamtos ir technologinių mokslo priemonėmis“ suteikia visas galimybes eksperimentuoti, atlikti bandymus. Pirmoje klasėje išsiaiškinome apie tirpias ir netirpias medžiagas, o trečioje klasėje papildėme žinias, kad medžiagos gali būti tirpios, o netirpstančios plūduriuoti vandens viršuje ar nusėsti į dugną. Todėl pasirinkome temą „Ištirpo ar ne?“ Šios veiklos uždaviniai:

  1. Atlikę bandymus, išsiaiškinsime, kokias medžiagas vadiname tirpiomis ir kas atsitinka su tomis medžiagomis, kurios neištirpsta.
  2. Mokysimės bandymą atlikti „moksliškai“, t.y. taip, kaip reikia teisingai atlikti eksperimentą.

   Mokiniams buvo skirta užduotis: išklausyti pasaką apie tris arklius, išvykusius kelionėn ir nešusius nešulius su druska, medžio pjuvenomis ir akmenimis. Paaiškinti, kodėl kai kuriems arkliams nešuliai pasunkėjo, o kitiems palengvėjo. Atsakymai įvairūs, todėl reikia atlikti bandymą ir įsitikinti atsakymų teisingumu.

Bandymo atlikimo eiga:

  1. Problema. Ar soda, druska, sodo žemė, (netirpi) kava, pipirai, pjuvenos tirpsta vandenyje?
  2. Hipotezė (spėjimas). Vaikų nuomone soda, druska, pipirai, kava tirpsta vandenyje, o žemė ir pjuvenos – netirpsta.
  3. Priemonės: 6 mėgintuvėliai, mėgintuvėlių stovai, 6 laboratoriniai šaukštai, 6 mentelės, pipetės, indelis vandeniui.
  4. Medžiagos: vanduo ir bandymui reikalingų medžiagų pavyzdžiai.
  5. Darbo eiga:
  • Pakartoti darbo grupėse taisykles.
  • Instrukcija, kaip atliekamas tyrimas. Pipete vandens pripildoma pusė mėgintuvėlio, laboratoriniu šaukštu į kiekvieną mėgintuvėlį įdedama sodos, druskos žemės, kavos, pipirų, pjuvenų.
  • Laboratorine mentele gerai išmaišoma mėgintuvėliuose esančios medžiagos. (Pirmą bandymą su soda atlikome kartu, o po to mokiniai dirbo savarankiškai).
  • Ką stebėjote eksperimento metu? (Rezultatas). Pildoma lentelė.
 

Soda

Druska

Pipirai

Kava

Žemė

Pjuvenos

Ištirpsta vandenyje

           

Matoma vandens viršuje

           

Matoma dugne

           

    

  1. Išvados. Mokiniai pamatė, kad druska (liko drumzlių, gal buvo nešvari), soda ištirpo vandenyje. Kava, pipirai, pjuvenos liko vandens viršuje, o žemė nusėdo į dugną.
  1. Hipotezė. Pasitvirtino mūsų keliama hipotezė ar ne? Pasitvirtino ne visi spėjimai: kava, pipirai neištirpo ir liko vandens viršuje, o žemė liko neištirpusi dugne.

     Po visų bandymų buvo aptarta, kad mokslininkai atlieka bandymus ir eksperimentus tokia tvarka, kaip atlikome ir mes. Tik jiems rezultato laukti kartais tenka labai ilgai. Kai kurie mokslininkai tam skiria visą savo gyvenimą. Mokinių keliama hipotezė nepilnai pasitvirtino, bet taip nutinka ir mokslininkams.

       Vaikams patinka būti tyrinėtojais, mokslininkais. Visada klausia, kada bus kitas bandymas? Daug pasaulio pažinimo pamokose reikia atlikti paprastų, trumpų bandymų. Tai yra tiesiog pamokos medžiagos pateikimo būdas. O pamoka, skirta bandymui, turi savo eigą, kurios privalu laikytis. Į klausimą kas buvo sunku, mokiniai atsakė, kad nelengva užduotis parašyti rezultatus lentelėje ir padaryti išvadas. Kai kas nusivylė, kad nepasitvirtino spėjimas apie medžiagas.

     Mokomės ir tobulėjame. Per klaidas, patyrimus atrandame svarbius dalykus.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Pradinio ugdymo mokytoja Dalė Bagdonienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        2022-04-21


 Priešmokyklinukų „Spindulėlių“ ir trečios klasės mokinių bendra veikla kompiuterių klasėje

  Kompiuteris ne tik žaidimas, bet ir priemonė sužinoti, mokytis, veikti. Priešmokyklinėje „Spindulėlių“ grupėje vaikai turi puikią galimybę naudotis interaktyvia lenta, interaktyviomis knygomis, planšete, telefonais ir tai daro įtaką visam ugdymo procesui. Informacinės komunikacinės technologijos tampa vis svarbesnės vaikams, nes tai priemonė, keičianti jų kasdieninę veiklą, laisvalaikį. Vaikai filmuoja savo veiklas, stebėjimus gamtoje, bando rasti sau reikiamos informacijos. Priešmokyklinukai interaktyvioje lentoje, planšetėje atlieka EMA ir EDUKA užduotis. Dirba tiek grupėje, tiek namuose. Gebėjimai vaikų nevienodi - vieni vaikai puikiai orientuojasi ir naudojasi IKT priemonėmis, kiti žengia tik pirmuosius žingsnius šioje srityje. Tradicinius kasdienius žaidimus papildo kompiuteriai, kurie naudojami raidėms, garsams atpažinti, mokantis susikaupti, skaityti, skaičiuoti, aplinkos objektams tyrinėti. IKT naudojimas skatina vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Vaikai tariasi, reflektuoja, išlaukia eilės užduočiai atlikti prie interaktyvios lentos, planšetės.

Šiandien priešmokyklinukams, kompiuterių klasėje, veiklą vedė trečios klasės mokiniai. Jie mokė, kaip teisingai pavadinti kompiuterio dalis - kur yra monitorius, kur ekranas, klaviatūra, kaip teisingai įjungti ir išjungti kompiuterį, atsidaryti wordinį lapą ir parašyti savo vardą, žodžius, kaip pasirinkti tinkamą šriftą, raidžių dydį. Sužinojo, kam reikalingas USB atmintukas. Vieni priešmokyklinukai, sakė, kad viską moka, kiti jaudinosi, tačiau greitai visi suprato, kad nėra taip viskas paprasta. Trečiokai, kaip tikri mokytojai, individualiai su kiekvienu spindulėliu kantriai dirbo, aiškino ir po kruopštaus darbo ekranuose pasirodė pirmieji žodžiai. Pasididžiavimo šypsenos žibėjo kiekvieno vaiko veide.

Ačiū mokytojai Dalei Bagdonienei ir šauniesiems trečiokams už puikią, įdomią veiklą. Trečiokai pažadėjo spindulėliams, kad tai ne paskutinis jų susitikimas ir jų bendradarbiavimas tęsis. Vaikai dar kartą įsitikino, kad kompiuteris ne tik žaidimų ir pramogų, bet ir žinių šaltinis.

                                                                                                                                                                                                                                                                         Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Pečentauskienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  2022-04-20

 {gallery}2020/nuotraukos/violetap20{/gallery} 


„Smalsiukų“ tyrinėjimai

 Šiuolaikinis ugdymas labai dažnai turi įvairius ir gražiai skambančius pavadinimus: įtraukusis, inovatyvusis, patyriminis, kolegialus ir panašiai. Tačiau bet koks ugdymas neįsivaizduojamas be tyrinėjimų. Tyrinėjimai ypač svarbūs patiems mažiausiems, kadangi padeda patiems vaikams pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį.

 „Smalsiukų“ grupės vaikai iš tikrųjų labai smalsūs. Jie noriai tyrinėja, eksperimentuoja ir tuo pačiu mokosi pažinti pasaulį. Tyrinėdami mokosi atsargiai elgtis su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis. Skatinu vaikus nebijoti bandyti ir klysti, užduodu netikėtus, fantastinius klausimus, skatinu išsakyti originalias mintis, pagiriu už įdomiausius posakius, klausimus, tuo pačiu ugdomės ir komunikacinę kompetenciją.

 Tyrinėjimams pasirenku paprastas medžiagas. Kol vaikai dar nedidukai, jiems daug kas nežinoma ir įdomu. Išsikėlėme klausimą ,,Ar baltas gali būti tik sniegas?“ Atlikome įvairiausius bandymus su sniegu: aiškinomės, ar jis tikrai labai baltas. Tyrinėdami vaikai suprato, kad sniege pilna bakterijų ir nešvarumų, todėl jo negalima valgyti. Vaikai sniegą dažė lašindami ant jo spalvotą vandenį. Kūrybiškai pasakojo apie savo pagamintus „ledus“. Jie buvo ir braškių, ir bananų, ir mėlynių skonio, kas leido vaikams paversti baltą sniegą spalvotu ir tuo pačiu suvokti, kad jis skirtas žaidimui, todėl sniego spalvinimas ir gražinimas baigėsi lauke.

 Vaikai ieškodama aplinkoje baltų daiktų, įvardijo, kad balta gali būti ir druska. Išmoko nusakyti jos skonį. Nusprendėme druską nudažyti. Visi noriai smulkino kreideles, kol gavosi spalvoti miltukai. Sumaišę juos su druska gavome spalvotą druską. Ją panaudojome žaidimams ant šviesos stalo, ant kurio gimė įvairios kūrybinės istorijos.

 Išsiaiškinome, kad baltas dar ir krakmolas. Vaikai jį tyrinėjo pirmą kartą. Trynė jį tarp pirštukų, tarp delniukų, o užpylę vandeniu gavo mielą masę, kurią visiems labai norėjosi paliesti. Amelija pasiūlė nudažyti šią masę. Su pipetėmis lašino dažus ant krakmolo masės ir džiaugėsi besiliejančiomis spalvomis. Čia įžvelgė ir drakoną, ir salą, ir žuvytę, ir gėlytę.

 Vaikai prisiminė, kad pienas taip pat baltas. Nudažyti pieną pasiūlė Ema. Spalvoti dažų lašiukai ant balto pieno susiliejo į margus paveikslėlius. Prašiau vaikų drąsiai išsakyti į galvą atėjusias mintis - į ką jiems panašūs paveikslėliai.

 Apibendrinant tyrinėjimus išsiaiškinome, kad vandenyje druska ir cukrus ištirpsta. Atradom ir tai, kad balta spalva ne tik sniegas, bet ir daug kitų dalykų, kuriuos ištyrėme, pakeitėme jų spalvas ir formas, ieškojome būdų bei galimybių, kaip pasigaminti įvairius daiktus, žaisliukus ar tikrų daiktų modeliukus.„Smalsiukai“ auga ir dar daug tyrinėjimų ir atradimų laukia ateityje.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Parengė mokytoja metodininkė Rita Katinienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          2022-03-29

  {gallery}2020/nuotraukos/ritak29{/gallery} 


PAMOKA „TAU LIETUVA“

Man Lietuva, gražiausias žemėj kraštas.

Lyg nutapytas drobėj protėvių darbuos.

Didinga praeitis, senolių raštas,

Troškimas laisvės ateities kartų veiduos.

(Elžbieta Andiusevičiūtė)

Šiomis savos kūrybos eilėmis mūsų mokyklos mokinė Elžbieta sveikino Lietuvą renginyje, kuris buvo skirtas vasario 16 d. Pernai jos sukurtas eilėraštis konkurse ,,Volunge šauk ąžuole“ užėmė pirmą vietą. Tai buvo dovana 103-ajam Lietuvos gimtadieniui.

Šiemet, pasitinkant 104–ąjį Lietuvos gimtadienį, mūsų mokyklos ketvirtokai nutarė padovanoti neeilinę dovaną. Mokiniai pasiūlė padovanoti pamoką. Ją pavadino ,,Tau Lietuva“.

Pamoka integruota; fizinis ugdymas, pasaulio pažinimas, dailė ir technologijos.

Vasario pradžioje mokiniai sugalvojo projektą ,,Įžymūs Lietuvos sportininkai“. Pasiskirstę grupėmis jie rinko medžiagą apie sportininkus: Arvydą Sabonį, Rūtą Meilutytę, Žydrūną Savicką, Ričardą Berankį, Benediktą Vanagą, Joną Valančiūną. Projektiniai darbai buvo labai informatyvūs, įdomūs, kūrybiškai ir gražiai iliustruoti. Tai pasaulio pažinimo pamokos dalis, kurios metu mokiniai tobulino žinias apie garsius Lietuvos sportininkus.

Kai projektas buvo paruoštas, mokiniams iškilo klausimas: o gal ir mes galime tapti garsiais sportininkais, gal ir mes galime garsinti savo šalį?

Norint garsinti Lietuvą, užtenka gražių idėjų, darbų. Todėl per fizinio ugdymo pamokos dalį ketvirtokai nutarė surengti varžybas, kuriose būtų jų pačių sugalvotos estafetės. Jeigu mažas darbas priverčia žmogų nusišypsoti, vadinasi, prisidėjome ir mes.

Pasiskirstę į dvi komandas, mokiniai varžėsi tarpusavyje. Emocijos liejosi per kraštus. Už laimėtą estafetę komanda gaudavo trispalvę vėliavėlę. Pralaimėjusių nebuvo, nugalėjo draugystė. Abi komandos buvo apdovanotos taurėmis.

Po linksmų varžybų, pritaikydami STEAM edukaciją, ketvirtokai įsitraukė į technologijų pamoką – kūrybiškumo, išradingumo, netikėtų sprendimų ieškojimo. Kiekviena grupė gavo po baltą lapą ir folijos ritinėlį. Jie turėjo sukurti sportuojantį žmogų, kuris atstovautų kokią nors sporto šaką.

Draugiškai bendradarbiaudami, pagalvodami, pasitardami mokiniai lankstė, mokiniai kūrė įvairias skulptūras. Sidabro spalvos sportininkai atgijo mokinių rankose. Vaikai kūrinius papuošė juostele-trispalve, pristatė gautą rezultatą ir pasigėrėjo kitų grupių darbais.

Apibendrinant pamokos veiklas buvo akcentuojama ne tik emocinė, bet ir ugdomoji sėkmė. Integruotos pamokos mokiniams suteikia daug gerų emocijų, pamoka tampa įdomesnė, suprantamesnė. Įsivertindami savo veiklą, mokiniai vienbalsiai nutarė, kad ,,Dovana Lietuvai‘‘ nepakartojama, nes kiekvienas jautė savo indėlį.

Kiekvienas gražus darbas, tai indėlis Lietuvai. Tad, kaip Elžbieta rašė savo eilėse...

Tad apkabinkim ją, priglauskim prie krūtinės.

Išsaugokime kalbą, atmintį tautos.

Ne veltui širdys darniai gynė.

Dainuokim Lietuvą, dainuokim visados...

Pradinio ugdymo mokytoja Valda Venclovienė

2020-03-16

  {gallery}2020/nuotraukos/valdav17{/gallery} 


Tautiškumo ugdymas „Svirpliukų“ grupėje

Ankstyvoji vaikystė - tai pats palankiausias laikas ugdytis gyvenimo nuostatas. Mes negimstame pilietiški. Tautinę savimonę reikia ugdyti. Kaip klausia ir teigia, kolegė L. Griškelienė (2017), kas labiausiai formuoja vaiko tautiškumo jausmą? Atsakymas vienas - šeima. Šis jausmas formuojamas ikimokykliniame amžiuje, o šeima tam turi didžiausią įtaką. Manau, kad dauguma pedagogų sutiks, jei tėvai laikysis liaudies tradicijų, jas perduos ir savo vaikams. Todėl drąsiai galiu teigti, kad visų pirma tautiškumo ugdymas prasideda šeimoje, o paskui tęsiasi ugdymo įstaigoje, kur meilė savo šaliai, pagarba kalbai, kultūrai, žmonėms turi būti ugdoma nuo mažens.

Ugdydami vaikų tautiškumo suvokimą „Svirpliukų“ grupėje, nepamirštame tautinės atributikos. Grupėje turime vėliavą, herbą, Lietuvos žemėlapį, daug knygelių, enciklopedijų vaikams, dėlionių apie gimtąjį kraštą bei Lietuvos istoriją, lėlių tautiniais drabužiais, gintarinių papuošalų, gintarų ir kt., kuriuos nuolat naudojame savo grupės veiklose. Daug džiugių emocijų vaikams suteikia galimybė pasipuošti tautiniais drabužiais. Mergaitės bėga prie veidrodžio ir įdėmiai apžiūrinėja drabužius, džiaugiasi neįprastu sijonu su prijuoste. Berniukai pasitempia, tampa santūresni.

Labai svarbi etninės kultūros dalis yra tautosaka. Lietuvių liaudies dainos, šokiai, žaidimai - pirmieji mūsų tautos auklėtojai, todėl su vaikais klausomės tautosakos kūrinėlių, muzikos mokytoja dainuoja vaikų amžių atitinkančias liaudies dainas, šoka šokius, žaidžia žaidimus.

Su ugdytiniais kasmet švenčiame ir minime valstybines šventes. Visą savaitę ar netgi dvi kartu kuriame, darome teminius darbelius, piešiame, aplikuojame trispalvę, mokomės eilėraščių apie Lietuvą, gimtąjį kraštą. Tačiau svarbiausia - kalbame ir aiškinamės, kodėl ši diena yra reikšminga ir minima kasmet. Dalyvaudami Vasario 16 – osios renginiuose, pilietinėse akcijose, viktorinose, konkursuose, parodose vaikai itin ryškiai pajaučia bendrumą.

Ruošiantis tautinėms ir valstybinėms šventėms vaizduotė savaime mus perkelia į tolimus laikus, šalies praeitį. Todėl glaudžiai bendradarbiaujame su socialiniais partneriais - Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojais, kurie pasiūlo vaikams įdomių edukacinių veiklų įvairiausiomis temomis. Šiais metais vaikai susipažino su skalbimo rakandais ir jų naudojimo būdais prosenelių laikais. Ypač smagu buvo tas priemones išbandyti. O tai yra geriausiais būdas susipažinti su gimtuoju kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Juk kiekvienas regionas turi šį tą savita ir nauja. Klausydamiesi kūrinėlių įvairiomis tarmėmis, vaikai susidomėjo, kodėl būdami lietuviai, kalbėdami tarmiškai žmonės kalba skirtingai, kartais beveik nesuprantamai, todėl susipažinome su Lietuvos regionais pagal tarmes, mokėmės trumpų kūrinėlių įvairiomis tarmėmis .Labai džiaugiuosi, kad tėveliai parengė vaikams staigmeną ir paruošė vaizdo įrašus su dainomis bei eilėraščiais įvairiomis tarmėmis. Vaikai džiaugėsi, komentavo, dainavo kartu, domėjosi nesuprantamų jiems žodžių reikšmėmis.

                     Apibendrinant gali teigti, kad tautiškumo ir pilietiškumo ugdymas, kaip nurodoma leidinyje „Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė“ (2012), nėra pasirengimas gyvenimui - tai pats gyvenimas. Kaip rodo mano asmeninė profesinė patirtis ir kolegių iš Kauno rajono Raudondvario lopšelio-darželio „Riešutėlis“ inicijuotas ir įgyvendintas ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas „Ikimokyklinukas – bendruomenės narys“ (2016), - vaikai, kaip ir suaugę, turi įgimtą poreikį priklausyti bendruomenei, jaustis, jog turi joje savo vietą, yra svarbūs ir reikalingi, gali daryti įtaką ir tuo pačiu atsiskleisti patys. Tik taip pasijaučia saugesniais, laimingesniais, tampa laisvesni ir kūrybiškesni, lengviau įveikia kasdienes kliūtis.

