Žiemos džiaugsmai grūdina ir stiprina

Slidinėjimas, čiuožimas ant ledo, važinėjimasis rogutėmis nuo kalniukų, mėtymasis sniego gniūžtėmis – geriausias poilsis vaikams. Paprasta, linksma, malonu. Ir labai naudinga. Pačios paprasčiausios ir pačios mėgstamiausios pramogos gryname ore žiemą – voliojimasis po sniego pusnis, leidimasis rogutėmis ar slidėmis nuo kalnelių – specialistų vertinamos kaip užsiėmimai, padedantys vystytis vaiko judesių motorikai ir koordinacijai. Judrių užsiėmimų atvirame ore metu suaktyvėja organizmo termoreguliaciniai procesai. Vadinasi, vaiko kūnas grūdinamas – jis tampa atsparesnis persišaldymams, o sunegalavus sergama trumpiau.

Kiekvienas pedagogas yra suinteresuotas, kad jo grupės vaikai būtų atsparūs negalavimams ir augtų stiprūs bei sveiki. Viena iš priemonių vaikų sveikatos puoselėjimui yra veikla lauke. Pastaruoju metu laukas ir jo erdvių išnaudojimas vaikų veiklai yra labai inovatyvios veiklos požymis, o darželiuose šios veiklos propaguojamos akcentuojant galimybes priartėti prie Lietuvos naujovės „lauko darželių“. Lauko erdvių įrengimui ir vaikų ilgalaikiam ugdymui lauke kryptį artimiausiu laiku renkasi ir mūsų įstaiga, todėl noriu pasidalinti viena iš smagių veiklų, kurią taikau kasmet organizuodama žiemos sporto šventes.

Sulaukę storo sniego apkloto mūsų darželio „Eglutė“ kieme, ,,Sporto ir sveikatingumo“ kūrybinė grupė vadovaujama vyresniosios auklėtojos R. Katinienės sukvietė darželio vaikus į sporto šventę. Juk daug smagiau bėgioti ir čiuožti nuo kalniuko, kai skamba linksma muzika, o šalia daug draugų. O jeigu dar iš po eglės išlenda Kiškis (aukl.R.Katinienė) su snieguota nosimi ir paprašo vaikų pagalbos surasti išdykėlę Voverę (sveikatos priežiūros specialistė Ž.Bernotienė), kuri jo maišelį su obuoliais po egle nusinešė – linksmumui nėra ribų.

         Voverytė buvo paruošusi vaikams keletą mįslių, kurias gudruoliai greitai įminė. Kad kojytės nesušaltų, Kiškis visus pakvietė linksmai mankštai. Visoje darželio teritorijoje vaikams buvo sudarytos sąlygos piešti ant sniego, važinėtis su rogutėmis, dalyvauti estafetėse, statyti sniego pilis. Diena pasitaikė puiki. Švietė saulutė ir šaltukas tik lengvai gnaibė nosytes, o baltas ir purus sniegas viliote viliojo įkristi į pusnį. Kiškis neatsilaikė tokiai žiemos pagundai ir su vaikais puolė daryti ,,sniego angelus“.

         Visus lydėjo pakili nuotaika, vienijo draugystė, vaikai draugiškai dalijosi atsineštu sportiniu inventoriumi, smagiai plušėjo kasdami sniegą. Piešdami ant sniego džiaugėsi besiliejančiomis spalvomis.

         ,,Boružiukų“ vaikai Kiškį priėmė kaip pasakų personažą ir pakvietę prie apsnigto stalo, pavaišino ,,sniego morkomis“. Kiškis vaikams priminė, kad sniego negalima dėti į burną, nes skaudės gerklytes. Vaikai pažadėjo klausyti jo patarimų.

         Mergaitė taip džiaugėsi Kiškiu, kad net papasakojo jam istoriją apie tai, kaip tėtis jai seka pasaką apie kiškį. O tas kiškis iš pasakos vilko bijo. Ji labai norėjo išsiaiškinti ar šitas Kiškis ko nors bijo? Šis buvo Kiškis Drąsuolis.

     Smagiai pasportavę, visi šildėmės arbata, kuri lauko sąlygomis buvo ypač skani. Vaikai su gera nuotaika grįžo į grupes, o saulės apšviestame darželio kieme sniegas švietė visomis vaivorykštės spalvomis. Tikimės, kad vaikai suprato, jog ir žiemą galima smagiai laiką leisti lauke.

                                                                                                                                    Parengė vyr. auklėtoja Rita Katinienė


 

EDUKACINIŲ IŠVYKŲ REIKŠMĖ MOKYMO PROCESE

Jau prieš 200 metų žymieji pedagogai siūlė vaikams eiti į gamtą, stebėti jos pasikeitimus, pažinti gyvenimą tokį, koks yra iš tikrųjų. Šių laikų mokiniai daug žino, moka elgtis su informacinėmis technologijomis, bet pažinti gamtą, įvardyti medžių pavadinimus, pastebėti metų laikų požymius – užduotis ne iš lengvųjų. Todėl edukacinės išvykos yra vienas iš mokymo metodų, kurio nauda nenuginčijama, o ir emocijų pliūpsnis nemažas. Edukacinės ekskursijos yra tiesiogiai susijusios su ugdymo programomis, sudaromos sąlygos demonstruoti, vaizdžiai pateikti ar iliustruoti programinius dalykus realiame pasaulyje.

Edukacinei išvykai reikia gerai pasiruošti: numatyti lankytinas vietas (būtų gerai ten pačiam mokytojui apsilankyti ar pažinti tą vietą), parinkti pažintinę medžiagą, gerai apgalvoti uždavinius, tiksliai numatyti maršrutą, veiklas ir išvykos apibendrinimą.

Mūsų mokiniai tikrai nemažai vyksta į edukacines išvykas. O jos yra mokytojų parinktos apgalvotai, kad mokiniai kuo daugiau sužinotų ir išmoktų. Ketvirtokai išsiruošė į edukacinę išvyką po Tauragnų apylinkes. Prieš ekskursiją aptarėme maršrutą, išsiaiškinome, kokiu tikslu keliausime. Pasiskirstėme grupėmis ir kiekviena iš jų gavo užduotis. Pirmiausia apsilankėme ant Taurapilio. Mokiniai išklausė pavadinimo atsiradimo legendą, išsiaiškinome piliakalnio dalis, kodėl buvo statomi pylimai ir kasami grioviai. Žavėjomės puikiu vaizdu nuo piliakalnio, apžvelgėme giliausią Lietuvos ežerą. Pabandėme nusileisti piliakalnio šlaitu, o tai visai nesunku. Po to keliavome prie Moko akmens, o legenda apie jį ypač sudomino mokinius. Kadangi akmuo yra miške, todėl išsiaiškinome, kas yra miško paklotė, aptarėme medžių ir krūmų skirtumus.

Kita sustojimo stotelė - Tauragno slėnis. Ten dirbome grupėmis: išsirinkome medį ir jį tyrinėjome: kokia medžio ir lapų forma, matavome kamieno storį, stebėjome, kas gyvena po žieve, kokie augalai auga po medžiu.

Tauragnų miestelyje buvome Dr. E. Šimkūnaitės atminimui skirtame „Gesės vyšnių sode“. Užduotis: suskaičiuoti, kiek pasodinta vyšnių ir prisiminti, ką žinome apie garsiąją Lietuvos „raganą“. O kokia išvyka be pašėliojimų ir žaidimų! Gerą nuotaiką parsivežėme ir į mokyklą.