                                                                                                                                                                                                                                          Parengė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Rasa Bakšienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                              2022-03-15

Naudoti šaltiniai:

Griškelienė L. (2017). Tautiškumo ugdymas mažųjų gyvenime. Prieiga per internetą https://www.svietimonaujienos.lt/tautiskumo-ugdymas-mazuju-gyvenime/

Kauno rajono Raudondvario lopšelio-darželio „Riešutėlis“ ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas „Ikimokyklinukas – bendruomenės narys“ (2016). Prieiga per internetą https://www.raudondvarioriesutelis.lt/wp-content/uploads/2016/05/Gerosios-patirties-sklaida.pdf

Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė (2012). Prieiga per internetą http://www.3sektorius.lt/docs/Pilietiskumas_analize_final_2013-01-17_16_00_54.pdf

  {gallery}2020/nuotraukos/rasab16{/gallery} 


Vasario 17 d. anglų k. mokytoja Jolita Šuminienė dalinosi savo darbo patirtimi naudojant interaktyvias priemones ugdymo procese. Pristatė skaitmeninius interaktyvius įrankius: Linoit, Liveworksheets, Quizlet, Socrative, Baamboozle ir Wheeldecide. Parengė praktinių užduočių mokytojams. Ačiū mokytojams, dalyvavusiems susitikime ir degantiems noru pažinti, išmokti ir tobulėti.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Parengė mokytoja Jolita Šuminienė

  {gallery}2020/nuotraukos/jolita18{/gallery} 


Ruduo kaip ugdymo priemonė

Vėstantis oras ir vėjyje šokantys margaspalviai lapai mums pranešė - atėjo laikas pasidžiaugti ne tik medžių lapų spalvomis, bet ir daržo gėrybėmis. Tikriausiai kiekvienais metais, kiekviename darželyje, vaikų ugdymui labai svarbu supažindinti juos su metų laikais, jų ypatumais. Tačiau tenka nusivilti, kuomet viešojoje erdvėje tėveliai „rudenėlio šventes“ įvardija kaip „pasenusius ir nereikalingus darbus“. Todėl susidaro įspūdis, kad tėvai pastebi tik rudenėlio šventes, bet tai dažniausiai yra tik vienas vaikų supažinimo su rudeniu aspektas.

                     Su rudeniu vaikus supažindiname ne tik atlikdami kūrybinius darbus iš gamtinių medžiagų, bet dažniausiai pasikviečiame į pagalbą daržoves. „Pelėdžiukų“ grupėje vyko projektas ,,Rudens karalystėj - daržovių puota“. Projekto metu kalbėjome apie daržoves. Vaikai sužinojo, kad valgydami daržoves gauna ne tik vitaminų, mineralinių medžiagų, bet taip pat geriau auga, turi jėgų žaisti, būna visuomet linksmi. Mažieji tyrinėtojai eksperimentavo, skanavo, skaičiavo, aptarė formą, dydį, spalvą bei ieškojo daržovės dalių (šaknies, luobelės, sėklų, lapų).

                     Vaikai viso projekto metu taip pat atliko įvairias užduotis. Norėtųsi trumpai pristatyti tas, kurios labiausiai patiko vaikams, o pedagogės galėjo pasidžiaugti šių užduočių teikiama nauda ir įtaka vaiko kompetencijoms.

Daržovių pjūviai“. Veiklos metu ugdytiniai stebėjo ir apžiūrėjo daržovių spalvas, formas, pjūvius, juos lygino ir stebėjosi įvairove, bandė atkartoti spauduodami savo kūrybiniuose darbuose. Aptarė, ką matė, užuodė, lytėjo. Paragavę nusakė skonį: saldu – rūgštu. Pavyko nupiešti svogūno, paprikos, agurko, pomidoro pjūvius. Tokios užduotis sudaro galimybę vaikams „gyvai“ pajusti skonį, kvapą, suprasti, kaip atrodo daržovė ir perteikti jos sandarą savo darbeliuose.

,,Daržovių spalvos“. Vaikai surūšiavo daržoves pagal spalvą, aptarė jų dydį, formą ir aiškinosi, kad kiekviena daržovė turi savyje skirtingas maistines medžiagas, kurios ir nulemia jų spalvą. Skirtingos spalvos – skirtingi vitaminai. Labai svarbi ši užduotis yra spalvų pažinimui, kadangi daržovių spalvos kartais „iškrenta“ iš vaikų žinomų spalvų paletės, todėl atsiranda naujų spalvų suvokimas, nauji žodžiai.

,,Daržovių dydžiai“. Pelėdžiukai lygino, matavo daržoves. Pasirinktas rikiavo nuo mažiausios iki didžiausios. Sumanė cukinijas matuoti sprindžiais, pėdutėmis, o savo ūgį - cukinijomis. Taip ugdėsi gebėjimą matuoti, dydžių skirtumams apibūdino vartodami daiktams lyginti skirtus žodžius: didesnis-mažesnis, ilgesnis-trumpesnis, aukštesnis - žemesnis. Taip prasideda linksmoji ir paprastoji matematika, į kurią galima integruoti ir dailę bei lavinti vaiko kalbėjimą.

Sveiki užkandžių krepšeliai“. Vaikai, atsirinkdami ir pavadindami daržovę, įvardydami spalvą, patys ruošė, dėliojo sveikus užkandžius. Kalbėjo, diskutavo, kad daržoves valgyti sveika. Smagu padėti vaikams suprasti, kad jie patys gali gaminti skanius užkandžius ir sveikai maitintis.

           „Kukurūzo burbuolės paslaptis“. Vaikai apžiūrėjo dar nenuluptą kukurūzą ir spėliojo, kas galėtų slėptis viduje. Po vieną sluoksnį lupdami, surado viduje pasislėpusią kukurūzo burbuolę. Tai vaikams sukėlė nuostabą ir sužadino smalsumą paragauti, koks gi skonis. Aptarę spalvą, formą, skonį, padarė išvadą, kad kukurūzo burbuolė yra saldi ir sultinga. Taip pat atliekant šią užduoti puikiausiai galima ugdyti vaikų skaičiavimo įgūdžius.

         Knygelė ,,Mėgstamiausios daržovės“. Kartu su tėveliais vaikai piešė mėgstamiausią daržovę, piešinį pristatė ryto rate. Vaikai džiaugėsi bendru šeimos darbu, pasakojo, kas ką piešė. Iš pristatytų piešinių sukūrėme knygelę. Bendras darbas leido tėvams praleisti daugiau laiko su savo vaiku, aktyviai įsitraukti į grupės gyvenimą.

        Pelėdžiukai sumanė pažaisti ir vaidmeninius žaidimus. Daržovei priskyrė tam tikrą vaidmenį ir inscenizavo eilėraštį ,,Rudens karalystėj - daržovių puota“. Vaikų kūrybiniai ir vaidmenų žaidimai padeda išmokti naujų žodžių, išreikšti savo jausmus, pabūti kartu su draugais.

Apibendrindama galiu teigti, kad rudens kaip metų laiko analizė vyksta tikrai ne tik rudenėlio švenčių, bet ir daugelio kitų veiklų metu. Mano grupėje parankia priemone išlieka projektine veikla. Šio projekto metu žaisdami, tyrinėdami, eksperimentuodami, vaikai praplėtė žinias apie daržoves, jų naudą sveikatai. Paskatino mažuosius valgyti daugiau daržo gėrybių. Lavėjo gebėjimas komunikuoti su bendraamžiais ir suaugusiais. Patyrė džiugių emocijų ir atradimo džiaugsmą, taip pat reikšminga ir tai, kad visą savaitę skyrėme vienai temai, išsamiai įvertinome visus svarbius aspektus, pagilinome žinias, kompetencijas, sukėlėme teigiamą emocijų tėveliams ir patiems sau.

      

                                                                                                                                                                                                                                                              Parengė Ikimokyklinio ugdymo mokytoja- metodininkė Inga Bitautienė

   {gallery}2020/nuotraukos/ingab10{/gallery} 


  „Viščiukų“ grupės projektas

  „Pasakų takais“

 

Ikimokykliniame ugdyme labai svarbu pasirinkti tinkamą ugdymo metodą, kuris būtų patrauklus ne tik mokytojai, bet ir vaikams. Projektinė veikla tinka ne tik vyresniems, bet ir mažiesiems lopšelio vaikams. Projekto metu vaikai labiau įsigilina į veiklą, daugiau patiria emocijų susipažindami su vienu reiškiniu, kuriam yra skirtas projektas. Mokytojas, rengdamas projektą apgalvoja ir suranda įvairesnių galimybių, daugiau priemonių. Projektinė veikla padeda apjungti veiklai ne tik vaikus, bet ir grupės vaikų tėvelius, kurie padeda pasirengti priemones, gaminti kūrybinius darbus kartu su vaikais, tiek grupėje, tiek namuose.

Svarbus kriterijus projektinei veiklai yra temos pasirinkimas. Renkantis temą, apgalvojami programiniai aspektai, įvertinama turima kitų kolegių patirtis, pasirenkama veiklos vieta ar laikas. Apgalvojant temą svarbus aspektas – ugdytinių amžius. Man projektinė veikla imponuoja dėl galimybės pasirinktą ugdymo aspektą nagrinėti ilgesnį laiką.

Gruodžio mėnesį belaukiant pačių gražiausių švenčių „Viščiukų“ grupėje prasidėjo projektas: „Pasakų takais“. Dažnai sekamos pasakos skatina vaikų vaizduotę kurti pasakiškus pasaulius ir nuolat juos tyrinėti. Pasakos džiugina ir, jei reikia nuramina, be to, jos – puiki suaugusių ir vaikų bendravimo priemonė. Šis projektas – galimybė vaikams geriau pažinti pasaką iš arčiau. Stebuklingas pasakų pasaulis sužadina norą domėtis įvairioms knygoms.

                      Projektas prasidėjo grupės puošimu. Vaikai kartu su mokytojomis pasipuošė pasakų namelį, kuriame žaidė, vaidino lėlių teatrą. Prieš pietų poilsį klausė mokytojų sekamų pasakų, kurias ugdytiniai rinkosi patys. Klausydami pasakos „Du ožiukai“ vaikai sužinojo, kas nutinka draugams susipykus, mokėsi pereiti per „lieptelį‘, išmoko laikyti pusiausvyrą, susipažino su juoda ir balta spalvomis. Muzikos mokytoja kartu žaidė muzikines pasakas. Čia ugdytiniai galėjo pasipuošti pasakų veikėjais ir judėti pagal muzikos ritmą, ir rodyti įvairius judesius. Pasaka „Nykštukai laukia Kalėdų“ vaikai klausė, stebėjo ir kartu dalyvavo pasakoje. „Ledinukų pasaka“ suteikė daug džiaugsmo ir gerų emocijų, nes čia vaikai kartu su mokytojomis pavirto ledinukais ir dalyvavo pasakoje, kurioje sulaukė ir Kalėdų Senelį su dovanomis. Ačiū visiems tėveliams, kad Kalėdų Senelio dovanos pasiliko grupėje ir visi vaikai gavo galimybę dalintis ir džiaugtis tokia gausa dovanų.

                      Projekto metu ugdytiniai pasakų pagalba tobulino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdė kūrybiškumą, turtino žodyną, plėtojo sakytinę kalbą, ugdė saviraišką ir gebėjimą reikšti emocijas. Pasaka – vienas linksmiausių būdų mokytis. Vaikai ne tik išgirsta naujų žodžių, bet ir sužino, kur juos taikyti, kaip vartoti, žodynas pasipildo įvairiais „spalvingais“ žodžiais.

                                                                                                                                                                                                                                                                         Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Aušra Paškevičienė

  {gallery}2020/nuotraukos/ausrap{/gallery}


 

      „Smalsiukai“ keliauja švaros ir tvarkos takeliu

     „Smalsiukų“ grupėje vyko projektas, kurio metu vaikai buvo skatinami savarankiškai rengtis, tvarkyti žaislus, tvarkingai pasidėti savo drabužius, švariai praustis, valytis dantukus.

     Ryte vaikai atrado Netvarkos Nykštuko paliktą lagaminą ir nutarė apžiūrėti jo turinį. Žaisdami mokėsi pavadinti rastus daiktus, pasakyti kam jie skirti. Išsiaiškino kam naudojamos švaros priemonės. Pasakojo kokias švaros priemones naudoja namuose. Žaisdami žaidimus prisiminė kaip vadinasi žmogaus kūno dalys. Išmoko, prieš prausdami rankas, gerai pasiraitoti rankoves, nepamiršti muilo.

        Džiugiai vaikus nuteikė lėlytės maudynės. Visi norėjo išbandyti kempinę, muilą ir šiltą vandenį.

        Sveikatos priežiūros specialistė Žydrūnė aiškino vaikams kur gyvena bakterijos ir kaip su jomis kovoti.

      Vaikus sudomino berniuko istorija, kuris nesivalė dantų ir jo burnytėje apsigyveno „Baktėriukas“ ir „Ėduoniukas“. Visi pažadėjo valytis dantukus ir valgyti daug vaisių ir daržovių. Žaidimų metu visiems žaisliukams buvo išvalyti dantukai.

      Dauguma grupės vaikų jau bando apsirengti savarankiškai. Smagu stebėti, kaip vaikai draugiškai padeda vienas kitam. Svarbu leisti vaikams patiems apsirengti ir patirti sėkmę. Kai pagaliau pavyksta pačiam apsirengti striukę, ar apsimauti pirštuotas pirštines, o tau tik treji - sukyla pačios geriausios emocijos. Suteikime galimybę džiaugtis!

       Inicijavome žaidimus, kurių metu reikėjo surūšiuoti pirštines ( pirštuota - kumštinė), surasti kojinei, pirštinei porą, prisegti su segtukais ant virvutės. Kai grupėje gyvenantis Elfas supainiojo ir išvertė vaikų drabužius, jie patys juos tvarkėsi. Vaikai noriai žaidė, o kartu ir tobulino savo įgūdžius.

        Šiame amžiuje įdiegti savitvarkos įgūdžius yra itin svarbu, tad vaiką reikia ne tik skatinti, bet ir skirti tam laiko, nes mums, suaugusiesiems, tai įprasti veiksmai, o vaikui, kuris jų mokosi, užtrunka ilgiau, jis gali susierzinti. Suaugęs žmogus turi suprasti, kad, norint įdiegti šiuos gebėjimus, reikia sąmoningai tuo užsiimti.

                                                                                                                                                                                                                                                                                            Parengė „Smalsiukų“ grupės mokytoja Rita Katinienė

  {gallery}2020/nuotraukos/rita06{/gallery}


Integruota veikla pradiniame ugdyme

      Pradinio ugdymo bendrojoje programoje teigiama, kad „pradinis ugdymas organizuojamas kaip vieninga sistema, kiek įmanoma neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis – mokomuosius dalykus“ (Pradinio ugdymo bendroji programa). Nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, ugdomi įvairūs dalykiniai gebėjimai. Patogu ugdyti mokinių mąstymą, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, sveikos gyvensenos įgūdžius.

     Trečioje klasėje daug dėmesio skiriama sveikai gyvensenai, judėjimui ir sportiniam aktyvumui. Todėl pasirinkome integruotų veiklų dieną tema „Gyvenkime sveikai“. Šiose veiklose aptarėme sveikos mitybos piramidę, kas sveika, o kurių maisto produktų reiktų atsisakyti. Mokyklos/darželio slaugytoja Žydrė papasakojo ką reiškia maisto piramidė, atsakė į daugybę vaikų klausimų. Išvada tokia: maistą valgyti reikia įvairų, o kai kurį – saikingai. Grupės turėjo paruošti pristatymus apie judėjimo bei sporto reikšmę sveikatai, apie asmens higieną bei žalingus įpročius. Aptarta narkotikų, alkoholio, rūkymo žala žmogaus organizmui. Grupės atliko tyrimus: kokį maistą mėgsta klasės mokiniai, koks sportas patinka ir kokių žalingų įpročių turi draugai. Visa tai pavaizdavo diagramose. Skaitė tekstą „Pasaka apie sveiką maistą“, „kūrė filmą“ pagal šią pasaką. Mergaitės pasirinko muziką ir sukūrė mankštą, kuri labai patiko draugams.

     Apibendrinome dienos darbą. Sužinojo naudingų patarimų, aktyviai dirbo, patyrė daug gerų emocijų. Mokinių atsiliepimai: tai buvo šauniausia diena, labai greit praėjo veiklos, nustebino draugai, gal galima kitą dieną organizuoti veiklas mokinių pasirinkta tema. Mokytoja ir dėkoja savo mokiniams už atsakingą pasiruošimą, norą dalyvauti veiklose ir gerą nuotaiką.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Pradinio ugdymo mokytoja Dalė Bagdonienė

 {gallery}2020/nuotraukos/dale24{/gallery}


   

  IKT PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS PRIEŠMOKYKLINĖJE „SPINDULĖLIŲ“ GRUPĖJE

        IKT keičia tradicinio mokymo metodus. Siūlomos priemonės – planšetiniai, nešiojami kompiuteriai, interaktyvūs žaidimai, interaktyvios lentos geriau tinka įprastoms ir naujoms veikloms atlikti. Kompiuteriai padeda vaikui ne tik  sužinoti, bet ir veikti. IKT pritaikome ir naudojame įvairiose veiklose: raidėms pažinti, raidžių garsams atpažinti, mokantis rašyti, skaityti ir skaičiuoti, aplinkos objektams ir reiškiniams tyrinėti, vaikų atminčiai ir loginiam mąstymui lavinti. IKT naudojimas turi tenkinti individualius socialinius ir emocinius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų poreikius, skatinti jų bendravimą ir bendradarbiavimą.

 Šiais mokslo metais priešmokyklinukai „Spindulėliai“ įsikūrė naujoje grupėje, kurioje galime naudotis interaktyvia lenta ir jos galimybėmis.  Interaktyvi lenta – „sumani“ lenta, kurioje vaikai piešia, atlieka įvairias užduotis pirštų arba specialių rašiklių pagalba.   Ši mokymo priemonė leidžia įdomiai, šiuolaikiškai ir efektyviai perteikti žinias veiklose. Lentoje vaikams pristatome vaizdinę medžiagą, įvairias užduotis, kurios šiuolaikiškos, aiškios, konkrečios. Veikdami su šia lenta, vaikai nusako daikto vietą ir padėtį erdvėje, atlieka skaičiavimo užduotis, sudeda žodyje praleistas raides, klauso garsų, ieško ir atranda įvairius tinkamus sprendimo būdus. Vaikai ne tik pasyviai stebi, bet ir su džiaugsmu, noriai, aktyviai dalyvauja jas atlikdami, emocingai reiškia savo mintis ir nuomonę. Taip dirbdami vaikai lengviau susitelkia darbui, greičiau susidomi, tai gerina vaiko ir pedagogo bendravimą, pedagogui lengviau gauti grįžtamąją informaciją. Jau trečius metus su priešmokyklinukais atliekame EMA ir EDUKA elektronines pratybas. Vaikai jas atlikdavo namuose su tėveliais nuotolinio mokymosi metu arba grupėje prie kompiuterio. Šiais mokslo metais šias pratybas galime aiškintis, atlikti interaktyviojoje lentoje arba kompiuterių klasėje. Dar žengiame tik pirmuosius žingsnius, tačiau su kiekviena diena išmokstame vis daugiau. Tai leidžia geriau suprasti, įsiminti, didina motyvaciją bei užtikrina aktyvų dalyvavimą ugdymosi procese. Apgalvotas, saikingas ir tikslingas IKT taikymas ugdymo procese, daro jį įdomesnį, įvairesnį, šiuolaikiškesnį, klasikinį didaktinį mokymo būdą, paremtą tik stebėjimu, papildo praktine veikla.

Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytojos metodininkės Violeta Pečentauskienė ir Audronė Nikštuvienė.

 {gallery}2020/nuotraukos/vio19{/gallery}


Edukacinės išvykos „Pojūčių, tyrinėjimų laboratorija“

Gamta – neišsenkantis šaltinis, iš kurio galima semti žinias, ramybę, tylą ir garsus, išmokti matyti, jausti, liesti, džiaugtis, todėl vaikams tai - nuostabiausias mokytojas. Vaikai vienaip ar kitaip savo veiklose susiduria su gamta. Įdomus, spalvingas ir labai skirtingas gamtos pasaulis, su kuriuo vaikas susipažįsta, prabudina vaiko gyvą susidomėjimą, suteikia stimulą žaidimui, pažintinei, darbinei, meninei veiklai. Todėl viena vaiko veiklų galimybė – edukacinės pažintinės išvykos.

Priešmokyklinukai „Spindulėliai“ daug laiko praleidžia gamtoje, vyksta į pažintines išvykas, aplanko artimiausius gamtos kampelius: Krašuonos parką, Krašuonos upelio pakrantes, kur stebi gamtą, jos grožį, išgirsta jos „kalbą“. Tokias veiklas tikslinga ir naudinga organizuoti, kadangi, pasak daugelio mokslininkų, išvykos į gamtą kupinos įspūdžių, naujovių bei atradimų tiek visiems kartu, tiek kiekvienam atskirai. Vaikų veiklose, kurios organizuojamos gamtoje, lavinamos įvairios sritys: emocinis intelektas, pažinimas, kalbinė veikla, ugdomi kalbiniai, tyrinėjimo, susikaupimo gebėjimai, lavėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika.