O kitą dieną klasėje tęsėme išvykos apibendrinimą. Grupės pateikė savo bandymų ir stebėjimų išvadas. Puiku tai, kad vaikai atkreipė dėmesį į dalykus, kurie juos sudomino. Pavyzdžiui, kad žiūrint prieš saulę pro padidinamąjį stiklą į medžio lapą, matosi lapo gyslučių tinklas ir skirtingų lapų vis kitoks. Dailės pamokoje pavaizduosime rudens spalvų pasaulį. O lietuvių kalbos pamokoje laukia rašinys apie išvyką, kur kiekvienas vaikas galės pasidalyti savo pastebėjimais, patirtais įspūdžiais.

Maža išvyka, atrodo, kad visai netoli keliauta, o mokinių žinioms, bendravimui bei gerai nuotaikai didžiulė nauda.

Parengė - mokytoja Dalė Bagdonienė


 

UGDYMO PRIEMONES KURIAME PATYS

Ugdomoji priemonė „Spalvų domino″, padeda skirti spalvas, vėliau jas pažinti ir įvardinti. Ši primonė lavna smulkiąją motoriką, skatina mastyti, komunikuoti, pažinti spalvas.  „Linksmieji kamuoliukai″ ši priemonė pagaminta iš vilnos, yra visiškai saugi ir labai mėgiama vaikų dėl švelnaus paviršiaus. Žaisdami vaikai skirsto kamuoliukus pagal spalvą ir sudeda į tos pačios spalvos indelius. Taip vaikai lavina smulkiąją motoriką, geriau atsimena spalvas, komunikuoja tarpusavyje. „Mažieji mano darbeliai″ ugdomoji priemonė sulaukusi didžiulio susidomėjimo. Žaisdami vaikai susipažįsta su aplikoje esančiais daiktais: užtrauktukais, jungtukais, sagomis, šepetėliais ir panašiai. Tai vaikams padeda susipažinti su supančia aplinka ir padeda atrasti naujus pojučius: slidu, šiurkštu, švelnu, šalta, šilta, minkšta, kieta. Ši priemonė ugdo smulkiąją motoriką, skatina vaikus mąstyti, jausti, komunikuoti.


 

UGDOME KŪRYBIŠKAI                

Išugdyti vaiką, kuris būtų bendraujantis, kritiškai mąstantis, aktyvus, žingeidus, kūrybingas- pedagogo tikslas. Visiems tenka įdėti daug darbo ir energijos, kad šie tikslai būtų pasiekti. Ypač svarbūs ikimokykliniai metai. Šiuo laikotarpiu vaikas turi įgyti tiek žinių ir patirties, kad galėtų pažinti jį supantį pasaulį. Jis turi jaustis saugus, pasitikėti savimi, kasdien įgyti kuo daugiau potyrių. Kad vaikui ugdymo įstaigoje būtų įdomu, gera ir saugu, pedagogas turi būti nepaprastai kūrybingas. Pedagogų kūrybingumas atsiskleidžia edukacinių renginių metu, ugdomosios veiklos metu, ar susidarius vienokiai ar kitokiais situacijai, kai reikia kažkokio ypatingo personažo , kuris padėtų sudominti vaikus...Tai gali būti staiga prabilęs šaukštas ar puodelis, nepaprastą istoriją pasakojantis pasakos personažas, ar net akvariumo auksinė žuvelė. Taip vaikas žaismingai pradeda domėtis naujais, nežinomais, net sudėtingais dalykais, formuojasi gebėjimas įžvelgti problemas, klausinėti, diskutuoti, kurti ir fantazuoti...  Dažnai kalbame apie tai, kaip mokyti vaikus kūrybiškumo. Iš tiesų vaikai iš prigimties yra nepaprastai kūrybingi, o mums suaugusiems reikėtų augti kartu su jais ir mokytis kartu.

Audronė Nikštuvienė


SKAITYKIME VAIKAMS GARSIAI

Knygų žavesį užgožia moderniausios technologijos, kompiuteriniai žaidimai, internetas, televizija. Visa tai skatina vyresnius vaikus vis rečiau paimti knygą į rankas. Ankstyvoje vaikystėja vaikai vis dažniau nepatiria skaitymo džiaugsmo dėl tėvų užimtumo. Projektas „Kalėdinės pasakos ir vaiko vaizduotė“ prisidėjo prie įstaigos šviečiamosios misijos. Tai skaitymo garsiai skatinimo projektas. Kiekvieną dieną kelionė į pasaką vyko įvairiose erdvėse, „Katino pasakų svetainė“, „Pasakos po stalu“, „Kalėdinė žaislų svetainė“, „Pasakos po skėčiu lauke“, „Virtuvės pasakos“, „Meduolių pasakos“, „Linksmi Laimiuko juokai laive“. Projekto skaityti balsu partneriai buvo darželio pedagogai, darbuotojai, mokiniai, tėveliai, Utenos miesto meras A. Katinas , Zuikio puikio teatro darbuotojos, Miškinių bibliotekos vaikų skyriaus darbuotojos, vaikų darželio „Voveraitė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Asta ir jos auklėtiniai. Savo skaitymu ugdė vertybes, išlaikė draugiškus ir šiltus santykius su mažaisiais klausytojais. Vaikai keitėsi knygomis galėdami parsinešti ar su tėveliais paskaityti namuose ir vėl grąžinti draugui. Tėveliai grupių bibliotekėles papildė naujomis Kalėdinių istorijų knygomis. Skaitydami darželinukams mokiniai pasijuto tikrais skaitytojais, kurie noriai skaito, lengvai mokosi, drąsiai pasitinka gyvenimo įšūkius, ugdosi pasitikėjimą. Svarbu nepraleisti to momento, kai vaikas iš klausytojo tampa skaitytoju. Vaikams knygos atveria duris į nepažįstamą pasaulį, lavina kalbą, raštingumą, turtina vaizduotę. Vaikams patinka stebėti skaitančias pedagoges, kaip skaito tėvai. Darželyje nė viena diena nepraeina neatsivertus knygos. Paskaitę pasikalbame, aiškinamės nesuprantamus žodžius, frazes, pasijuokiame. Vaikai noriai klausosi ir vaikiškų anegdotų ir patys juos bando kurti. Angelų pasakos po skėčiu tik ištiesė sparną palikdamas plačiausias erdves skleistis vaizduotei ar ieškoti vakarės žvaigždės. Pasakos tai vaiko sielos kelionių ir svajonių žemėlapis. Nes simbolių ir vaizdinių kalba vaikams kaip tik ir pasakoja apie tą kelią,  suteikia išminties. Jie mielai klausosi apie karalaičius ir karalaites, ledo šalį, našlaites ir nykštukus, Kalėdų Senelio miestą ar jam skirtas dovanas. Skaitant tą pačią pasaką kelis kartus ji sužiba naujomis spalvomis, pasiekia ne tik vaiko sielą bet ir pačio skaitančiojo. Ir leidžia išgyventi pasakojimą kaip savo paties istoriją, susitapatinti su personažu. Manyčiau, kad nėra vaiko kuris netikėtų pasakomis kaip ir Kalėdų Seneliu.

Auklėtoja:  Grita Kalytienė

 


 Kūryba vaikų gyvenime

 Praktika ir tyrimai rodo, kad su vaiku kasdien reikia pabendrauti bent penkiolika minučių. Ne ruošiant vakarienę ar tvarkant namus, o atsidėjus: žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasakas. Tiek laiko visiškai pakanka, kad vaikas lavintųsi – ir socialiai, ir emociškai. Pasakų sekimas, skaitymas ar jų kūrimas su vaiku užtikrina gerą ir efektyvų laiką kartu.