Būdami gamtoje, vaikai pastebi, randa įvairios gamtinės medžiagos: kaštonų, kankorėžių, akmenukų, šakelių, uogų, lapų ir kt. kuriuos pritaiko savo veiklose ir meniniuose kūrinėliuose. Pastebėtus gamtos faktus, grožį, įspūdžius vaikai fiksuoja ir fotografuoja, kas padeda kartu su vaikais parengti jų fotografijų ir meno darbų parodas bei lavinti meninį suvokimą ir auginti jaunus menininkus.

Viena įdomesnių veiklų, kurią atrado „Spindulėliai“ – gamtos laboratorija. Aiškintis, kas yra laboratorija, su vaikais reikia pradėti nuo paties žodžio „laboratorija“ sampratos aiškinimo, kiek vėliau ugdomas supratimas, kad laboratorijų gali būti labai įvairių. Vaikai fantazuoja, diskutuoja, kad tai vieta, kur daromi stebuklai, kažką sužino, pamato, mėgina atrasti kažką naujo, įdomaus Būnant gamtoje, jau su priešmokyklinio amžiaus vaikais galima įkurti atradimų, jausmų ir bandymų laboratorijas.

Kuriant gamtos laboratoriją, galima sudėti patirtį, jausmus ir darbus, atliktus iš gamtinės medžiagos, todėl veikla taip pat labai įvairi: mokytojai padedant, vaikai stengiasi ištyrinėti gamtoje surastų daiktų struktūrą, formą ir daug kitų įvairiausių dalykų. Gamtoje atlieka kvėpavimo, nusiraminimo, jogos pratimus. Todėl „kaupiant gamtos laboratorijos inventorių“, užduotys gali būti įvairios: uosti kuo kvepia oras, rudeninės gėlės, žolė, medžio kamienas, upelio vanduo. Užsimerkus klausytis garsų, kurie mus supa, kokie tai garsai: mašinų ūžesys, lapų šnarėjimas, paukščių, gyvūnų balsai. Tai tylūs, garsūs garsai? Taip pat būnant gamtoje yra nuostabi galimybė keisti užduočių tempą: pasiklausus garsų, aktyviai pajudėjus - atliekamos tylios užduotys ir pan., kas padeda nusiraminti, sukaupti dėmesį, atidžiau atlikti užduotą darbą.

Užduotys gamtinėje aplinkoje ypač palankiai veikia vaiko pažinimą ir ugdo smalsumą bei atidumą: „Rask švelnų akmenuką, rask du vienodus akmenukus, šakelę, kuri būtų panaši į kurią nors raidę, skaičių, iš gamtinės medžiagos sudėk raidę ir kt., paglostyk medžio kamieną. Todėl užduotys leidžia aptarti, kuriuos objektus malonu liesti, kuriuos nemalonu: kas duria, kas švelnu, kas šiurkštu, purvina, šlapia, gražu. Taip pat šių užduočių atlikimas padeda lavinti visus pojūčius: uoslę, klausą, regą, lytėjimą. Po tokių išvykų labai smagu klausytis, kaip vaikai vertina savo darbą, jų komentarai įvairūs, bet vaikai sugeba įvardinti, ką pajuto, atrado, pastebėjo, kas patiko ar nepatiko. Džiugu, kad vaikai mokosi išklausyti, priimti kito skirtingą nuomonę, patirtį. Nuomonės įvairios, bet kitaip ir būti negali, juk mes visi skirtingi.

Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Violeta Pečentauskienė.

  {gallery}2020/nuotraukos/v21{/gallery}


Ugdymas už mokyklos-darželio ribų: geriau vieną kartą patirti, nei daug kartų išgirsti…

„Svirpliukų“ grupės ugdytiniai mėgsta keliauti. Išvykų nauda vaikams yra neabejotina, nes kelionių metu lavėja vaikų socialiniai, komunikavimo, globalaus mąstymo įgūdžiai, vaikai mokosi veikti komandoje, padėti vienas kitam, ugdosi saugaus elgesio gatvėje įgūdžius.

Vasarą vaikai buvo išvykoje prie Vyžuonaičio ežero. Šios kelionės metu svirpliukai turėjo galimybę pamatyti ežero pakrantėje augančius bei žydinčius augalus, stebėti vandens paukščius, skraidančius laumžirgius, drugelius, linksmai braidė ir atsigaivino šiltame ežero vandenyje, mokėsi laikytis saugaus elgesio prie vandens taisyklių. Vaikai maloniai bendravo tarpusavyje pikniko metu, mokėsi draugiškumo, vaišindami vienas kitą, ugdėsi įprotį susitvarkyti savo buvimo vietą.

Kiekvieną rudenį plečiame ir giliname žinias apie vaisius ir daržoves. Kadangi miesto turgavietėje galima pamatyti įvairių daržovių bei vaisių, kiekvieną rudenį kartu su vaikais išsirengiame į turgų. Išvykos metu vaikai turi galimybę apžiūrėti, aptarti ir išsirinkti norimus paragauti vaisius ar daržoves, savarankiškai nusipirkti, mandagiai bendrauti su prekeiviais, o grįžus, įsigytus pirkinius nusiplauti, skaičiuoti, apžiūrėti ir ragauti. Vaikai turėjo galimybę pabūti žurnalistais ir paimti interviu iš daržovėmis prekiaujančios ūkininkės, kuri turgavietėje parduoda savo ūkyje užaugintomis daržovėmis. Vaikai uždavė iš anksto sugalvotus bei aptartus klausimus ir sužinojo apie darbus ūkyje, labiausiai perkamas daržoves ir pan. Žinoma, kad interviu sąlygos buvo iš anksto suderintos su šauniąja ūkininke iš Užpalių.

Kelias į turgų driekiasi per Krašuonos parką, vaikai džiaugėsi saulėta rudens diena, stebėjo rudens spalvas gamtoje, išmatavo didžiulės tuopos kamieno storį, grožėjosi Krašuonos upelio vingiais, lygino juos su raidėmis U ir S, klausėsi upės vandens čiurlenimo.

Nors vaikai įvairaus amžiaus, nesibaiminu ugdomųjų veiklų už grupės ir darželio ribų. Reikia kruopščiai suplanuoti išvyką, aptarti su vaikais jos tikslą, laikytis bendrai priimtų kelionės susitarimų, o mažieji svirpliukai visuomet lieka sužavėti procesu ir rezultatas būna optimalus. Juk visada geriau vieną kartą patirti, nei daug kartų išgirsti.

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas,

Rasa Bakšienė

   {gallery}2020/nuotraukos/rasaba{/gallery}


DINOZAURAI IR FIGŪROS REFLEKSIJA


MATEMATIKOS MAGIJA


 EMOCIJOS


SMULKIOSIOS MOTORIKOS LAVINIMAS ,, VIŠČIUKŲ ‘’ GRUPĖJE

Smulkioji motorika – tai judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja smulkieji kūno raumenys (pirštų, riešo, akių ). Juos lavinti yra labai svarbu, jeigu norime, kad vaiko kalbos raida būtų sklandi. Pirštukų pagalvėlėse yra centrai, susiję su galvos smegenų zonomis, kurios atsakingos už kalbą. Todėl norint skatinti kalbos vystymąsi, reikia aktyvinti pirštukų pagalvėles. Yra sakoma, kad vaiko protas slypi jo pirštų galiukuose (V. Suchomlinsky).

Šiais metais pradėjau dirbti su pačiais mažiausiais - lopšelio amžiaus vaikais. Šio amžiaus grupėje patirtis dar labai maža. Tačiau, dirbdama su mažiukais, stengiuosi taikyti įvairius ugdymo būdus, kurie padeda lavinti smulkiąją motoriką. Pastebėjau, kad mažiems vaikams labai smagu piešti pirštukais, todėl šį piešimo metodą dažnai naudoju savo veiklose . Piešdami pirštukais vaikai turi galimybę pasirinkti norimas spalvas. Tai ugdo jų iniciatyvumą ir atkaklumą. Vaikai patys savo pirštukais liečia dažus, apžiūri, džiaugiasi, jaučia dažų temperatūrą ir drėgmę.

Nagrinėjant temą apie naminius paukščius, sugalvojau veiklą ,,Grūdeliai viščiukui‘’ . Indelį papuošiau viščiuko trafaretu, o vaikai turėjo pirštukų pagalba ,,palesinti ‘’ viščiuką. Vaikai labai kruopščiai ėmė žirnius, pupeles ir bėrė į juos indelį. Berdami žirnius lavinome kalbą. Vaikai kartojo žodelius: ko – ko , cip – cip.

Didelė dalis veiklos, lavinant smulkiąją motoriką tenka rankų pirštų žaidimams. Beveik kiekvienoje veikloje stengiuosi pasiūlyti vaikams pirštukinius žaidimus: sulenkti ir ištiesti pirštukus, bandyti juos paslėpti - ,,žaisti slėpynių‘’. Žaisdami pirštukų žaidimus, sugalvojame jiems nesudėtingus vardus. Labiausiai vaikams patinka žaisti pirštukų slėpynes. Tai jiems suteikia daug džiaugsmo ir gerų emocijų.

Lipdymas taip pat yra labai svarbus smulkiosios motorikos lavinimui ir yra glaudžiai susijęs su kalbos raida. Mažiukai vaikai dar tik susipažįsta su plastilinu ar modelinu. Todėl jiems duodu tiktai pažaisti, pašildyti, paminkyti tarp rankyčių, paploti ant lentetės. Vaikai bando spausti duobutes, atgnybti, jungti atgnybtus gumulėlius. Žaisdami su plastilinu išbandome pirštukų stiprumą. Tai darome paprasčiausiai tepdami plastiliną ant popieriaus. Maži vaikai žaisdami labiau džiaugiasi procesu, nei rezultatu.

Apibendrinant, galiu pasakyti, kad vaikai, kuriems nuo mažų dienų buvo mankštinami rankų pirštukai, greičiau ir aiškiau pradeda kalbėti. Tai patvirtina ir vaiko raidos psichologai, nes rankos plaštakos ir kalbinės motorikos centrai galvos smegenyse yra šalia. Visus ikimokyklinio amžiaus vaikus reikėtų paskatinti kasdien atlikti smulkiųjų judesių tobulinimo pratimus, nes juk smagiai žaisdami ugdome susikaupimą, kantrybę, geriname rankų – akių koordinaciją, mokome susikaupti, išlaikyti dėmesį , laviname atmintį, mąstymą.

                

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Nida Jankauskienė

  {gallery}2020/nuotraukos/nida{/gallery}  


 

 

PRIEŠMOKYKLINUKŲ INFORMACINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS

Šiuolaikiniai vaikai yra labai smalsūs ir žingeidūs, tačiau jei anksčiau savo smalsumą ir žingeidumą tenkindavome skaitydami knygas, vaikščiodami parkuose, miškuose, kalbėdami su seneliais ar tėvais, tai dabartiniai vaikai dažniausiai - naudodamiesi kompiuteriu. Šiuolaikiniai vaikai be gebėjimo naudotis informacinėmis technologijomis nebeįsivaizduojami. Tačiau tikriausiai daugelis sutiks su manimi, kad kompiuteris labai dažnai vaikams atstoja ir gamtą, ir senelius ir tėvus, todėl mūsų pedagogų uždavinys – išmokyti vaikus suprasti, kad kompiuteris yra naudingas ir ne tik laisvalaikio praleidimo priemonė.

Informacinės technologijos ir jų taikymo galimybės ugdymo procese mano pamėgta ugdymo galimybė. Be abejonės, pati pirmoji kompiuterio ir interneto teikiama galimybė darželyje buvo pasakų ar filmukų žiūrėjimas, jų aptarimas. Po to atsirado įvairūs žaidimai ir užduotys, kas palengvino pedagogo darbą, padėjo vaikams susipažinti su kompiuteriu. Priešmokyllinukams užduočių ieškodavau įvairiose svetainėse, rengdavau pati pagal įvairius pavyzdžius ir ši veikla pasiteisino, nes vaikai nori dirbti su technologijomis, todėl nuolat ieškau vis naujų ir įvairesnių galimybių.

Mano priešmokyklinukai nuostabūs ir labai nusiteikę mokytis. Pirmiausia noriu padėkoti savo vaikų tėveliams, kurie labai atsakingai žiūri į galimybes ugdytis, lavėti ir siekti gerų rezultatų, nes karantino laikotarpiu labai svarbi yra „tėvų mokykla“, kuomet pedagogas savo parengtas užduotis gali persiųsti mokymuisi namuose, o jų atlikimą kontroliuoja tėvai. Taigi esu nepaprastai laiminga, kad mano ugdytinių tėvai labai aktyviai padeda tiems vaikams, kurie dėl karantino neateina į darželį. Džiaugiuosi, kad mūsų grupė labai puiki komanda.

Ekstremali visuotinė situacija privertė visus keisti savo įpročius, prisitaikyti prie situacijos ir pamilti darbą kompiuteriu, ne žaidimą, o darbą. Priešmokyllinukams tai labai aktyvus mokymasis, nes mūsų „Spindulėlių“ grupės vaikai labai sėkmingai atlieka EMA užduotis. EMA – tai elektroninė mokymosi aplinka, kuri leidžia diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą ir suteikia interaktyvią motyvavimo sistemą. Elektroninė mokymosi aplinka skirta priešmokyklinukams – matematikos ir aplinkos pažinimo dalykai. „Spindulėliai“ labai aktyvūs šios mokymosi aplinkos dalyviai. Jų darbeliai ir atliktos užduotys džiugina ir atskleidžia tai, kad vaikai supranta, jog kompiuteris ne tik žaidimo įrankis. Pastaruoju metu pamokėlės EMA sistemoje tapo mėgiamos ir ... per lengvos. Taigi kartu su tėveliais pradedame jungtis prie skaitmeninės mokymosi aplinkos EDUKA, kurios užduotėlės jau yra sudėtingesnės ir labiau akcentuotos į pirmosios klasės mokinius. Stebint mokinių gebėjimus, jų norą dirbti ir mokytis, siekį atlikti kuo daugiau užduočių, manau tikslinga kuo įdomiau organizuoti ugdomąjį procesą, leisti priešmokyklinukams pajusti mokymosi, sėkmių ir nesėkmių skonį, lavinti jų gebėjimus mokytis nuotoliniu būdu.

Apibendrindama galiu teigti, kad informacinės technologijos nėra vien blogis, nes visiems labai reikalingos informacinės kompetencijos, kurias gyvenime reikės taikyti mokantis, dirbant ir socialinėse gyvenimo srityse. Todėl mokykime savo ugdytinius mažais žingsneliais siekti svarbių jiems mokėjimo mokytis gebėjimų atskleidžiant kompiuterio teikiamą naudą.

Parengė mokytoja metodininkė, dirbanti su priešmokyklinio ugdymo programa Violeta Pečentauskienė

             KLAIDAgallery}2020/nuotraukos/1/gallery} 


 RUDENĖLIS DOVANOJA

  SPALVOTOS KEPURĖLĖS

  PELĖDŽIUKŲ VEIKLA

   BORUŽIUKŲ   VEIKLA                  


   SPALVŲ IR FORMŲ MOZAIKA

 

                       Dirbdama su vaikais pastebėjau, kad vaikams darosi vis sunkiau sukaupti dėmesį klausantis ir  atliekant užduotėles. Jie blaškosi, liečia vienas kitą, žaidžia. Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos. Vaikų psichologė-psichoterapeutė Kristina Pelakauskaitė teigia, kad nedėmesingi vaikai gali būti labai protingi, bet būdami išsiblaškę neišgirsta užduoties ar pridaro žioplų klaidų, o gavus blogą įvertinimą krenta pasitikėjimas savimi, savivertė, prarandama mokymosi motyvacija. Dėl to vaikai, bijodami dar kartą patirti nesėkmę, atsisako patinkančių veiklų.

Specialistai teigia, jog dėmesį  lavina įvairūs stalo žaidimai, kuriems reikalinga koncentracija, gebėjimas įsiminti, taisyklių laikymasis. Taip pat svarbu sukurti situacijas, kuriose vaikas galėtų patirti sėkmę, tuomet jis bus labiau motyvuotas tęsti pradėtas veiklas.

   Savo darbe mėgstu naudoti netradicines ugdymo priemones, su kuriomis vaikai mielai žaidžia, o kartu ir ugdosi, mokosi sukaupti dėmesį. Viena iš tokių priemonių, kurią neseniai pagaminau, yra ,,Spalvų ir formų mozaika“.  Priemonę sudaro 12 raštų kortelių ir 85 spalvotos, įvairių formų detalės. Priemonė laminuota, todėl yra daugkartinio naudojimo, patvari.

Žaidimo metu vaikas turi atrinkti reikiamas korteles ir sudėti tokiu pat eiliškumu kaip mato didelėje kortelėje. Žaidimo metu įtvirtinami spalvų pavadinimai, prisimins geometrinių formų pavadinimus, lavins dėmesį, atmintį. Gali būti ir  kitas žaidimo variantas. Vaikui parodoma kortelė. Įsimena kortelėje esančias spalvas ir jų eiliškumą. Didelė kortelė užverčiama, o vaikas renkasi mažas korteles ir išdėlioja  tokiu eiliškumu, kaip matė didelėje kortelėje.

    Labai svarbu su vaiku aptarti kaip tai vyko. Taip vaikas mokosi dalintis asmenine patirtimi. Svarbu, kad vaikas pajaustų, kad jis veikė pats ir be klaidų. Kartu su vaikais žaisdami tokius žaidimus, padedame jam pajusti ir suprasti, kad kiekvienas darbas teikia džiaugsmą ir teigiamas emocijas. Vaikams žaidimai turi būti smagūs, įtraukiantys, kad vaikai žaisdami mokytųsi sukoncentruoti dėmesį ir vystytų svarbius, vėliau reikalingus įgūdžius.

                                                                                                                                                                                                                               Parengė mokytoja metodininkė, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą Rita Katinienė

 

             {gallery}2020/nuotraukos/ri2{/gallery}  


       ŽIEMOS SMAGUMAI

 

Pagaliau sulaukėme sniego ir jau pradėjome justi žiemiškas nuotaikas. Kai kieme daug sniego, malonus oras, šilti drabužiai ir puiki nuotaika, lauke galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – net įprastas kiemas gali tapti nuotaikingų žaidimų ir atradimų vieta. Tačiau tam, kad vaikai išbandytų naujų veiklų ir lavinančių žaidimų, reikalinga ir suaugusiųjų pagalba. Žiemą lauke įmanoma atlikti daugybę eksperimentų ir jais sužadinti vaikų smalsumą.

Noriu pasidalinti jau išbandytais žaidimais ir eksperimentais, kurie gali sudominti.

Čiuožimas nuo kalniuko

Leistis nuo kalniuko galima visaip. Tam puikiai tiktų ir automobilio padanga ar linoleumo gabalas. Vyresni vaikai, čiuoždami nuo kalniuko gali atlikti ir užduotį – su ranka nugriauti įbestus į sniegą pagaliukus. Aptarti, kuris nučiuožė toliau, kuris nučiuožė pirmas, kuris antras. Suskaičiuoti kiek pagaliukų pavyko nuversti. Kuris nuvertė daugiau, kuris mažiau. Matuoti nuvažiuotą atstumą žingsniais.

Pėdsakai sniege

Vaikai mėgsta apžiūrinėti savo pėdsakus sniege. Nepatingėkite internete paieškoti informacijos, kaip atrodo skirtingų gyvūnų ar paukščių pėdsakai. Pasidomėję galite leistis į pažinimo nuotykį į parką ar netoliese esantį miškelį ir pabandyti surasti bei iššifruoti gyvūnų pėdsakus. Juos galima ir nufotografuoti ir paskui surengti namuose parodą. Aptariant skaičiuoti, aptarti dydį, formą.

Spalvoti ledinukai

Kai lauke šalta, galima į indelius pridėti šakelių, spyglių ar kitokios gamtinės medžiagos, įdėti siūlą ir pripilti spalvoto vandens. Kai užšals, ledinukais papuoškite savo kiemą. Stebėkite ir aptarkite kas vyksta su ,,ledinuku“ kai oras šyla.

Sniego žmogaus pėdsakai

Iš kartono ir stiprios virvės galima pasidaryti sniego žmogaus letenas. Apmaukite jas ant vaiko žieminių batų ir keliaukite į lauką daryti stebuklingų sniego žmogaus pėdsakų. Tegul vaikas lygina pėdsakus pagal dydį, skaičiuoja kiek žingsnių iki medžio. Aptarkite su kuriais batais keliauti smagiau, lengviau.

Sniego kūriniai

Statyti sniego senius – įprastas žiemos užsiėmimas. O ar bandėte kada nulipdyti sniego šuniukų, pandų ar drakoniukų? Arba sniego senį pasodinti ant suolo? Visu tuo užsiimti labai įdomu, kai kūrybiniame procese dalyvauja keletas žmonių – tada galima nulipdyti visą sniego šeimynėlę ar ištisą sniego gyvūnų parką. Sniego kūrinius galima visaip išpuošti, aprengti.

Sniego dažymas

Kad būtų įdomiau, sniegą galite pasidaryti spalvotą. Tam reikia nudažyti vandenį su guašu arba maistiniais dažais ir išpilstyti į butelius. Butelio kamštuke pradurkite keletą skylučių. Pieškite ant sniego, puoškite įvairiomis spalvomis savo nulipdytus sniego kūrinius. Patys nustebsite koks gražus tapo jūsų kiemas.

Rašymas ant sniego

Su pagaliuku vaikai gali piešti raides, rašyti žodžius. Parašytas raides galima nudažyti. Ant sniego piešti smagu, nes nepavykusį piešinį galima greitai ištrinti, o neįprastas pieštukas – pagaliukas suteikia daugiau kūrybinės laisvės. Vaikams, kurių dar tik lavinama akies ir rankos koordinacija, bei smulkioji motorika, didelius piešinius piešti itin smagu.

Krepšinis su sniego gniūžtėmis

Kai sniegas limpa, iš jo nusilipdykite daugybę gniūžčių, ant žemės apveskite apskritimą, į kurį vaikas turi pataikyti. Taikinį galima pasidaryti ant sienos, ant medžio. Gniūžtes galima mėtyti į kibirėlius. Puiki priemonė lavinanti akių ir rankos koordinaciją.

                    Žiemos pramogos, besikeičiančios gamtos stebėjimai, tyrinėjimai lauke, eksperimentai ir kitos užduotys vaikams suteikia galimybę kaupti patirtį, turtinti žodyną, lavinti pažinimo pojūtį, suteikia atradimo džiaugsmą. Buvimas lauke stiprina vaikų sveikatą. Taigi, kol dar yra sniego – pirmyn į lauką žaisti.

Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Rita Katinienė

 {gallery}2020/nuotraukos/ri1{/gallery}


Pažintis su senąja mokykla

 

 

          Ne tik situacija dėl viruso, bet ir mūsų Pradinio ugdymo programos skatina veiklą organizuoti ne mokykloje, o kitose aplinkose. Antros klasės pasaulio pažinimo programa siūlo temą „Kaip mokėsi mūsų seneliai?“ Atsakymą galima rasti ir vadovėliuose, tačiau vaikai viską geriau supranta ir pažįsta prisilietę prie realių dalykų, todėl labai gera patirtis – nuvykti ten, apie ką bus kalbama.

          Prieš išvyką mokiniams buvo užduoti klausimai: kokio didumo galėjo būti senoji mokykla, kokie suolai ir kokias mokymosi priemones turėjo mokykla. Iki nuvykstant į ekskursijos vietą mokinių atsakymai buvo tokie: mokykla tokio dydžio kaip mūsų, klasėje yra panašios mokymosi priemonės, nėra kompiuterio, klasėje mokosi apie 20 mokinių. Tokie mokinių atsakymai rodo, kaip sunku įsivaizduoti, suprasti senuosius laikus, todėl geriau tai pamatyti, išgyventi ,,tikrovėje‘‘.

     Mūsų mokyklos antrokai lankėsi A. ir M. Miškinių etnografinėje sodyboje. Pateko į tokią mokyklą, kurioje mokėsi mūsų senoliai. Mus pasitiko mokytoja, pasiūlė apsiauti vyžomis, nes seniau vaikai kito apavo neturėjo. Paprašė pasiimti kuprinę, kurią ne visi iš karto surado. Skambučiu pakvietė į klasę. O čia laukė didelis siurprizas. Net neįsivaizdavo, kad toks mažas kambarys vadinamas klase, nėra suolų, o tik didelis stalas ir mediniai suolai. Mokytoja papasakojo apie tai, kokia buvo tvarka ir drausmė mokykloje. Vaikai galėjo matyti kampą, pripiltą žirnių, didelę liniuotę, kuria bausdavo prasižengusius. Tai kėlė vaikų nuostabą: ar galima bausti? Prasidėjus pamokai bandė rašyti žąsies plunksna, kreida grifelinėje lentutėje, plunksnakočiu. Valdyti žąsies plunksną buvo sunku, kadangi ji neklauso, o rašalo dėmės lieka popieriaus lape. Ilgokai užtruko, kol vaikai parašė dviejų mįslių įminimus. Senojoje mokykloje mokiniai skaitymo vadovėlių daug neturėjo, todėl skaitydavo keli iš vieno. Tekstą skaityti nėra lengva, nes dauguma žodžių nesuprantami. O ir pats mokymasis skaityti kėlė juoką, juk reikia „slebizavoti“.

     Pasibaigus pamokoms, mokiniai svečiavosi aukštaičių troboje, susipažino su senoviniais rakandais. Įdomus muziejaus (ar kitaip vadinasi) darbuotojos pasakojimas, intriguojantys klausimai vertė antrokus ieškoti atsakymų. O juos rasti šiuolaikiniams vaikams ne taip ir paprasta, nes tokių daiktų dabar niekur nepamatysi. Po tokios pamokos vaikai ilgai ir nuoširdžiai dalijosi įspūdžiais, net ir darganotas rudens oras nesugadino nuotaikos. Galima mokytis ir kartu patirti džiaugsmą bei malonumą.

Kitą dieną aptarėme išvyką, vaikai piešė piešinius, kuriuose pavaizdavo įsimintinus dalykus, kartu palyginome vaikų atsakymus į klausimą apie tai, kokią mokyklą įsivaizdavo. Pripažino, kad nei vienas atsakymas neatitiko tikrovės. O viena mokinukė pateikė išvadą: „kaip gerai, kad gyvename šiais laikais“.

     Mokytoja taip pat daro išvadą, kad bet kokia veikla kitoje aplinkoje suteikia tikrų, patirtų, „pačiupinėtų“ žinių. Truputį su pavydu žiūrėdavome į kitų miestų rengiamas edukacines veiklas (Molėtų, Anykščių), nes pasigesdavome didesnio pasirinkimo. Tad išmokime pasinaudoti tuo, ką turime.

Dalė Bagdonienė

 {gallery}2020/nuotraukos/senojimokykla{/gallery}


MANO ŠEIMA

AŠTUNKOJIS

 

Pristatymus parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Inga Bitautienė

2020 m. balandis


NAUJAS IŠŠŪKIS – NAUJI SPRENDIMAI

Priešmokyklinukai vyriausi darželio vaikai, nuo rugsėjo jų laukia pirmoji klasė, pirmoji mokytoja, tačiau šiemetiniai priešmokyklinukai tie vaikai, kuriems mokslo metų pabaiga susijusi su iššūkiu, padiktuotų visuomeninės situacijos – šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 viruso. Laikinai sustabdytas ugdymo procesas mokyklose, darželiuose. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams buvo skiriamos dvi savaitės pasirengti ugdymui nuotoliniu būdu, darželinukams ne, gal dėl to daugiausia diskusijų sukėlė darželio vaikų ugdymo įgyvendinimas nuotoliniu būdu.

Nuotolinis ugdymas pandemijos metu tapo vienu rimčiausiu iššūkiu ir „Spindulėlių“ grupės prišmokyklinukams, Vis dėlto persiorientavimas prie inovatyvių metodų buvo nemažas galvos skausmas. Aišku, naujovės visada baugina, daug kas neaišku, bet su kiekviena diena einame po žingsnelį į priekį. Drąsiai sakau „einame“, nes keliavome ir mokėmės visi: grupės mokytojos, vaikai, jų tėveliai.

Esame sukūrę socialiniame tinkle facebook uždarą tėvų grupę, kurioje dalinamės auklėtojos sukurtomis video pamokėlėmis nuorodomis. Šioje grupėje džiaugiamės vaikų darbais, pasiekimais, diskutuojame. Tėveliai darbų grįžtamąjį ryšį siunčia per messenger programėlę. Vaikų darbai, video medžiaga yra įkeliama į el. dienyno skiltį „Vaiko veiklos“, Vaikai gali pasižiūrėti, pasidžiaugti savo ir draugų darbais, kas labai džiugina ir skatina vaikus daryti įvairius dailės darbelius, užduotis.

Esame prisijungę prie EMA elektroninių pratybų priešmokyklinukams. Tai nauja, bet vaikams labai įdomu. Vaikai su nekantrumu laukia naujų užduočių, labai noriai jas atlieka, kas mane įpareigoja dirbti vis greitesniu tempu. Taip pat atliekame „OPA PA“ užduotis. Kai kurie vaikai turi užduočių bloknotus, kurie neturi šių užduočių bloknotų ir neturi galimybės jų atsispausdinti, auklėtojos saugiai perduoda atspausdintas užduotis tėvams.

Atrodytų, kaip ir nieko ypatingo, bet negaliu nepasidžiaugti, kad visi priešmokyklinukai įsijungę į ugdymąsi, džiugina jų atliekami darbeliai, išmokti eilėraščiai, atsiųsti vaizdeliai. Labai gera, kad mūsų grupės nuotolinis ugdymasis netapo irzliais pokalbiais ar tėvų priekaištais. Mieli tėveliai, esu nepaprastai dėkinga už puikią pagalbą ne tik vaikams, bet ir man dirbant naujomis galimybėmis.

Nuostabūs mano „Spindulėliai“ ir puikūs bei išradingi tėveliai, noriu džiaugtis savo vaikų darbais ir artėjančios gražiausios pavasario šventės proga visiems mums palinkėti būti sveikiems, išlikti puikiais mokiniais, kuo daugiau pajusti gerų emocijų šventės metu.

Būkite visi sveiki, laimingi, džiaukimės kiekviena gražaus pavasario diena, gražių Šv. Velykų.

Mokytoja Violeta Pečentauskienė

{gallery}2020/nuotraukos/violetosvelykos{/gallery}


RAIDŽIŲ ŽAIDIMAI IKIMOKYKLINUKAMS

Į kuprinę susidėjęs

Abėcėlę nešės vėjas.

Ech, tas vėjas lapkrėtys.

Nei jis skaitė, nei skaitys...

(autorius nežinomas)

 

Vaikų skaitymo kelias, kitaip nei vėjo, prasideda jau darželyje. Čia jie supažindinami su rašytiniais simboliais – raidėmis. Rašytinę kalbą jie perpranta natūralioje aplinkoje, savarankiškoje veikloje, atsiradus ir sužadinus poreikį kažką parašyti. Rašymas prasideda pirmomis vaiko braukiamomis linijomis, taškeliais, atsitiktinai parašytais raidžių elementais, nukopijuotomis raidėmis (Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, 2014 m.). Toliau dažniausiai būna pirmoji jo vardo raidė, kurią kiekvieną dieną mato ant savo spintelės drabužinėje, ją pavadina, o vėliau išdidžiai „suraito“ ant savo piešinio. Tada parengiu korteles su vaikų vardais ir kantriai mokomės kopijuoti raides nuo kortelių. Taip atsiranda pirmasis parašytas žodis.

Šiais mokslo metais su svirpliukais žaidėme įvairius žaidimus, supažindinusius su rašytiniais simboliais - raidėmis. Noriu pasidalinti labiausiai vaikus sudominusiais ir įtraukusiais žaidimais.

„Raidės kitaip...“

Vaikai pasirenka jam patikusią kūrybos priemonę veiklai (pieštukus, flomasterius, akmenukus, konstruktorius, dantų krapštukus, konstruktorius ir pan.) ir kuria, lanksto, „rašo“, konstruoja raides ar žodžius. Raides pavadina, o žodžius perskaito.

„Linksmosios raidės“

Vaikai užrašo ant popieriaus lapo savo mėgstamą raidę, ją „pralinksmina“: spalvina, puošia, aprengia bei pavadina. Aplinkoje suranda daiktus, kurių pavadinimai prasideda šia raide ir padeda šalia piešinio.

„Surask tokią pačią“

Vaikai pasiima akmenėlį su užrašyta raide, ją pavadina bei suranda tokią pačią raidę popieriaus lape ir padeda akmenėlį ant jos. Pavadina nupieštą daiktą, prasidedantį šia raide.

„Raidžių garažas“

Šiam žaidimui žaisti reikia pasiimti kuo daugiau mažo dydžio mašinėlių. Ant kiekvienos mašinėlės užklijuota raidė. Vaikai turi įvažiuoti su mašinėlėmis į garažą taip, kad priparkavus, būtų galima perskaityti žodį.

„Ženklai grupėje“

Grupėje daug daiktų pažymėjau užrašais. Vaikai greitai patys pastebi ir bando „skaityti“ žodžius ar pavadina pirmąją raidę. Rugsėjo - spalio mėnesį lauke prie grupės durų stovėjo lenta, ant kurios kiekvieną dieną su kreida užrašydavau įvairius pasisveikinimo žodžius ar trumpą palinkėjimą. Juos skaityti labai mėgo priešmokyklinio amžiaus vaikai. Tai tapo maloniu rytiniu ritualu.

„Ženklai išvykoje“

Išvykų metu skatinu vaikus skaityti gatvių, parduotuvių pavadinimus, reklaminių iškabų žodžius, klausinėti nežinimų, nesuprantamų žodžių reikšmių, juos aiškintis, diskutuoti.

„Raidžių joga“

Dažnai skatinu vaikus žaisti raidžių jogą. Jie, naudodami kūno, rankų judesius, po vieną ar poromis bando pavaizduoti raides. Norimą pavaizduoti raidę vaikai pasirenka iš abėcėlės plakato. Veiklos rezultatus fotografuoju (ir pati, ir tėvai) ir planuoju sukurti, pasigaminti „Abėcėlės“ knygą ar plakatą.

Pastebėjau, kad žaisdami šiuos žaidimus, vaikai nuolat domisi raidėmis, manipuliuoja jomis įvairioje aplinkoje, pastebi žodžius, ima suvokti rašymo ir skaitymo kryptį, pradeda kopijuoti raides, paprastus žodžius, perskaito nesudėtingus žodžius bei ima suprasti rašymo ir skaitymo tikslus.

Priešmokyklinio amžiaus svirpliukų mintys apie tai, kodėl svarbu skaityti ir rašyti:

  • Galiu skaityti pasakas grupės draugams. (Eva, 6m.)
  • Kas man įdomu susirandu ir perskaitau enciklopedijoje. (Gabrielė, 7m.)
  • Galiu pats sužinoti, kas parašyta. (Benas, 7m.)
  • Kai noriu, kuriu įdomias knygeles: piešiu, rašau žodžius. (Emilija, 6m.)

{gallery}2020/nuotraukos/raideleskitaip{/gallery}

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas,

Rasa Bakšienė

2020m. balandis


PASAKOS IR MŪSŲ MAŽIEJI

Mes visi užaugome su pasakomis - keičiasi kartos, bėga metai, o vaikai vis prašo pasekti pasaką mamytės, tėvelio, močiutės, auklėtojos... Seniai yra įrodyta didžiulė pasakų nauda vaikams. Albertas Einšteinas yra pasakęs: ,,jei norite, kad jūsų vaikai būtų protingi – skaitykite jiems pasakas, jei norite, kad jūsų vaikai būtų labai protingi – skaitykime jiems labai daug pasakų“.

Pasakos turi įtaką visapusiškam vaiko ugdymui, jos lavina vaizduotę, smalsumą, ugdo kalbą, kūrybiškumą, plečia žodyną, padeda pajusti savo ir kitų emocijas. Kuo anksčiau pradedame sekti pasakas vaikams, tuo greičiau jie pradeda kalbėti, pasakoti, vaidinti. Pasakos yra puiki galimybė patirti daug įspūdžių ir nuotykių. Taigi, pasakas galime panaudoti vedant įvairias veiklas - nuo kalbos ugdymo, meninės raiškos iki fizinio aktyvumo.

Daug metų dirbau su vyresniais vaikais, jie labai dažnai prašydavo sekti, ar skaityti pasakas. Lietuvių liaudies pasaka ,,Vištytė aukso kojytėm“ keletą metų buvo grupės mėgstamiausia pasaka prieš miegą - jos visada prašydavo. Vaikai mėgo piešti šios pasakos veikėjus, ją vaidindavo žaisdami kūrybinius žaidimus. Dabar dirbu su mažiukais, dvejų – trejų metų amžiaus vaikučiais. Prisilietimas prie pasakos su šio amžiaus vaikais be abejo yra šiek tiek kitoks, bet taip pat yra labai naudingas ir įdomus. Galima inscenizuoti (pvz. pasaka ,,Pirštinė“), žaisti judrius žaidimus naudojant pasakos siužetus (judr.žaidimas,,Ten pas lokį šile“).

Analizuodama, kiek yra naudinga pasaka veikloje, pati norėjau daugiau kitokių potyrių: sukūriau filmuką ,,Kelionė į pasakų pievelę“. Šiame filmuke vaikai keliauja ,,traukinuku“ patirdami įvairių įspūdžių, kalbinami, žaisdami su ,,stebuklingoje“ skrynelėje rastais pasakų veikėjais (teatrinėmis lėlėmis), žaisdami smagius pirštukinius žaidimus. Sugrįžę iš pasakų pievelės vaikai akvarele piešė pasakų veikėjus, po to vaikai noriai pasidžiaugė savo darbeliais.

Šiais metais įgyvendinome projektą ,,Mūsų pasakėlės klauso visos lėlės“. Vaikai patys vaidino ir klausėsi pasakų, buvo įtraukta bendruomenė – prieš miegą pasakėles skaitė Danielės mama, taip pat mūsų kolegė iš kitos grupės. Svečiuose buvo ketvirtokai, jie mūsų vaikučiams suvaidino pasaką ,,Ropė“. Per savaitę vaikai patyrė daug įspūdžių ir gerų emocijų.

Apibendrindama, galiu pasakyti, kad stebuklingas pasakų pasaulis vaikus ugdo visapusiškai: diegia vertybes; drąsą, atjautą, pagarbą mus supančiai aplinkai. Pasakos lavina vaizduotę, ugdo kūrybiškumą. Taigi kuo dažniau sekime ir skaitykime vaikams pasakas.

{gallery}2020/nuotraukos/grazinosdgp{/gallery}

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Gražina Mozūrienė

2020 m. kovo mėn. 20 d.


ŽALIOJI DAIGELIŲ FIESTA

Vis dažniau ir įvairesnių veiklų galima surasti savo mokiniams. Pasirinkimas labai didelis, kiekvienas mokytojas turi savo nuostatas, pomėgius ar mato klasės vaikų poreikį kažkokiai veiklai. Mūsų mokykloje veiklas veda ir mokinių tėveliai ir kviestiniai svečiai.

Noriu pasidžiaugti praktine veikla antrokų klasėje, kuri buvo tikrai naudinga. Tokią veiklą galima įgyvendinti ir laisvalaikiu ir mokykloje, ir namuose. Mano klasės antrokai buvo pakviesti į daigelių auginimo edukacinę pamoką. Užsiėmimus vedė biologė Lina Pivorienė, kuri su džiaugsmu ir užsidegimu dalinosi praktika paremtomis žiniomis apie daigelių maistui auginimą. Veiklos tikslas buvo išmokyti mokinius, kad patys mokėtų namuose užsiauginti daigų ir savo mitybą praturtintų vertingomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mineralais.

Procesas nėra sudėtingas ir ilgas, jau po dviejų savaičių galima džiaugtis puikiu derliumi. Reikia tik tinkamas sėklas pasirinkti ir priemones sėjai paruošti. Su šiuo pavasariu dvelkiančiu procesu, nuo pat sėjos iki vaišėmis nukloto stalo, nuosekliai, žingsnis po žingsnio, supažindino mus biologė, o pamokos dalyviai entuziastingai dirbo. Procesas buvo toks: dėjo į indelius žemes, kurių pakanka 1-2 cm. indeliuose, sėjo jau paruoštas ir išbrinkintas sėklas, paliejo ir indelius sudėjo vienas į kitą. Namuose teliko prispausti sunkesniu daiktu ir po trijų dienų laisvai padėti augti ant palangės.

Nuotaikingai ir darbingai nusiteikę antrokai atidžiai klausė naudingų patarimų. Po aktyvaus sėjos etapo, laukė skaniausia ir smagiausia dalis, tai vaišės. Kiekvienam pagal skonį, nuo sudaigintų saulėgrąžų, ridikėlių, pupuolių, grikių sėklų iki vešlių, sultingų ir sodriai žalių žirnių bei saulėgrąžų daigų. Visi mokiniai buvo įtraukti į užkandžių bei kokteilio gaminimo procesą. Mokiniai džiaugėsi papildę žinių bagažą, praktiškai sudalyvavę žaliųjų daigelių fiestoje.