Dėl įvairiausių priežasčių: televizijos, kompiuterinių žaidimų įtakos, tėvų užimtumo ir kt. – daugelio vaikų kalbos raida patiria sunkumų. Pagrindinė problema – skurdus žodynas. Vaikams sunku bendrauti, reikšti mintis, vaikai nedrąsūs, nepasitikintys savimi. Vienas iš būdų vaikams pagelbėti - kalbos ugdymas pasitelkiant vaidybinę raišką. Kiekvieną dieną, prieš miegą vaikams skaitome pasakas. Vaikams leidžiame išsirinkti pasaką iš kelių pasiūlytų. Pasaka apie tai, kaip nykštukas pasidarė laivą ir ieškojo kelionės draugų tapo pati sekamiausia. Vaikai sekė ją kiekvieną dieną, sugalvodami vis įdomesnių, kūrybiškesnių versijų.

Galiausiai nutarėme šią pasaką inscenizuoti. Vaikams ši idėja labai patiko. Vaikai išsirinko sau tinkantį ir patinkantį personažą. Mamytės ir močiutės padėjo pasigaminti lėles. Panaudojome viename seminare matytas ir labai mums patikusias lėles – rankines. Viską ruošėme kartu su vaikais. Vaikai karpė drugelius, gėlytes pievos puošimui. Parinkome linksmą, šiuolaikišką muziką spektakliui. Repeticijų didelių nebuvo, žodžių vaikams mokytis nereikėjo. Vaikai kūrė čia ir dabar, nes pasaka jiems gerai žinoma. Auklėtoja juos užvedė ir kalbino. Labai džiugu, kad prakalbo net patys tyliausi, nepasitikintys savimi vaikai. Spektaklio premjera įvyko stebint būriui draugų ir pedagogių. Tėveliai, sužinoję, kad mums puikiai pavyko, labai norėjo pamatyti mūsų spektakliuką. Suteikėme ir jiems džiugių emocijų, žiūrint kaip vaidina jų atžalos.

          Po šio spektaklio pastebėjau, kad vaikai drąsiau reiškia savo mintis ir labiau pasitiki savo gebėjimais. Taip pat dažniau siūlo idėjas įvairioms veikloms, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti. Pasakodami įvairius įvykius drąsiau reiškia savo mintis, kuria įvairias istorijas. Inscenizuodami keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonuoja. Dažnai įterpia savo paties sukurtų dainelių.

                                                                                             Parengė vyr. auklėtoja Rita Katinienė

 

 Mokyklos darželio „Eglutė" pedagogai siekdami glaudaus bendravimo ir bendradarbiavimo su vaikų tėveliais, bei siekdami glaudaus ryšio bendradabiaujant su kitomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, nuolat rengia savo veiklų pristatymus įvairiomis formomis. Viena iš tokių viešinimo formų  - įvairūs straipsniai skirti tėvams ir pedagogams.

 Vaiko vystimasis visada mus suaugusius, stebina ir džiugina.

Šiandien jis kitoks negu vakar, o rytoj bus kitoks negu šiandien

V . MUCHINA

 


 