Taigi šioje veikloje mokiniai ne tik pamatė įvairiausių valgomų daigų, bet ir galėjo paragauti ir palyginti įvairius jų skonius, kurie priklauso nuo augalo vegetacinio periodo, pvz. tik sudygęs augalas (dviejų lapelių) turi daug ryškesnį skonį ir kvapą  negu ūgtelėjęs (keturių lapelių). Dar ilgai mokykloje antrokai aptarinėjo savo veiklą. Juk reikėjo visiems pasigirti kaip auga „daržai“. O paskui prisidėjo ir tėveliai. Jie padėjo mokiniams paruošti sveikus užkandžius iš žaliųjų daigelių. Šią veiklą galima vesti visais metų laikais. Juk užauginame tikrą vitaminų „bombą“, kaip sako antrokai.

{gallery}2020/nuotraukos/augalai{/gallery}

Parengė pradinių klasių mokytoja metodininkė Valda Venclovienė

 

 


Kūrybinė užduotis „Gandras“

MINČIŲ ŽEMĖLAPIS

RAIDĖS KITAIP

 

 

Pristatymą parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Rasa Bakšienė

2020 m. kovo 17 d.


MOKYMOSI TYRINĖJANT PATIRTIS TREČIOJE KLASĖJE

Vaikas nuo pat gimimo tyrinėja jį supantį pasaulį. Pirmiausiai pažinimo procesas vyksta šeimoje, vėliau persikelia ir į darželio aplinką, kur kartu su auklėtojomis ir bendraamžiais tęsia bandymų ir eksperimentų ciklą. Naudingiausia ir vertinga, kai ši veikla nenutrūksta, tęsiama ir pradinėse klasėse, pasirenkant jau kitokius, rimtesnius tyrinėjimų objektus, reiškinius, pakeičiant aplinkos sąlygas.

Kas yra bandymas ir eksperimentas? Bandyti (veiksmas) - mokslinis ar techninis tyrinėjimas, tikrinimas, eksperimentas - tiriamo reiškinio stebėjimas siekiant atrasti nežinomų savybių, nustatyti dėsnius bei patvirtinti ar paneigti hipotezes (lietuvių kalbos terminų žodynas). Eksperimentas yra mokslinio metodo dalis. Tai vienas iš metodų, tinkamų mokant vaikus praktiškai prisiliesti prie jau, galbūt, žinomo dalyko, pažvelgti į daiktą ar požymį iš kitos, mokslinės pusės, paliesti, pačiupinėti, pauostyti, pamatyti. Taip lavinami visi vaiko pojūčiai. Taip pat lavinami mokslinio darbo įgūdžiai, integruojamas profesinis orientavimas.

Džiaugiuosi, kad trečiokams nuo pat pirmos klasės patinka eksperimentuoti, kelti hipotezes, jas formuluoti, analizuoti, patikrinti ir padaryti išvadas, kurias ne taip jau ir lengva padaryti. Taip vaikas mokosi kritiškai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas. Pastebėjau, kad tokia veikla patraukia vaikų dėmesį ir informacija atmintyje išlieka ilgesniam laikui. Labiau negu stebėti, atlikti tyrimą nori kiekvienas vaikas, todėl svarbu eksperimentą, bandymą organizuoti taip, kad visi vaikai daugiau ar mažiau įsitrauktų į veiklą. Tai padaryti nėra sunku, nes mokykla dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamame projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“.

Išbandėme polietileno degimą ir sužinojome, kad jis nedega, o lydosi. Deginome žvakes, uždengtas skirtingo dydžio stiklainiais, sužinojo, kad kuo didesnis stiklainis, tuo daugiau jame yra deguonies, reikalingos degimui. Labiausiai iš trečioje klasėje atliekamų bandymų trečiokams patiko jungti elektros grandines. Sužinojo, kad norint lemputę įžiebti panaudojant ritinio formos elementą, reikės laidininko (laido). Juo sujungus abu elemento polius ir laidininkų galus priglaudus prie lemputės, ji ims šviesti. Vaikai sujungė net kelias lemputes ir tokiu pat būdu išmoko įsukti ventiliatoriuką. Ne mažiau trečiokams patiko nustatyti medžiagų tirpumą. Paaiškėjo, kad natūrali kava netirpsta, kad kreida nubalina vandenį, po kurio laiko kreidos dalelės nusėda ant stiklinio indo dugno, vanduo skaidrėja. Tirpdėme ir medų – karštame ir šaltame vandenyje. Taip trečiokai įsitikino, kad vandens temperatūra turi įtakos medžiagų tirpumui. Daug juoko sukėlė paaiškinimas iš gyvenimiškos patirties miltų tirpumo klausimu: „o tai kaip mama užmaišytų blynams tešlą, jei miltai ištirptų?“. Tai rodo, kad labai svarbu mokymo aplinką sieti gyvenimiška aplinka, patirtimi, jau žinomais ir išbandytais dalykais.

Mokiniai bandymus pratęsė ir namuose, taip įtvirtindami supratimą, kad norint sužinoti, ar medžiaga tirpi, reikia ją ištirpinti vandenyje. Atrodo, nieko naujo, viskas aišku, tačiau atsiranda naujų sąvokų (tirpalai, tirpiklis), kurios padeda mokslinio tyrinėjimo pagrindus. Tyrinėsime, bandysime ir eksperimentuosime ir ketvirtoje klasėje. Manau, kad procesas tęsis ir vyresnėse klasėse, nes NUO MAŽŲ IDĖJŲ, PABANDYMŲ GIMSTA DIDELI DARBAI.

{gallery}2020/nuotraukos/jolitosdgp{/gallery}

Parengė – pradinio ugdymo mokytoja Jolita Ruzgienė


 KO „PELĖDŽIUKUS“ MOKO PASAKOS?

Ko vaikus moko pasakos? Pasakos paruošia vaikus gyvenimui – supažindina, kad yra gerų ir blogų žmonių, gerų ir blogų poelgių. Per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikai skuba išmokti judėti, kalbėti, vėliau mokosi socialinių vaidmenų, bendravimo dėsnių. Socialinių vaidmenų ir normų perdavimo vaidmenį dažniausiai atlieka ir pasakos. Klausydamiesi ar skaitydami pasakas vaikai susipažįsta su žmogaus gimimo, augimo, brendimo ir senėjimo ypatumais, įsisąmonina šeimos vaidmenis ir reikšmę, nes pasaka padeda suformuoti kalbėjimą, elgesį, vertybes. Vadinasi, kuo ankščiau pradėsime sekti pasakas, tuo greičiau vaikas išmoks taisyklingai kalbėti, pasakoti, kurti, vaidinti.

Svarbu tinkamai parinkti pasaką: visada atkreipiu dėmesį į vaikų amžių, patirtį, poreikius, interesus. Pastebiu, kuo vaikai tuo metu domisi, apie ką kalba, kas yra jiems svarbu. Tą pačią pasaką seku ar skaitau ne vienąkart, kartais net visą savaitę. Vaikui kartojimas labai svarbu, juk ir jis pats kartoja vieną ar kitą veiksmą, kol jį išmoksta ar įgyja patirties. Sekdama pasaką, visada stebiu, ar vaikas įsitraukia emociškai. Tai – svarbiausias rodiklis, ar pasaka „veikia“. Jei vaikas nuobodžiauja, dažnai pertraukia, gali būti, kad pasaka vaikui netinkama.

„Pelėdžiukai“ ne tik mėgsta klausytis pasakų, bet ir noriai kuria patys, piešia joms iliustracijas. Šiuo metu labiausiai pamėgtos pasakos: „Lapė ir sūris“, „Jonukas ir Grytutė“, „Trys paršiukai“, „Batuotas katinas“. Jas vaikai noriai seka sau, vieni kitiems, improvizuoja, žaidžia, perkuria, vaidina išbandydami įvairius vaidmenis. Pasakų herojus vaizduoja įvairiose situacijose, suvaidina jų veidų išraiškas, pozas, žodžiu, mimika komentuoja tai, kas vyksta kūrinyje. Mėgstamiausi „Pelėdžiukų“ pasakų veikėjai yra ragana, vilkas, katinas, princas, karalaitė. Džiaugiuosi, kad vaikai vaidinti dažniausiai renkasi teigiamus personažus. Tokiam pasirinkimui įtakos gali turėti grupėje aptariamos tinkamo elgesio situacijos, gerumo, draugiškumo pamokėlės. Vaikas išreiškia įvairiausius jausmus, suvaidindamas pasakų situacijas ir pažvelgdamas į kito herojaus reakciją. Noriai vaikai vaidina su pirštukinėmis lėlytėmis, ne tik inscenizuoja pasakėles, bet ir atlieka rankų, pirštų judesius, lavina smulkiąją motoriką, kalbinius gebėjimus.

Visada stengiuosi sudominti, įtraukti vaikus į kūrybinę veiklą, sugalvoti kuo daugiau kūrybinės raiškos, integruoti pasakas kitose veiklose. Skaičiuojame pasakų veikėjus, juos apibūdiname, palyginame. Pasakų improvizacijas paįvairiname kaukėmis, kurias gaminame kartu su vaikais. Kaukės leidžia vaikams labiau įsikūnyti į personažą, perteikti jam būdingus charakterio bruožus. Skaitydama poilsio metu, pritaikau muzikinį foną, kuris vaikus ramina, suteikia jaukumo.

Darželyje vaikams smagu girdėti pasakas, skaitomas ne tik mokytojų, bet ir mamų. Pastebėjau, kad vaikas, kurio mama skaito pasaką, jaučiasi ypatingai. Todėl manau, kad tokia veikla galėtų vykti ir dažniau.

Skaitykime vaikams knygas, sekime pasakas, leiskime jiems kurti, vaidinti, improvizuoti. Pasak vaikų psichologės Linos Gudaitės, nustatyta, kad be pasakų užaugę vaikai patiria nepataisomą žalą – jiems sunkiau išsaugoti vaikišką naivumą, šiltus vaikystės prisiminimus ir viltį, kad gėris anksčiau ar vėliau nugalės. Atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga kūrybingesni. Kuo ilgiau vaikas tiki geraisiais burtininkais ir stebukladarėmis fėjomis, kad piktadarius, raganas galima nugalėti, tuo ryškesnis būna jo gyvenimas.                                   

Naudota literatūra:

Gudaitė-Budreskaitienė L. (2012). \\be pasakų augantiems vaikams- nepataisoma žala. Prieiga per internetą https://seimospsichologas.weebly.com/be-pasak371-augantiems-vaikams---nepataisoma-382ala.html

{gallery}2020/nuotraukos/ingosdgp{/gallery}

 Parengė ‚,Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Inga

2020 m. kovo 20 d.   


PIRMOKŲ KLASĖJE - SVEČIAS ROBOTAS

Šių dienų mokykla neįsivaizduojama be informacinių technologijų. O jos taip greitai tobulėja, pildosi naujomis programomis. Mokytojui sunku suspėti su naujausiais pasiūlymais.

Neseniai dalyvavau seminare kuriame, buvo demonstruojami robotai, kurie stato miestus, važiuoja geležinkeliu ir kuria pasakas. Robotus valdo jau pirmokai. Didmiestis yra didmiestis, jie paramą ir pagalbą turi daug didesnę negu mes. Bet... Atsiranda iniciatyvių, rūpestingų mamų, kurioms rūpi vaikų patirtis, todėl  maloniai padeda ir mūsų pirmokams. Esame dėkingi Adelės mamai Rasai, kuri suteikė galimybę draugauti su robotu. O susitikimo su juo labai laukėme.

Tą dieną pirmokus klasėje pasitiko ne tik mokytoja, bet ir humanoidinis robotas NAO, kuris yra pagamintas Japonijoje, o Vilniaus universitete „išmoko“ kalbėti ir suprasti lietuviškai. Humanoidinis robotas NAO yra iš projekto LIEPA – 2, kurį įgyvendina Vilniaus universitetas. Viena iš projekto veiklų yra humanoidinio roboto parengimas lietuviškai aplinkai, o taip pat ugdomosios veiklos sukūrimas. Robotai humanoidai – nauji įrankiai, naujo tipo kompiuteriai, judantys, bendraujantys su žmonėmis šnekėdami, judindami rankas, kojas, pirštus, naudodami gestų kalbą. Tokiais įrankiais reikės mokėti naudotis žmonių ir robotų bendruomenės nariams. Tokią būtinybę ypač ryškiai pajus dabartiniai moksleiviai, kai jiems ateityje reikės įsilieti į darbo rinką.

Robotą į mokyklą palydėjo mama Rasa. Robotas ne tik supranta ir kalba lietuviškai, bet turi ir lietuvišką vardą – Ąžuolas. Vaikai susipažino su robotu, sužinojo, kad jis panašus į žmones: turi rankas ir kojas, mėgsta pasakoti anekdotus. Kadangi buvo rytas, roboto vedami vaikai atliko tai-či mankštą. Vėliau pirmokai dalyvavo saugaus eismo pamokoje, kurioje mokytoją pakeitė humanoidinis robotas Ąžuolas NAO su dirbtiniu intelektu. Pirmiausiai vaikai su robotu aptarė taisykles, buvo pristatytas pamokos tikslas ir uždaviniai. Naudodamas klausimų – atsakymų metodą, Ąžuolas mokėsi ir mokė vaikus. Pamokos metu vaikai ne tik atsakinėjo į roboto užduodamus klausimus, bet ir piešė pėsčiųjų perėją, dainavo bei šoko, dėliojo šviesoforą, sprendė matematinį uždavinį. Vaikai dalyvavo integruotoje pamokoje naudodamiesi naujausiomis technologijomis. Pirmokai ne tik pasikartojo jau turimas žinias, bet patys save ir įsivertino. Taip pat drąsiai išsakė savo nuomonę apie pamoką bei robotą Ąžuolą. Jiems buvo keista, kad robotas nemėgsta triukšmo ir tuo metu nesupranta klausimo. Kartais įkyriai prašė pakartoti atsakymą. Vaikams tai kėlė juoką, nes toks jis gudrus, o negirdi. Reikėjo aiškiai, garsiai atsakyti, nes tik tada robotas suprasdavo.

Malonu bendrauti su mažu robotu, nuostabą kelia jo bendravimas su vaikais. Dar kartą esame dėkingi Rasai, nes tokią galimybę turi ne visi.

Tačiau po pamokos man, mokytojai, taip parūpo apkabinti kiekvieną vaiką, priglausti, nusišypsoti...

{gallery}2020/nuotraukos/dalesdgp{/gallery}

Parengė - pradinio ugdymo mokytoja Dalė Bagdonienė

2020 m. kovo 19 d.


UNIVERSALAUS DIZAINO ELEMENTŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE

Kas yra „universalus dizainas“.

Ši ugdymo strategija grindžiama neuromokslininkų žiniomis apie tai, kaip žmogus mokosi. Juk visi besimokantieji skirtingai suvokia informaciją dėl skirtingo suvokimo tempo, dėmesio koncentracijos ypatybių ir kokybės, dėl turimų žinių ir patirties, dėl kalbinės, kultūrinės ir socialinės patirties, dėl specialiųjų ugdymosi poreikių. Vieni mokiniai yra spontaniški, mėgsta naujoves, iššūkius, kiti - to vengia, ar net bijo, jiems svarbu veiksmų aiškumas. Kai kurie vaikai nori dirbti vieni, kitiems - geriau mokytis poroje ar grupėje. Vieni nori matyti daugiau vaizdų, schemų, paveikslų, kitiems - patogiau klausytis. Harvardo universiteto pasiūlyta metodika leidžia mokytojui organizuoti mokymą taip, kad kiekvienas moksleivis galėtų maksimaliai išnaudoti savo galimybes ir dalyvautų ugdymo veikloje kartu su klasės draugais bei siektų aukščiausio asmeninio rezultato. Mokslininkų tyrimais patvirtinta, kad taikant šią ugdymo strategiją pasiekiama optimalių ugdymosi rezultatų kiekvienam vaikui, išryškinami asmeniniai gebėjimai, pažanga ir sėkmė.

Kiekvienas besimokantysis turi skirtingus poreikius. Didesnė sėkmė ugdymosi procese pasiekiama tuomet, kai mokinys yra pats aktyvus ir motyvuotas, iš skirtingos mokomosios medžiagos pasiūlos geba pasirinkti tai, kas jam priimtina, lengviau suprantama ir tinka.

Rugsėjo mėn. trys mūsų mokyklos pradinių klasių mokytojos Daiva, Jolita ir Dalė išklausėme įvadinį seminarą, kuriame buvo pristatyta universalaus dizaino strategija, susidomėjome ir tapome šio projekto įgyvendinimo savanorėmis (pokyčio įgyvendinime dalyvauja 84 mokytojai ir 20 švietimo įstaigų vadovų).

Jau dalyvavome trejuose mokymuose bei VU Gyvybės mokslų centre susitikę ir išklausę mokslininkės Urtės Neniškytės pranešimą apie smegenų darbą, jaučiamės tikrai drąsiau ir stipriau. Savo vedamose pamokose taikome universalaus mokymosi dizaino elementus. Pamokų aprašus, mokinių refleksijas „keliame“ į elektroninę erdvę, diskutuojame, analizuojame, dalinamės įžvalgomis, patarimais, pamąstymais.

Dalinuosi viena iš veiklų, kurioje taikiau universalaus dizaino elementus.

Pasaulio pažinimo pamoka 4 kl.

Tema: Nėra tautos be religijos.

Pamokos uždavinys: dirbdami su vadovėliu ir papildomais informacijos šaltiniais, mokiniai pristatys didžiąsias pasaulio religijas.

Įtraukianti veikla (darbas poroje):

Mokiniams pateikiamas nuotraukų koliažas. Teisingai įvardiję daiktų – asmenų pavadinimus (rožinis, eisena, laiškas, išmalda, gimimas, ikona, Jėzus, angelas, sakramentai) ir iš eilės surašę pirmąsias raides, mokiniai sužinos apie ką kalbėsime šią pamoką (apie religijas).

Paskelbiama pamokos tema ir uždavinys. Akcentuojama, kad visos religijos moko žmones vieno – dorai gyventi ir tinkamai elgtis.

Užduotys:

Vaikams pasiūloma parengti pristatymą pasirenkant vieną iš pasiūlytų didžiausių pasaulio religijų: krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir induizmas.

Pristatyme turėtų būti paaiškinti pasirinktos religijos simboliai, jų reikšmė, apeigų vadovas, maldos vieta, religijos skiriamieji bruožai.

Pasirinkimui siūlomi informacijos šaltiniai:

- Pasaulio pažinimo vadovėlis „Raktas“ 4 kl.

- Pokalbis su mokytoju.

- David Self. Pasaulio religijos. Vilnius, 1996.

- Iliustruota vaikų enciklopedija. Vilnius, 1998.

- Filmukas Youtube platformoje.

- Svetainė ePeliukai.lt

Mokiniai gali rinktis dirbti grupėje, poroje ar po vieną.

Galimi pristatymo būdai:

  • Parengiamas plakatas ir pristatomas klasei.
  • Parengiamas nuotraukų – piešinių koliažas pristatomas klasei.
  • Parengiamos skaidrės ir pristatomos klasei.

Darbui skyrėme dvi pamokas.

Mokinių refleksija:

Ką naujo išmokau šio užsiėmimo metu?
-
apie visas religijas sužinojau daug naujo;
- kiekviena religija turi skirtingus simbolius;
- išmokau atskirti simbolius;
- kaip vadinasi skirtingų religijų maldos namai;
- skirtingos religijos, bet moko to paties – dorai gyventi.
Kokiu būdu mokantis buvo lengviausia?
-
žiūrint pateiktį;
- lengviausia su knyga;
- pačiai ieškant informacijos;
- ieškant informacijos internete;
- su draugais;
- iš vadovėlio ir dirbant grupėje.
Ko šio užsiėmimo metu aš nesupratau? Kodėl?
-
labai sunkūs induizmo dievų pavadinimai;
- nežinojau kai kurių koliažo nuotraukų pavadinimų, todėl neatspėjau temos;
- kodėl didžiųjų pasaulio religijų skirtingi dievai;
- beveik viską supratau.

Universalus mokymosi dizaino strategija buvo taikoma ir anksčiau, tik gal ne taip įvardinta ir pateikta. Šiandien be skirtingų informacijos pateikimo būdų jau neįsivaizduojama šiuolaikinė pamoka, todėl, kad vaikai jau visai kitokie, negu prieš keletą metų, jie viską turi „perleisti“ per save. O ir mokytojai jau nebegali remtis vien tik sausa teorija ar tik vienu informacijos šaltiniu. Šiuolaikiniai mokiniai jau išdrįsta pasakyti, kad nenori, neįdomu, nesuprantu, todėl mokytojas turi nuolat domėtis šiuolaikinėmis mokinių ugdymo tendencijomis, kaip įdomiai, patraukliai ir priimtinu kiekvienam mokiniui būdu pateikti mokomąją medžiagą.

{gallery}2020/nuotraukos/daivosdgp{/gallery}

Parengė – pradinio ugdymo mokytoja Daiva Anavičienė

2020 m. kovo mėn. 19 d.


VAIKO PATIRTINIS UGDYMAS(IS) PER ŽAIDIMĄ, TYRINĖJANT, EKSPERIMENTUOJAT

Žaidimas yra geriausias būdas tyrinėti. Atlikdami bandymus vaikai patiria daug teigiamų emocijų, susipažįsta su aplinkinio pasaulio reiškiniais, patiria proceso ir kūrybos džiaugsmą. Darželinukams – tai didžiulė ugdomoji vertybė, kai lavinama klausa, rankų - akies koordinacija, ugdomas mąstymas, susikaupimas, reakcija, kantrybė, dėmesingumas, sumanumas. Taigi, ugdant mažuosius tyrėjus, pedagogui kyla svarbi užduotis – sužadinti vaikų poreikį veikti, plėtojant pažintinę patirtį.

Dirbdama su vaikais taikau daugybę netradicinių ugdymo(si) metodų bei būdų. Pastebėjau, kad šiuolaikiškiems vaikams tai įdomu ir jie lengviau įsitraukia į veiklą. Ši žiema mums pagailėjo sniego, todėl sniegą su vaikais gaminome patys. Labai džiaugiuosi turėdama supratingus tėvelius, kurie visada palaiko ir prisideda prie mūsų idėjų. Mūsų gaminamam sniegui reikėjo krakmolo ir skutimosi putų. „Tikras sniegas, tik šiltas“ - šaukė vaikai, maigydami sniegą rankomis.

Daug džiugių emocijų vaikams sukėlė ledo kamuoliukų dažymas, naudojant įvairias netradicines priemones (mažus ir didelius teptukus, šepetukus iš pušų spyglių, pipetes, ausų krapštukus). Stebėjo ir džiaugėsi kaip liejasi spalvos ant tirpstančių kamuoliukų. Juos taip pat gaminome patys, užšaldydami vandenį balionuose.

Kaip tikri ,,magai“ pylėme į butelį ištirpintą citrinos rūgštį, o į balioną sodos miltelius - ir...balionas išsipūtė! Vaikų džiaugsmui nebuvo galo. Vakare pasakojo savo tėveliams, kokie jie galingi ,,magai“. Labai džiaugiuosi, kad atsirado tėvelių, kurie ir namuose su vaikais pakartojo keletą eksperimentų. Be jokios abejonės, šiems eksperimentams vadovavo vaikai.

Labai svarbus akcentas dirbant su mažaisiais yra ne tik motorikos, bet ir kvėpavimo lavinimas, ką taip pat galima atlikti eksperimentuojant ir tyrinėjant. Šiai veiklai aš renkuosi pūtimą su šiaudeliais. Žaisdami su šiaudeliais, pūsdami orą vaikai lavina savo kvėpavimą. Muilo burbulai, krisdami ant dažais nutepto popieriaus, sukuria gražius meno kūrinėlius. Vaikams galima pasiūlyti imituoti „vėją“ ir pūsti dažų „balutes“.

Kai pasiūliau vaikams pasidaryti vaivorykštę - vaikai nustebo. Pabandę ir pamatę, kad tai visai nesudėtinga, žadėjo nustebinti ir savo tėvelius. Reikia į indelius pripilti vandens ir jį nudažyti su guašu. Iš popierinio rankšluosčio pasidaryti juostelių ir įmerkti į indelius. Stebėti ir laukti, kol dažai persipins. Štai jums ir vaivorykštė!

Atlikdami bandymus, eksperimentuodami kartu su vaikais mes ne tik ugdome vaikų įgūdžius, suteikiame žinių apie supantį pasaulį, bet ir sustipriname vaiko ir savo bendravimo ryšį, smagiai praleidžiame laiką kartu.

{gallery}2020/nuotraukos/ritosdgp{/gallery}

Parengė „Smalsiukų“ grupės mokytoja metodininkė Rita Katinienė

2020 m. kovo 19 d.


BIRENIMO ŽAIDIMAI

Smulkiosios motorikos lavinimo užduotys padeda vaikams susikaupti, išlaikyti dėmesį, lavina mąstymą, parengia vaiko ranką rašymui. Ikimokykliniame amžiuje geras motorinis ir fizinis išsivystymas yra psichologiškai reikšmingas, formuojant pozityvų Aš vaizdą, įtvirtina aukštesnį statusą tarp bendraamžių (Gudonis ir kt., 2007). Todėl vaikų smulkiosios motorikos lavinimas vienas svarbiausių uždavinių ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Lavinti vaikų smulkiąją motoriką, padėti susikaupti, išlaikyti dėmesį, ugdyti kūrybingumą, bendravimą, lavinti kalbą, pažinti spalvas galima žaidžiant visai paprastomis ir prieinamomis priemonėmis: buities rakandais (skalbinių segtukais, dangteliais, piltuvėliais, kiaurasamčiu ir pan.), biriais produktais (ryžiais, pupelėmis, dažytais akmenėliais). Vaikams labai patinka su pincetais atskirti žirnius ir pupeles, su pipetėmis lašinti vandenį, skaičiuojant kiek lašelių nulašėjo, ant ilgų makaronų verti sukarpytus spalvotus šiaudelius.

Dirbdama su žingeidžiais ir norinčiais tyrinėti „Smalsiukais“, išbandžiau žaidimus su spalvotais ryžiais. Šįmet žiema pagailėjo vaikams sniego, o smėlyje žaisti šalta... O vaikams taip norisi kapstytis. Pradžioje išbandėme žaidimus mažose dėžutėse. Vaikams labai patiko barstymo žaidimai, todėl tėveliai parūpino didelę dėžę ir daugybę spalvotų ryžių. Kiek džiaugsmo buvo vaikams! - Čia kaip smėlio dėžėje, – džiūgavo vaikai. Taigi ir grupėje galima įsirengti smėlio dėžę.

Mano ugdytiniai noriai skuba į „Ryžių dėžę“. Čia kabina šaukštais ir į piltuvėlius pilsto spalvotus ryžius, klausosi įvairių garsų, nusiramina, sužino naujų žodžių, matuoja, skaičiuoja, lygina, pratinasi laikytis susitarimų. Susikaupę vaikai stengiasi neprapilti pro šalį, taip lavindami rankos - akies koordinaciją. Veikdami grupelėmis ugdosi gebėjimą žaisti vienas šalia kito, keistis žaidimo vietomis, bendrauti. Kai ryžių dėžėje „netyčia“ atsiranda įvairūs siužetiniai žaisliukai, vaikai pasineria į kūrybą.

Baigdama galiu teigti, kad vaikams labai patinka žaisti, o kartu ir mokytis šios paprastos priemonės pagalba. O mes, auklėtojos, toliau galvojame, kokias dar netradicines priemones pasiūlyti vaikų žaidimams. Juk smagiausia mokytis žaidžiant!

{gallery}2020/nuotraukos/birenimasdgp{/gallery}

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Rita Katinienė

2020 m. kovo mėn. 18 d.


,,BORUŽIUKAI“ ŽAIDŽIA...

Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikas bando suprasti, koks yra pasaulis. Jis tyrinėja aplinką apžiūrėdamas, bandydamas, lytėdamas. Mes tai vadiname žaidimu, o vaikams tai rimta veikla, kuriai jie naudoja visas prieinamas priemones. Tik žaisdamas vaikas mokosi pažinti save ir kitus. Mums pedagogams žaidimas - tai metodas, būdas pažinti vaiką. Tik žaisdamas vaikas atskleidžia savo jausmus, individualumą.

Mano ugdytiniai 3- 4 metų vaikai, tai amžius, kada vaikas dažniausiai žaidžia vienas, greta kitų, ir tik pradeda ieškoti bendraamžių draugijos. Tai yra jiems didelis išbandymas derinti savo veiksmus, norus, emocijas su draugais. Stebėdama vaikų žaidimą, gaunu daug informacijos apie vaiką. Įsitraukdama į jo žaidimą, koreguodama, turiu galimybę siekti ugdomųjų tikslų. Pastebiu, kad žaisdamas vienas, vaikas mokosi sukaupti dėmesį, dirbti savarankiškai, pasikliauti savimi, spręsti iškilusias problemas.

Vaikams labai patinka žaisti vaizduotės žaidimus, kuriuose ne tik atkartoja matytą realybę, perkelia savo patirtį, bet ir gali kurti, įgyvendinti savo svajones, labiau reikšti emocijas. Ieškodamas bendraamžių draugijos ir žaisdamas su jais vaikas derina savo norus, pradeda laikytis susitarimų, mokosi sulaukti savo eilės. Šiuose žaidimuose kartu su bendraamžiais tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Stengiuosi sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų realizuoti savo sumanymus.

Tikslingai parinkdama žaislus, inspiruodama vaiko veiklos pasirinkimą, galiu pasiekti užsibrėžtų ugdomosios veiklos tikslų, turtinti vaiko kalbą, vaizduotę, kooreguoti jo elgesį. Tam tikslui pasitarnauja teatrinei veiklai skirti žaislai. Su jais vaidindami, inscenizuodami, vaikai atskleidžia savo   individualumą, išreiškia savo jausmus. Žaisdami pasaką, vaikai mokosi tarpusavio bendravimo, elgesio kultūros.

Mūsų vaikams, kol jie neskaito, žaislų kategorijai priklauso ir knygutės. Nors ikimokyklinukams nereikalingas raidžių, skaičių mokymasis, knygas vaikai labai mėgsta vartyti, apžiūrinėti paveikslėlius, Didelį dėmesį skiriu tinkamo elgesio su knygelėmis ugdymui. Džiugu, kada vaikas, pastebėjęs suplyšusį knygelės puslapį, pasiūlo knygelę ,,guldyti į ligoninę, gydyti“. Tuomet kartu su vaiku suklijuojame - ,,sugydome“ knygelę. Tai jau tapo vaikams įpročiu ir juos skatina tausoti ir saugoti knygas. Vaikai žino, kad iš knygelių galime sužinoti daug ką įdomaus, prašo jas paskaityti. Knygelėse patys pradeda ieškoti pažįstamų raidžių, skaičių. Patinka vaikams patiems kurti knygeles, imituoti rašymą.

Žaidimas - geriausias pagrindas tolimesniam vaiko mokymuisi. Mums, suaugusiems, labai svarbu stebėti žaidžiantį vaiką, leidžiant jam pačiam spręsti, kada mūsų pagalba jo žaidime reikalinga. Labai svarbu suprasti kada mūsų įsikišimas tikslingas, jį paskatins, suaktyvins, o kada jis nepageidaujamas. Tik žaisdamas vaikas mokosi kalbėti, kurti, tyrinėti, siekti numatyto tikslo.

{gallery}2020/nuotraukos/zitosdgp{/gallery}

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Zita Pačekienė

2020 m. kovo 18 d.


PILIETIŠKUMO UGDYMAS „SVIRPLIUKŲ“ GRUPĖJE

Ugdyti vaikų pilietiškumą stengiuosi nuo mažų dienų, todėl labai svarbu padėti vaikams suprasti, ką reiškia mums svarbios datos ir simboliai. Noriu vaikams paaiškinti mūsų šaliai svarbius momentus, ugdyti pasididžiavimo jausmą savo gimtine, žinoti Lietuvą garsinusius ir garsinančius žmones, plėsti žinias apie gimtąjį kraštą, miestus bei gamtos grožį. Norėdama ugdyti vaikus gerais piliečiais, visų pirma, turiu suteikti jiems smagią pilietiškumo patirtį. Įvairios veiklos, šventės, pramogos, minėjimai, pilietinės akcijos yra puiki proga šių patirčių sukurti kuo daugiau.

Reikėtų nepamiršti, kad vaikai atsimena ir supranta įvairius dalykus per emocijas. Džiugias emocijas ir malonias patirtis galima kurti įvairiausiais būdais. Vaikai noriai dekoruoja grupės aplinką, konstruoja trispalves, pilis, namus, pučia geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionus, piešia piešinius apie gimtinę, dalyvauja viktorinose apie gimtinę, dainuoja bei klausosi dainų, skirtų Lietuvai, studijuoja enciklopedijas vaikams, noriai ieško jose reikiamos informacijos, domisi Lietuvos žemėlapiu, suranda jame miestus, upes, Baltijos jūrą. Visa tai kelia geras emocijas, skatina vaikus bendrauti, bendradarbiauti, dalintis savo gyvenimiška patirtimi, džiaugtis ir kurti.

Daugelis greičiausiai sutiks, kad daina ir šokis yra bene tiesiausias kelias šventinei nuotaikai pajusti, tad himno giedojimas, dainų apie Lietuvą dainavimas, linksmi šokiai yra labai svarbios tradicijos, norint pajusti šventinę dvasią, pasididžiavimo jausmą. Šiais metais mažieji „svirpliukai“ kartu su muzikos mokytoja subūrė visą vaikų darželio bendruomenę linksmai Lietuvos gimtadienio pramogai, kurios metu pasipuošę ir linksmai nusiteikę vaikai iš visos mažos širdelės dainavo dainą apie meilę gimtinei ir linksmai šoko nuotaikingą šokį. Buvo smagu stebėti susikaupusius vaikus, kurių akyse spindėjo gera nuotaika ir meilė gimtinei.

Bendrumo jausmą labai padeda kurti ir bendrų grupės projektų vykdymas: medelio puošimas, Lietuvos žemėlapio kūrimas iš spalvotų konstruktorių bei tėvynei skirtų žodžių, namukų konstravimas, trispalvės gatvės kūrimas ar Lietuvos žemėlapio piešimas ant didžiulio popieriaus lapo. Visi šie darbai reikalauja daug pasiruošimo: vaikai tris dienas karpė, klijavo trispalvius lašelius bei širdeles, susikaupę rūšiavo konstruktorius pagal spalvas, ilgai nagrinėjo Lietuvos žemėlapį, diskutavo, kaip reiks sudėti Lietuvos žemėlapio kontūrą lauko erdvėse, dalinosi idėjomis bei pasiūlymais. Kai žemėlapis lauko erdvėse buvo sukurtas, visa mokyklos – darželio bendruomenė jį apžiūrėjo, skaitė žodžius apie tėvynę, fotografavosi ir džiaugėsi vaikų nuveiktu darbu. Keletas vaikų noriai konstravo įvairaus dydžio namukus ir sukūrę gatvę su kelio ženklais, automobiliais, eglaitėmis, kurioje galėjo žaisti, kurti vaidybines situacijas, taip mokėsi tartis, maloniai bendrauti su draugais. Ir daug kartų iš vaikų lūpų skambėjo žodis: LIETUVA.

Apibendrinant, galiu teigti, kad visas ugdymo procesas darželyje yra paremtas naratyvinio žaidimo metodu. Todėl ir ugdydama pilietiškumą, vaikus skatinu laisvai fantazuoti, ieškoti tokių siužetų žaidimams, kurie jiems patiems būtų įdomūs ir priimtini, skatintų plėsti savo žinias bei pritaikyti jas savo kasdienėje veikloje ir gyvenime.

{gallery}2020/nuotraukos/rasosdgp{/gallery}

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Rasa Bakšienė

2020 m. kovo 17 d.


TYRINĖJIMAS - KAIP VIENAS ĮDOMIAUSIŲ UGDYMOSI BŪDŲ

Vaikai yra smalsūs pasaulio stebėtojai ir tyrinėtojai. Jie eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami patirti, sužinoti, išbandyti. Tyrinėjimas – tai procesas, kai atidžiai žiūrint, klausant, uodžiant, liečiant, klausinėjant, ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose sužinoma apie gyvosios ir negyvosios gamtos objektus bei reiškinius. Atrasdami pažinimo džiaugsmą, vaikai tikslina ir plečia savo žodyną, bendrauja ir bendradarbiauja, samprotauja, tyrinėja aplinką ir t. t.

„Spindulėlių“ grupės priešmokyklinukai – aktyvūs, judrūs, smalsūs, linksmi. Jie domisi viskuo, įsimena, kaupia patirtį, diskutuoja, sutelkia dėmesį, samprotauja. Darželyje įkurtame ekologiniame takelyje sudarytos sąlygos leidžia mažiesiems tyrinėtojams atlikti stebėjimus, tyrinėjimus įvairiais metų laikais, išnaudojamos visos pažinimo veiklai parankios situacijos.   Kasdieniai stebėjimai ugdo vaikų pastabumą. Natūrali aplinka, tampa puikia vaizdine priemone, atitinkamai ją panaudojus pažintinėje veikloje. Daug tyrinėjimų, stebėjimų Spindulėliai atlieka ekologinio takelio „Spygliukas“ stotelėse, taip pat šalia stotelės „Senelių sodas“ įsikūrusiame Vabalų viešbutyje. Kad šiame viešbutyje vabaliukams būtų patogu gyventi, pasistengė Saulutės tėtis Gintaras, kuris šiemet praplėtė viešbutį, o vaikai įrengė jaukius „kambarius“ vabalėliams. Vaikai nuolat renka, papildo gamtine medžiaga vabalų viešbučio kambarius. Stebi vabaliukų judėjimą su didinamaisiais stiklais, tyrinėjimus atlieka naudodami mikroskopus, svarstykles. Ekologinėse stotelėse vaikai skaičiuoja, matuoja augalus, medžių kamienus sprindžiais, juostelėmis, centimetrais, lygina, tyrinėjimų rezultatus fiksuoja nesudėtinga schema, diagrama, piešiniu, pristato kitiems. Atranda panašumus ir skirtumus, perskaito augalų pavadinimus, žinias įtvirtina atlikdami didaktines užduotis, dalyvaudami orientacinėse varžybose. Lauko bibliotekėlėje ieško reikiamos informacijos apie nagrinėjamą objektą šaltiniuose: knygose, enciklopedijose, žurnaluose, grupėje naudojasi IKT.

Organizuodama veiklą nuolat atkreipiu dėmesį į ugdymo programą, savaitės temą, vaikų idėjas ir poreikius. Smagu klausytis vaikų minčių, diskusijų: ką valgo vapsva, kur miega kareivėliai, kaip galima ištaškyti balą, matuoja savo ūgį, prilygindami įvairiems gamtos objektams „Aš aukštesnis už akmenį“ ir pan.

Spindulėliai savo pažinimo džiaugsmu dalijasi ir su savo artimaisiais, kurie skatina, palaiko mažųjų tyrinėtojų iniciatyvą pažinti aplinkoje vykstančius įvairius reiškinius, kartu atlieka kūrybinius darbelius namuose.

Veikla su mažaisiais tyrinėtojais yra vienas domiausių užsiėmimų, kokį dar galima sugalvoti. Linkiu, kad kiekvieno Spindulėlio pažinimo žingsnis būtų tarsi kelionė į gerumą gamtai.

{gallery}2020/nuotraukos/violetosdgp{/gallery}

 

Parengė mokytoja metodininkė - mokytoja, dirbanti pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Violeta Pečentauskienė

2020 m. kovo 17 d.


PUOSELĖKIME VAIKO MEILĘ KNYGAI

Jei pagalvotume apie tai , kas gyvenime mus nukreipė ta, o ne kita vaga, kas formavo mus tokius, o ne kitokius, atrastume labai daug veiksnių, ir vienas iš jų būtų- mūsų santykis su knyga. Daug dėmesio skiriame vaikų buvimui su knyga. Grupėje turime įvairių knygų bibliotekėlę. Vaikai jau žino kur galima rasti informacijos ir kur gali mėgautis pasaka ar istorija. Keletas metų dalyvaujame prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Knygų Kalėdos“. Tuo laiku vaikų tėveliai dovanoja knygas grupės bibliotekėlei. Žiemos vakarais organizuojame teatralizuotus knygų skaitymus garsiai. Vaikai mokosi aptarti įvykius, jų vietą, veikėjus. Knygos teksto įvykius sieja su matytu filmuku.

Ir patys vaikai darželyje kuria ir iliustruoja knygeles įvairiomis temomis, jas aptaria su draugais ir šeimoje. Organizuojame susitikimus su poetu P. Panavu, rašytojais S. Paltanavičiumi, V. Račicku, knygų iliustratore SIGUTE ACH. Dalyvaujame geriausios knygos rinkimuose vaikų kategorijoje. Daug sužinome apie gamtą iš rašytojo - gamtininko S. Paltanavičiaus knygų.

Darželio bibliotekoje susipažįstame su bibliotekininko profesija. Vaikai išmoksta taisyklių norint pasiimti knygą į grupę.

Dažnai lankomės ir miesto bibliotekoje, vaikų skyriuje vartome knygas , mokosi išsirinkti knygelę pagal viršelio iliustraciją ar perskaitę pavadinimą. Žiūrime bibliotekininkių inscenizuotas pasakas ar istorijas.

Norėdami išsiaiškinti kuo skiriasi biblioteka nuo knygyno, apsilankėme Pegaso knygyne. Vaikai domėjosi ne tik knygomis, bet ir čia esančiomis kitomis prekėmis. Kadangi turėjo po 2 eurus, įsigijo išsirinktą knygelę.

Dabar manau jau žinos, kur galima knygą pavartyti ir grąžinti, o kur nusipirkti. Vaikai domisi įvairiomis knygomis - vieni skaito iliustracijas, kiti skaito kas parašyta, skaito vieni kitiems.

Taigi, visi suvokime kokį svarbų darbą dirba vaikai, kai skaito ir tai gali tapti įpročiu.

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Grita Kalytienė

2020 m. kovo 13 d.

KLAIDAgallery}2020/nuotraukos/biblioteka{/gallery}                               


Žaidimų popietė ,,Trumpi žaidimai‘‘

Žaidimai ikimokykliniame amžiuje – ne tik malonumas, bet ir tokia pat svarbi veikla, kaip ir mokymasis mokykloje. Žaisdami vaikai tyrinėja ir atranda pasaulį, tad tai – ir pažinimas, ir tyrinėjimas, ir atradimas, ir patirtis vienu metu. Psichologai teigia, kad žaidžiant formuojasi vaiko asmenybė. Tinkamai parinkus žaidimus galima vaikus supažindinti ne tik su lengvais, bet ir sudėtingais dalykais, pavyzdžiui, skirti kairę ir dešinę puses, supažindinti su dydžių sąvokomis, ugdyti orientaciją popieriaus lape ir t.t.

,,Smalsiukų” grupės ugdytiniai su mokytoja Rita Katiniene dalyvavo respublikinio prevencinio projekto ,,Žaidimai moko” savaitinėje veikloje ,,Trumpi žaidimai“. Projekto organizatoriai pasiūlė vaikams  keletą veiklų – žaidimų, kuriuos vaikai galėjo išbandyti.

Susiskirstę poromis lenktyniavo užduotyje ,,Aprenk“. Buvo smagu stebėti, kaip žaidimo draugai padeda vienas kitam, turėdami bendrą tikslą laimėti. 

Daug susikaupimo ir dėmesio reikėjo sutelkti į žaidimą ,,Ritmas kitaip“. Šis žaidimas skirtas foneminės klausos ir dėmesio lavinimui.

Iš gamtinės medžiagos dėliojo daiktų seką pagal duotą pavyzdį. Žaidimas skirtas vizualiniams įgūdžiams lavinti.

Emocijos liejosi žaidžiant judrų žaidimą „Kas už nugaros man stovi?“. Šis žaidimas skirtas kolektyviškumui, dėmesiui, atminčiai, stambiajai motorikai lavinti, kalbai aktyvinti.

Kaip tikri mokslininkai tyrinėjo į vandenį įmerktas (su flomasteriais nutaškuotas) servetėles. Vaikų akys ir šypsenos išdavė jų emocijas. Smagių akimirkų vaikams paliko ,,Zebriuko” gaminimas. Prieš gamindami ,,zebriuką“, mokėsi perduoti vienas kitam pilną stiklinaitę druskos ir perduodami pasakyti ,,prašau“ ir ,,ačiū“. Nebuvo lengva tai atlikti, juk druska gali ir išbyrėti, jei užsisvajosi J

Gamindami ,,zebriuką“ skrupulingai bėrė į indelius kavą bei druską, komentavo spalvą, kvapą, skonį, džiaugėsi dryžuotu jų turiniu. Visi žaidimai paliko džiugių, gerų emocijų, naujų įspūdžių, paskatino bendradarbiauti, mąstyti, susikauptI. Savaitę praleidome labai smagiai. Žadame ir toliau dalyvauti smagiuose projektuose.

      Parengė auklėtoja metodininkė Rita Katinienė

2020 m. vasario mėn.

{gallery}2020/nuotraukos/ritos{/gallery}

 

 


Žiemos džiaugsmai grūdina ir stiprina

Slidinėjimas, čiuožimas ant ledo, važinėjimasis rogutėmis nuo kalniukų, mėtymasis sniego gniūžtėmis – geriausias poilsis vaikams. Paprasta, linksma, malonu. Ir labai naudinga. Pačios paprasčiausios ir pačios mėgstamiausios pramogos gryname ore žiemą – voliojimasis po sniego pusnis, leidimasis rogutėmis ar slidėmis nuo kalnelių – specialistų vertinamos kaip užsiėmimai, padedantys vystytis vaiko judesių motorikai ir koordinacijai. Judrių užsiėmimų atvirame ore metu suaktyvėja organizmo termoreguliaciniai procesai. Vadinasi, vaiko kūnas grūdinamas – jis tampa atsparesnis persišaldymams, o sunegalavus sergama trumpiau.

Kiekvienas pedagogas yra suinteresuotas, kad jo grupės vaikai būtų atsparūs negalavimams ir augtų stiprūs bei sveiki. Viena iš priemonių vaikų sveikatos puoselėjimui yra veikla lauke. Pastaruoju metu laukas ir jo erdvių išnaudojimas vaikų veiklai yra labai inovatyvios veiklos požymis, o darželiuose šios veiklos propaguojamos akcentuojant galimybes priartėti prie Lietuvos naujovės „lauko darželių“. Lauko erdvių įrengimui ir vaikų ilgalaikiam ugdymui lauke kryptį artimiausiu laiku renkasi ir mūsų įstaiga, todėl noriu pasidalinti viena iš smagių veiklų, kurią taikau kasmet organizuodama žiemos sporto šventes.

Sulaukę storo sniego apkloto mūsų darželio „Eglutė“ kieme, ,,Sporto ir sveikatingumo“ kūrybinė grupė vadovaujama vyresniosios auklėtojos R. Katinienės sukvietė darželio vaikus į sporto šventę. Juk daug smagiau bėgioti ir čiuožti nuo kalniuko, kai skamba linksma muzika, o šalia daug draugų. O jeigu dar iš po eglės išlenda Kiškis (aukl.R.Katinienė) su snieguota nosimi ir paprašo vaikų pagalbos surasti išdykėlę Voverę (sveikatos priežiūros specialistė Ž.Bernotienė), kuri jo maišelį su obuoliais po egle nusinešė – linksmumui nėra ribų.

Voverytė buvo paruošusi vaikams keletą mįslių, kurias gudruoliai greitai įminė. Kad kojytės nesušaltų, Kiškis visus pakvietė linksmai mankštai. Visoje darželio teritorijoje vaikams buvo sudarytos sąlygos piešti ant sniego, važinėtis su rogutėmis, dalyvauti estafetėse, statyti sniego pilis. Diena pasitaikė puiki. Švietė saulutė ir šaltukas tik lengvai gnaibė nosytes, o baltas ir purus sniegas viliote viliojo įkristi į pusnį. Kiškis neatsilaikė tokiai žiemos pagundai ir su vaikais puolė daryti ,,sniego angelus“.

Visus lydėjo pakili nuotaika, vienijo draugystė, vaikai draugiškai dalijosi atsineštu sportiniu inventoriumi, smagiai plušėjo kasdami sniegą. Piešdami ant sniego džiaugėsi besiliejančiomis spalvomis.

,,Boružiukų“ vaikai Kiškį priėmė kaip pasakų personažą ir pakvietę prie apsnigto stalo, pavaišino ,,sniego morkomis“. Kiškis vaikams priminė, kad sniego negalima dėti į burną, nes skaudės gerklytes. Vaikai pažadėjo klausyti jo patarimų.

Mergaitė taip džiaugėsi Kiškiu, kad net papasakojo jam istoriją apie tai, kaip tėtis jai seka pasaką apie kiškį. O tas kiškis iš pasakos vilko bijo. Ji labai norėjo išsiaiškinti ar šitas Kiškis ko nors bijo? Šis buvo Kiškis Drąsuolis.

Smagiai pasportavę, visi šildėmės arbata, kuri lauko sąlygomis buvo ypač skani. Vaikai su gera nuotaika grįžo į grupes, o saulės apšviestame darželio kieme sniegas švietė visomis vaivorykštės spalvomis. Tikimės, kad vaikai suprato, jog ir žiemą galima smagiai laiką leisti lauke.

                                                                                                                                    Parengė vyr. auklėtoja Rita Katinienė


EDUKACINIŲ IŠVYKŲ REIKŠMĖ MOKYMO PROCESE

Jau prieš 200 metų žymieji pedagogai siūlė vaikams eiti į gamtą, stebėti jos pasikeitimus, pažinti gyvenimą tokį, koks yra iš tikrųjų. Šių laikų mokiniai daug žino, moka elgtis su informacinėmis technologijomis, bet pažinti gamtą, įvardyti medžių pavadinimus, pastebėti metų laikų požymius – užduotis ne iš lengvųjų. Todėl edukacinės išvykos yra vienas iš mokymo metodų, kurio nauda nenuginčijama, o ir emocijų pliūpsnis nemažas. Edukacinės ekskursijos yra tiesiogiai susijusios su ugdymo programomis, sudaromos sąlygos demonstruoti, vaizdžiai pateikti ar iliustruoti programinius dalykus realiame pasaulyje.

Edukacinei išvykai reikia gerai pasiruošti: numatyti lankytinas vietas (būtų gerai ten pačiam mokytojui apsilankyti ar pažinti tą vietą), parinkti pažintinę medžiagą, gerai apgalvoti uždavinius, tiksliai numatyti maršrutą, veiklas ir išvykos apibendrinimą.

Mūsų mokiniai tikrai nemažai vyksta į edukacines išvykas. O jos yra mokytojų parinktos apgalvotai, kad mokiniai kuo daugiau sužinotų ir išmoktų. Ketvirtokai išsiruošė į edukacinę išvyką po Tauragnų apylinkes. Prieš ekskursiją aptarėme maršrutą, išsiaiškinome, kokiu tikslu keliausime. Pasiskirstėme grupėmis ir kiekviena iš jų gavo užduotis. Pirmiausia apsilankėme ant Taurapilio. Mokiniai išklausė pavadinimo atsiradimo legendą, išsiaiškinome piliakalnio dalis, kodėl buvo statomi pylimai ir kasami grioviai. Žavėjomės puikiu vaizdu nuo piliakalnio, apžvelgėme giliausią Lietuvos ežerą. Pabandėme nusileisti piliakalnio šlaitu, o tai visai nesunku. Po to keliavome prie Moko akmens, o legenda apie jį ypač sudomino mokinius. Kadangi akmuo yra miške, todėl išsiaiškinome, kas yra miško paklotė, aptarėme medžių ir krūmų skirtumus.

Kita sustojimo stotelė - Tauragno slėnis. Ten dirbome grupėmis: išsirinkome medį ir jį tyrinėjome: kokia medžio ir lapų forma, matavome kamieno storį, stebėjome, kas gyvena po žieve, kokie augalai auga po medžiu.

Tauragnų miestelyje buvome Dr. E. Šimkūnaitės atminimui skirtame „Gesės vyšnių sode“. Užduotis: suskaičiuoti, kiek pasodinta vyšnių ir prisiminti, ką žinome apie garsiąją Lietuvos „raganą“. O kokia išvyka be pašėliojimų ir žaidimų! Gerą nuotaiką parsivežėme ir į mokyklą.

O kitą dieną klasėje tęsėme išvykos apibendrinimą. Grupės pateikė savo bandymų ir stebėjimų išvadas. Puiku tai, kad vaikai atkreipė dėmesį į dalykus, kurie juos sudomino. Pavyzdžiui, kad žiūrint prieš saulę pro padidinamąjį stiklą į medžio lapą, matosi lapo gyslučių tinklas ir skirtingų lapų vis kitoks. Dailės pamokoje pavaizduosime rudens spalvų pasaulį. O lietuvių kalbos pamokoje laukia rašinys apie išvyką, kur kiekvienas vaikas galės pasidalyti savo pastebėjimais, patirtais įspūdžiais.

Maža išvyka, atrodo, kad visai netoli keliauta, o mokinių žinioms, bendravimui bei gerai nuotaikai didžiulė nauda.

Parengė - mokytoja Dalė Bagdonienė

2018 m. gegužės mėn.


 

UGDYMO PRIEMONES KURIAME PATYS

Ugdomoji priemonė „Spalvų domino″, padeda skirti spalvas, vėliau jas pažinti ir įvardinti. Ši primonė lavna smulkiąją motoriką, skatina mastyti, komunikuoti, pažinti spalvas.  „Linksmieji kamuoliukai″ ši priemonė pagaminta iš vilnos, yra visiškai saugi ir labai mėgiama vaikų dėl švelnaus paviršiaus. Žaisdami vaikai skirsto kamuoliukus pagal spalvą ir sudeda į tos pačios spalvos indelius. Taip vaikai lavina smulkiąją motoriką, geriau atsimena spalvas, komunikuoja tarpusavyje. „Mažieji mano darbeliai″ ugdomoji priemonė sulaukusi didžiulio susidomėjimo. Žaisdami vaikai susipažįsta su aplikoje esančiais daiktais: užtrauktukais, jungtukais, sagomis, šepetėliais ir panašiai. Tai vaikams padeda susipažinti su supančia aplinka ir padeda atrasti naujus pojučius: slidu, šiurkštu, švelnu, šalta, šilta, minkšta, kieta. Ši priemonė ugdo smulkiąją motoriką, skatina vaikus mąstyti, jausti, komunikuoti.

{gallery}2017/ausra{/gallery}

Parengė - Aušra Paškevičienė

2018 m. spalis


 

UGDOME KŪRYBIŠKAI                

Išugdyti vaiką, kuris būtų bendraujantis, kritiškai mąstantis, aktyvus, žingeidus, kūrybingas- pedagogo tikslas. Visiems tenka įdėti daug darbo ir energijos, kad šie tikslai būtų pasiekti. Ypač svarbūs ikimokykliniai metai. Šiuo laikotarpiu vaikas turi įgyti tiek žinių ir patirties, kad galėtų pažinti jį supantį pasaulį. Jis turi jaustis saugus, pasitikėti savimi, kasdien įgyti kuo daugiau potyrių. Kad vaikui ugdymo įstaigoje būtų įdomu, gera ir saugu, pedagogas turi būti nepaprastai kūrybingas. Pedagogų kūrybingumas atsiskleidžia edukacinių renginių metu, ugdomosios veiklos metu, ar susidarius vienokiai ar kitokiais situacijai, kai reikia kažkokio ypatingo personažo , kuris padėtų sudominti vaikus...Tai gali būti staiga prabilęs šaukštas ar puodelis, nepaprastą istoriją pasakojantis pasakos personažas, ar net akvariumo auksinė žuvelė. Taip vaikas žaismingai pradeda domėtis naujais, nežinomais, net sudėtingais dalykais, formuojasi gebėjimas įžvelgti problemas, klausinėti, diskutuoti, kurti ir fantazuoti...  Dažnai kalbame apie tai, kaip mokyti vaikus kūrybiškumo. Iš tiesų vaikai iš prigimties yra nepaprastai kūrybingi, o mums suaugusiems reikėtų augti kartu su jais ir mokytis kartu.

Parengė - Audronė Nikštuvienė

2018 m. spalis


SKAITYKIME VAIKAMS GARSIAI

Knygų žavesį užgožia moderniausios technologijos, kompiuteriniai žaidimai, internetas, televizija. Visa tai skatina vyresnius vaikus vis rečiau paimti knygą į rankas. Ankstyvoje vaikystėja vaikai vis dažniau nepatiria skaitymo džiaugsmo dėl tėvų užimtumo. Projektas „Kalėdinės pasakos ir vaiko vaizduotė“ prisidėjo prie įstaigos šviečiamosios misijos. Tai skaitymo garsiai skatinimo projektas. Kiekvieną dieną kelionė į pasaką vyko įvairiose erdvėse, „Katino pasakų svetainė“, „Pasakos po stalu“, „Kalėdinė žaislų svetainė“, „Pasakos po skėčiu lauke“, „Virtuvės pasakos“, „Meduolių pasakos“, „Linksmi Laimiuko juokai laive“. Projekto skaityti balsu partneriai buvo darželio pedagogai, darbuotojai, mokiniai, tėveliai, Utenos miesto meras A. Katinas , Zuikio puikio teatro darbuotojos, Miškinių bibliotekos vaikų skyriaus darbuotojos, vaikų darželio „Voveraitė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Asta ir jos auklėtiniai. Savo skaitymu ugdė vertybes, išlaikė draugiškus ir šiltus santykius su mažaisiais klausytojais. Vaikai keitėsi knygomis galėdami parsinešti ar su tėveliais paskaityti namuose ir vėl grąžinti draugui. Tėveliai grupių bibliotekėles papildė naujomis Kalėdinių istorijų knygomis. Skaitydami darželinukams mokiniai pasijuto tikrais skaitytojais, kurie noriai skaito, lengvai mokosi, drąsiai pasitinka gyvenimo įšūkius, ugdosi pasitikėjimą. Svarbu nepraleisti to momento, kai vaikas iš klausytojo tampa skaitytoju. Vaikams knygos atveria duris į nepažįstamą pasaulį, lavina kalbą, raštingumą, turtina vaizduotę. Vaikams patinka stebėti skaitančias pedagoges, kaip skaito tėvai. Darželyje nė viena diena nepraeina neatsivertus knygos. Paskaitę pasikalbame, aiškinamės nesuprantamus žodžius, frazes, pasijuokiame. Vaikai noriai klausosi ir vaikiškų anegdotų ir patys juos bando kurti. Angelų pasakos po skėčiu tik ištiesė sparną palikdamas plačiausias erdves skleistis vaizduotei ar ieškoti vakarės žvaigždės. Pasakos tai vaiko sielos kelionių ir svajonių žemėlapis. Nes simbolių ir vaizdinių kalba vaikams kaip tik ir pasakoja apie tą kelią,  suteikia išminties. Jie mielai klausosi apie karalaičius ir karalaites, ledo šalį, našlaites ir nykštukus, Kalėdų Senelio miestą ar jam skirtas dovanas. Skaitant tą pačią pasaką kelis kartus ji sužiba naujomis spalvomis, pasiekia ne tik vaiko sielą bet ir pačio skaitančiojo. Ir leidžia išgyventi pasakojimą kaip savo paties istoriją, susitapatinti su personažu. Manyčiau, kad nėra vaiko kuris netikėtų pasakomis kaip ir Kalėdų Seneliu.

Auklėtoja:  Grita Kalytienė

 


 Kūryba vaikų gyvenime

 Praktika ir tyrimai rodo, kad su vaiku kasdien reikia pabendrauti bent penkiolika minučių. Ne ruošiant vakarienę ar tvarkant namus, o atsidėjus: žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasakas. Tiek laiko visiškai pakanka, kad vaikas lavintųsi – ir socialiai, ir emociškai. Pasakų sekimas, skaitymas ar jų kūrimas su vaiku užtikrina gerą ir efektyvų laiką kartu.

Dėl įvairiausių priežasčių: televizijos, kompiuterinių žaidimų įtakos, tėvų užimtumo ir kt. – daugelio vaikų kalbos raida patiria sunkumų. Pagrindinė problema – skurdus žodynas. Vaikams sunku bendrauti, reikšti mintis, vaikai nedrąsūs, nepasitikintys savimi. Vienas iš būdų vaikams pagelbėti - kalbos ugdymas pasitelkiant vaidybinę raišką. Kiekvieną dieną, prieš miegą vaikams skaitome pasakas. Vaikams leidžiame išsirinkti pasaką iš kelių pasiūlytų. Pasaka apie tai, kaip nykštukas pasidarė laivą ir ieškojo kelionės draugų tapo pati sekamiausia. Vaikai sekė ją kiekvieną dieną, sugalvodami vis įdomesnių, kūrybiškesnių versijų.

Galiausiai nutarėme šią pasaką inscenizuoti. Vaikams ši idėja labai patiko. Vaikai išsirinko sau tinkantį ir patinkantį personažą. Mamytės ir močiutės padėjo pasigaminti lėles. Panaudojome viename seminare matytas ir labai mums patikusias lėles – rankines. Viską ruošėme kartu su vaikais. Vaikai karpė drugelius, gėlytes pievos puošimui. Parinkome linksmą, šiuolaikišką muziką spektakliui. Repeticijų didelių nebuvo, žodžių vaikams mokytis nereikėjo. Vaikai kūrė čia ir dabar, nes pasaka jiems gerai žinoma. Auklėtoja juos užvedė ir kalbino. Labai džiugu, kad prakalbo net patys tyliausi, nepasitikintys savimi vaikai. Spektaklio premjera įvyko stebint būriui draugų ir pedagogių. Tėveliai, sužinoję, kad mums puikiai pavyko, labai norėjo pamatyti mūsų spektakliuką. Suteikėme ir jiems džiugių emocijų, žiūrint kaip vaidina jų atžalos.

          Po šio spektaklio pastebėjau, kad vaikai drąsiau reiškia savo mintis ir labiau pasitiki savo gebėjimais. Taip pat dažniau siūlo idėjas įvairioms veikloms, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti. Pasakodami įvairius įvykius drąsiau reiškia savo mintis, kuria įvairias istorijas. Inscenizuodami keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonuoja. Dažnai įterpia savo paties sukurtų dainelių.

                                                                                             Parengė vyr. auklėtoja Rita Katinienė

 

 Mokyklos darželio „Eglutė" pedagogai siekdami glaudaus bendravimo ir bendradarbiavimo su vaikų tėveliais, bei siekdami glaudaus ryšio bendradabiaujant su kitomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, nuolat rengia savo veiklų pristatymus įvairiomis formomis. Viena iš tokių viešinimo formų  - įvairūs straipsniai skirti tėvams ir pedagogams.

 Vaiko vystimasis visada mus suaugusius, stebina ir džiugina.

Šiandien jis kitoks negu vakar, o rytoj bus kitoks negu šiandien

V . MUCHINA

 


 

Kuo daugiau langų vaikui atveriame, tuo labiau padedame atskleisti tai, ką jis daro geriausiai. Kad ir kur gyventų dabartiniai vaikai visą laiką susidurs su pokyčiais. Asmenybės sklaidą, kūrybingumą, skatinanti ugdymo  programa ,,Vaikystės taku‘‘ padeda vaikams atsakyti į kylančius klausimus. Atsižvelgta į vaiko galimybes,grita iniciatyvas, patirtį ir motyvaciją. Ieškodama įvairesnių veiklos erdvių ir būdų skatinančių kiekvieno vaiko asmenybės sklaidą organizuoju projektinę veiklą. Vykdant ilgalaikį projektą ,,Aukso bičių medaus puodas‘‘ vaikams buvo sudarytos sąlygos veikti ir mokytis iš kitų, bendrai dirbti ir žaisti, įveikti sunkumus, ugdyti mąstymo įgūdžius, reikšti nuomonę, būti kūrybingam. Grupėje dažnai turime medaus kurį vaikai mėgsta užsitepti ant duonutės ar bandelės riekutės, užgeriant žolelių arbata. Medaus parūpina vaikų seneliai ir aš pati. Tačiau vaikai jo atsiradimo priežasčių nežinojo. Projektą pradėjome pavasarį išvyka  į bičių muziejų,  Stripeikiuose. Kurią organizavo tėveliai, didieji mūsų rėmėjai. Bitininko Vidmanto sodybos pienių pievelėje bičių nematėme jos mieste neskraido. Todėl  pynėme pienių vainikus, apžiūrėjome  rakandus naudojamus darbui bityne. Čia vaikai susipažino su senu bitininkystės amatu. Pamatė įvairių avilių, rakandų, įrankių, tokių kurių pas senelius bitininkus nėra. Per vasarą, pagal galimybes, pasiūliau vaikams stebėti bičių gyvenimą piešiant, fotografuojant, renkant bičių lankomų augalų, medžių žiedus. Ruošdama medžiagą projektui aš stebėjau, fotografavau biteles ant augalų, geriančias vandenėlį balutėje, ant obels lapo, skraidančias. Ankstyvą rudenį priešmokyklinukai vyko į Juškėnų kaimą pas bitininką Vygandą kopinėti medaus. Kieme ištiesę rankeles prašėme ,,Bitelės bitelaitės nekliudykit mano rankaičių‘‘ ir bitutės  mūsų prašymą išgirdo. Tai vaikams suteikė drąsos ir saugumo. Suskaičiavome avilius, jų buvo aštuoni. Sužinojome, kad vienas didesnis todėl, kad jame gyvena dvi bičių šeimos. Aviliai įvairių šviesių spalvų. Paklausėme ar didžiajame dūzgia bitės. Stebėjome kaip užkuriama dūminė. Šiuo metu bitės ramios, ruošiasi žiemojimui. Užsidėję bitininko kepurę, kuri vaikams iki kelių, po vieną apžiūrėjome avilio vidų. Bitutėms aplipus korius, stebėjome bičių gyvenimą avilyje. Vaikai buvo sužavėti tai ką pamatė, girdėjosi džiūgavimo šūksniai ne tik vaikų, bet ir mamų pagalbininkių. Bitininkas išėmęs  korius atnešė į kambarį, kur mes su vaikais juos akiavome, sudėjome į medsukį  sukėme medų. Išpylus į indus vaikai bandė pakelti medaus puodą. Medaus parsivežėme ir į grupę.  Atsidėkodami bitutėms vieną avilį vaikai išpuošė piešiniais. Stebėjome biteles ant aviečių , anyžinio lofanto žiedų. Baigę darbus virėme, labiausiai bičių lankomo  lofanto arbatą, gėrėme užkandžiaudami meduota bandele, ragaudami medų. Surinktą patirtį ir žinias perkėlėme į grupę. Sudėję žinių dėlionę į skaidres ir aplankus prisiminėme patirtus įspūdžius. Grupėje vaikai dar kartą apžiūrėjo tuščius ir su vaškuotėmis rėmelius. Rūšiavo augalus iš kurių bitės renka žiedadulkes ir nektarą , o kuriuos žiedus tik aplanko. Apžiūrėdami, ragaudami, uostydami susipažino su bičių produktais, sužinojo jų savybes ir naudą žmogaus sveikatai. Grupės berniuko šeima pakvietė į savo bitininkystės reikmenų parduotuvę. Čia vaikai išvydo jau žinomų bitininko priemonių ir įrankių, ėmė klausinėti, išbandyti įvairių dydžių medsukius. Grupėje  turėjome bičių lizdą su tikrais koriais . Tačiau be bitelių.Žiūrėdami filmuką ,,Bitė Maja‘‘ vaikai siejo turimas žinias su filmo vaizdais. Lipdė iš vaško ir vaškuotės, piešė, tapė, konstravo. Žaidė mamyčių pagamintomis veltinio bitutėmis:   .

- Jos šiltos , lengvos ir labai malonios ,nes norisi ilgai žaisti. -sakė vaikai

Taip formuojamas vaiko požiūris į gamtos dovanas ir reiškinius, ugdoma meilė gamtai,  gebėjimas rūpintis augalais ir gyvūnėliais, jausti atsakomybę už aplinkos išsaugojimą. Aktyviai veikdami vaikai patiria pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Įtvirtinama nuostatą, kad  glaudus žmogaus ir gamtos santykis stiprina žmogaus dvasines savybes .

Vaikai turėjo natūralų norą veikti, tenkinti visus poreikius, kuriuos suteikia gamta ir jos gėrybės.

                                                                                   Parengė auklėtoja metodininkė Grita Kalytienė


 

ritaGamta vaiko kūryboje

 

Kiekvienas metų laikas žavi savo išskirtinumu ir grožiu. Raudonomis, rudomis ir kitomis spalvomis nusidažę medžiai praneša, jog atėjo ruduo. Tiek maži, tiek dideli kvailioja besimaudydami klevo lapų krūvose, o kiti tiesiog renka lapus, parsinešdami juos namo. Prisirinkome lapų ir mes, pradžioje nežinodamos ką su jais daryti, tiesiog prisirinkome  lapų dėl jų spalvų gražumo. Ir štai atsirado idėja pasigaminti iš lapų kažką originalaus. Iš klevo lapų su vaikais gaminome rožes. Vaikai sugalvojo ant klevo lapų piešti su guašu, gavosi įdomūs darbeliai. Vyresnieji vaikai, sukomponavę kelių medžių lapus, sukūrė laputę, ežiuką.

Darželio kieme auga ąžuolas. Vaikai mėgsta rinkti giles. Parsinešę jas į grupe turime daug darbelio. Skaičiuojame, rūšiuojame, dėliojame įvairias kompozicijas. Uždėję ant vaikų pirštukų gilių kepurėles ir nupiešę veidukus, sekame pasakas, žaidžiame įvairius  pirštukų žaidimus. Taip žaisdami vaikai atsipalaiduoja ir drąsiai kalba, improvizuoja, kuria. Net patys nedrąsiausi pradeda kurti pasakojimus. Vaikams labai patinka piešti ant akmenukų. Kai akmenukai išdžiūna, juos padengiame laku ir turime puikią priemonę skaičiavimui, spalvų pažinimui ir žinoma vaikų kūrybai. Vaikams labai patinka dėlioti iš spalvotų akmenukų įvairias kompozicijas, žaisdami ,,Parduotuvę“, spalvotus akmenukus jie naudoja kaip saldainius.

Kadangi vaikams patinka kurti iš gamtinės medžiagos, paprašėme tėvelių pagalbos. Jie su vaikais namuose pririnko įvairių šakelių, spygliukų, kerpių, samanų, konkorėžių, tėčiai išpjovė medžių rievelių.Viską apžiūrėję, aptarę, kibome į darbą. Kiek buvo vaikams džiaugsmo, kai jie galėjo rinktis patinkančią gamtinę medžiagą ir kurti. Ant stalo atsirado žmogeliukai, ežiukai, briedžiukai, paukščiukai, medžiai, grybukai ir t.t. Kelios mergaitės sugalvojo į samanas patupdyti boružėles. Vaikams labai patiko pro padidinamąjį stiklą apžiūrėti gamtinę medžiagą.

Kartą berniukai pastebėjo, jog samanose apsigyveno voras. Džiaugsmo buvo visiems.

Vaikų kūrybai visai nereikia pirkti brangių žaislų. Vaikai smagiai rinks kaštonus, jų kevalus, giles, gilių kepuraites, kankorėžius, jūros akmenėlius, spyglius, pagaliukus… ir tai pačios nuostabiausios priemonės jų darbeliams. Tai kartu ir pažinimo džiaugsmas.

 ,,Smalsiukų“ grupės vyresnioji auklėtoja Rita Katinienė


 

grita

 Projektas „Triukšmas ir tyla"

Gamtos gyvenimas, prisotintas kvapų ir garsų įvairovės, kuris žmogų veikia teigiamai, o gyvenimas technikos apsuptyje sąlygoja fizinį ir psichinį išsekimą, didina nervingumą, nepakantumą, agresiją.

Vaikai labiausiai pažeidžiami, nes turi mažiau galimybių kontroliuoti juos supančią aplinką. Atkreipiame dėmesį, kad vaikai darželyje dažnai būna sudirgę, sunkiau susikaupia, kalba pakeltu balsu. Projekto „Triukšmas ar tyla“ tikslas – atkreipti suaugusiųjų dėmesį į triukšmo keliamas problemas ir kaip joms užbėgti už akių, paskatinti „gyventi tyliau“. Darželyje buvo išskirta ir įrengta erdvė ramybės ir tylos valandėlėms su pagalvėlėmis, minkštasuoliais. Tylos kambaryje sukaupta medžiaga: informacija apie triukšmą ir jos daromą žalą, tylos poreikį, klasikinės muzikos įrašai, įvairių žvakučių, pasakų knygų, pasakų įrašų skaitomų Vytauto V. Landsbergio,  šimto metų senumo knygų, laikraščių suaugusiems. Visa tai surinko ir pateikė vaikai ir jų tėveliai, močiutės ir seneliai. Čia vaikai gali ne tik pailsėti, bet ir paklausyti vakaro skaitinių, auklėtojos skaitomų pasakų, pasiklausyti įrašų, pavartyti knygelių, piešti.

Norėdamos sužinoti bendruomenės nuomonę apie triukšmą, pateikėme anketą mokyklos vaikų darželio „Varpelis“ ir mokyklos vaikų darželio „Eglutė“ priešmokyklinės grupės vaikų tėvams ir įstaigos pedagogams. Paaiškėjo, kad 93 proc. respondentų žino apie triukšmo daromą žalą ir 7 proc. atsakė jog iki šiol apie tai nesidomėjo. Apklaustieji pritarė, jog triukšmas veikia gebėjimą mokytis, susikaupti, skatina nedraugiškumą, blogina ilgalaikę atmintį. Bendruomenių nariai supranta triukšmo daromą žalą ir stengiasi sau padėti. Daugelis bendruomenės narių geriausia jaučiasi ramioje aplinkoje.

Organizavome renginį „Kviečiu aš tylą“. Darželyje stengėmės tyliau bendrauti, žaisti, klausytis ramios muzikos t.y. gyventi tyliau. Paskutinę projekto dieną zirzliukas, niurzgliukas ir cypliukas, personažai, kuriais buvo persirengę auklėtojos, pakvietė vaikus į salę. Personažai improvizavo, kaip triukšmingai žaidžia, valgo, kalba telefonu, išdykauja ir dėl to nukenčia. Teisėjai išaiškino jų netinkamo elgesio žalą ir visi vaikai nutarė, kad nuo to reikia gelbėtis. Skambant ramiai muzikai teisėjai pakvietė pasižiūrėti angelėlių šokio. Piešėme ir rašėme tylos receptus: pvz.: „skaitykime knygas tyliau“, „eikime pasivaikščioti“, „paklausykime tylos“ ir t.t.. Vakare visi darželio koridoriais ir kiemo takeliai nušvito žvakių šviesa, skambėjo rami muzika. Nustebę rinkosi tėvai, vaikai ir pedagogai. Jie surado tylos pasakas. Mažiesiems pasakos buvo skaitomos tylos kambaryje, vyresniesiems – lauke. Vaikus žavėjo du angelai Mykolas ir Gabrielius. Ramiu balsu auklėtojos skaitė Vytauto V. Landsbergio knygą „Angelų pasakos“. Visiems tai netikėta ir nauja... girdėjosi atsiliepimai.

Kalbėti apie tylą ir leisti tai pajusti vaikams labai svarbu – pritarė tėvai ir pedagogai. Vaikai pageidavo ir namuose naudoti tylos ženklus, kvietė tėvelius aplankyti paroda „Piešiu aš tylą“ darželio galerijoje. Visa tai skatina įsitraukti į akcijas, gyventi tyliau ir sveikiau.

   „Svirpliukų" grupės auklėtoja metodininkė Grita Kalytienė

 


grita

 

Bendravimas ir bendradarbiavimas su  tėvais

Gyvenimo patirtis byloja, kad motinos ir tėvo meilės, globos vaikui niekas negali atstoti. Šeima – pirmoji mokykla. Čia kūdikis išmoksta žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius. Čia pradeda suvokti, kas gyvenime yra gera, gražu ir teisinga. Vaiko fizinė ir motorinė sveikata pirmiausia priklauso nuo šeimos tarpusavio santykių – darnos, meilės ir pagarbos, kurią vienas kitam jaučia ir reiškia visi šeimos nariai, taip pat nuo šeimos bendravimo su kitais žmonėmis. 

Tėvai – pirmieji vaiko mokytojai ir auklėtojai, pirmieji jam patys protingiausi, patys geriausi, patys stipriausi, gražiausi žmonės. Kai tėvai gyvena, dirba, myli, džiaugiasi, taip gyventi, dirbti, mylėti ir džiaugtis nori ir jų vaikai. Ilgai jie pasaulį mato tėvų akimis ir girdi tėvų ausimis, ilgai jaučia tėvų širdimis ir viską vertina tėvų protu. Vaikų sąmonėje įsirėžia viskas – ir kaip tėvai myli, ko ir kaip neapkenčia, ir už ką gerbia, kam ir kodėl būna geri; kam su džiaugsmu atidaro namų duris ir kam jas užtrenkia. Ir visa tai galima pamatyti vaikų elgesyje, žodžiuose ir darbuose.

Dar nemokėdami nei kalbėti, nei vaikščioti, vaikai mokosi iš tėvų gyventi, šypsotis ir raukytis, džiaugti ir pykti, krykštauti ir aikštytis. Kaip darželinukai ateina pirmą kartą į grupę? Vieni jų tvirtai įsikibę į mamos ranką, braukdami ašarą, kiti demonstruoja padidėjusį savarankiškumą ir išdidžiai žygiuoja mamos priekyje. Vaikai ilgai negali atitrūkti nuo tėvų ir tik didelių pastangų dėka pripranta prie grupės draugų, po truputį įsilieja į jų gretas. Vaikui pradėjus lankyti darželį, jo veikla, kurioje jis dalyvauja, yra labai svarbi jam ir jo tėvams. Vaiko pirmosios dienos darželyje yra didelė gyvenimo permaina, dėl to turėtume suprasti vidinį darželinuko nerimą. Pradėję lankyti darželį, pirmuosius mėnesius vaikai tiesiog nemoka žaisti kolektyve. Ir tik pedagogų organizuojami žaidimai ar jų elementai moko, pratina vaikus sukaupti dėmesį, skatina susidomėjimą veikla, norą sužinoti daugiau. Žaisti šalia kito.

Svarbu kad vaikas pajustų, jog jis laukiamas darželyje. Rudenį pats artimiausias ir didžiausias tikslas – susidraugauti su vaikais, tėvais, kiekvieno širdelėje puoselėti draugiškumą, pasitikėjimą, nuoširdžiai bendraujant pedagogui, vaikui ir tėveliams. Šeimos dalyvavimas ugdymo procese – vienas svarbiausių programos „Vaikystės taku“ darbo uždavinių. Ypač naudingas tėvų lankymasis grupėje. Jie ateina paskaityti pasakų, pasakoja apie savo darbą, dalyvauja viktorinose, kalendorinių švenčių dienose. Tai tėvams padeda geriau suprasti pedagogo darbą, labiau pažinti savo ir kitus vaikus.

Organizuojame tėvų susitikimus prie puoduko arbatos. Kur tėvai gali išsakyti savo pageidavimus, pasiūlymus, pastebėjimus. Kartu aptariame vaiko raidos pasikeitimus. Apie vaiką, jo problemas, pasiekimus stengiamės kalbėti su tėveliais individualiai.

Daug dėmesio skiriame bendradarbiavimui, siekiame, kad tėvams nebūtų svetimi vaikų rūpesčiai, jų problemos. Tariamės, kaip bendrauti su vaikais namuose, nepataikauti visiems jų norams, nebūti kategoriškiems. Kai šeima ir darželis veikia apgalvotai, vienodai supranta kūrybingos asmenybės ugdymo tikslus, uždavinius, būdus, sudaroma palanki atmosfera vaikui lavėti. Norėdama artimiau susipažinti su tėvais, sužinoti jų norus, lūkesčius, organizuoju vakarones, šventes, susirinkimus. Pagal galimybes tėvai prisideda prie grupės gyvenimo.

Geriau vieniems kitus pažinti padeda bendros išvykos, pramogos. Organizuojame atskiras pramogas mamoms ir tėčiams. Kartu keliaudami tėveliai džiaugiasi atsipalaidavę, pailsėję nuo kasdienių rūpesčių. Džiaugiasi pabuvoję ten, kur buvo tik mokykliniais metais. Jie mielai kartu dainuoja, groja, žaidžia, šoka. Kokios svarbios ir reikšmingos šventėse jaučiasi močiutės. Vaikai išgirsta daug įdomių pasakojimų, pasakų, deklamuojamų eilėraščių. Tėvai stengiasi dalyvauti vaikų  pasiūlytų temų nagrinėjime, ieško ir kaupia temai reikalingą medžiagą. Už tai tėvams rašome padėkas tėvų lentoje, laiškus – padėkas asmeniškai visai šeimai.

 Paregė auklėtoja – metodininkė Grita Kalytienė.

 

 

 Copyright © 2024 www.eglute.utena.lm.lt  Rights Reserved.