Kuo daugiau langų vaikui atveriame, tuo labiau padedame atskleisti tai, ką jis daro geriausiai. Kad ir kur gyventų dabartiniai vaikai visą laiką susidurs su pokyčiais. Asmenybės sklaidą, kūrybingumą, skatinanti ugdymo  programa ,,Vaikystės taku‘‘ padeda vaikams atsakyti į kylančius klausimus. Atsižvelgta į vaiko galimybes,grita iniciatyvas, patirtį ir motyvaciją. Ieškodama įvairesnių veiklos erdvių ir būdų skatinančių kiekvieno vaiko asmenybės sklaidą organizuoju projektinę veiklą. Vykdant ilgalaikį projektą ,,Aukso bičių medaus puodas‘‘ vaikams buvo sudarytos sąlygos veikti ir mokytis iš kitų, bendrai dirbti ir žaisti, įveikti sunkumus, ugdyti mąstymo įgūdžius, reikšti nuomonę, būti kūrybingam. Grupėje dažnai turime medaus kurį vaikai mėgsta užsitepti ant duonutės ar bandelės riekutės, užgeriant žolelių arbata. Medaus parūpina vaikų seneliai ir aš pati. Tačiau vaikai jo atsiradimo priežasčių nežinojo. Projektą pradėjome pavasarį išvyka  į bičių muziejų,  Stripeikiuose. Kurią organizavo tėveliai, didieji mūsų rėmėjai. Bitininko Vidmanto sodybos pienių pievelėje bičių nematėme jos mieste neskraido. Todėl  pynėme pienių vainikus, apžiūrėjome  rakandus naudojamus darbui bityne. Čia vaikai susipažino su senu bitininkystės amatu. Pamatė įvairių avilių, rakandų, įrankių, tokių kurių pas senelius bitininkus nėra. Per vasarą, pagal galimybes, pasiūliau vaikams stebėti bičių gyvenimą piešiant, fotografuojant, renkant bičių lankomų augalų, medžių žiedus. Ruošdama medžiagą projektui aš stebėjau, fotografavau biteles ant augalų, geriančias vandenėlį balutėje, ant obels lapo, skraidančias. Ankstyvą rudenį priešmokyklinukai vyko į Juškėnų kaimą pas bitininką Vygandą kopinėti medaus. Kieme ištiesę rankeles prašėme ,,Bitelės bitelaitės nekliudykit mano rankaičių‘‘ ir bitutės  mūsų prašymą išgirdo. Tai vaikams suteikė drąsos ir saugumo. Suskaičiavome avilius, jų buvo aštuoni. Sužinojome, kad vienas didesnis todėl, kad jame gyvena dvi bičių šeimos. Aviliai įvairių šviesių spalvų. Paklausėme ar didžiajame dūzgia bitės. Stebėjome kaip užkuriama dūminė. Šiuo metu bitės ramios, ruošiasi žiemojimui. Užsidėję bitininko kepurę, kuri vaikams iki kelių, po vieną apžiūrėjome avilio vidų. Bitutėms aplipus korius, stebėjome bičių gyvenimą avilyje. Vaikai buvo sužavėti tai ką pamatė, girdėjosi džiūgavimo šūksniai ne tik vaikų, bet ir mamų pagalbininkių. Bitininkas išėmęs  korius atnešė į kambarį, kur mes su vaikais juos akiavome, sudėjome į medsukį  sukėme medų. Išpylus į indus vaikai bandė pakelti medaus puodą. Medaus parsivežėme ir į grupę.  Atsidėkodami bitutėms vieną avilį vaikai išpuošė piešiniais. Stebėjome biteles ant aviečių , anyžinio lofanto žiedų. Baigę darbus virėme, labiausiai bičių lankomo  lofanto arbatą, gėrėme užkandžiaudami meduota bandele, ragaudami medų. Surinktą patirtį ir žinias perkėlėme į grupę. Sudėję žinių dėlionę į skaidres ir aplankus prisiminėme patirtus įspūdžius. Grupėje vaikai dar kartą apžiūrėjo tuščius ir su vaškuotėmis rėmelius. Rūšiavo augalus iš kurių bitės renka žiedadulkes ir nektarą , o kuriuos žiedus tik aplanko. Apžiūrėdami, ragaudami, uostydami susipažino su bičių produktais, sužinojo jų savybes ir naudą žmogaus sveikatai. Grupės berniuko šeima pakvietė į savo bitininkystės reikmenų parduotuvę. Čia vaikai išvydo jau žinomų bitininko priemonių ir įrankių, ėmė klausinėti, išbandyti įvairių dydžių medsukius. Grupėje  turėjome bičių lizdą su tikrais koriais . Tačiau be bitelių.Žiūrėdami filmuką ,,Bitė Maja‘‘ vaikai siejo turimas žinias su filmo vaizdais. Lipdė iš vaško ir vaškuotės, piešė, tapė, konstravo. Žaidė mamyčių pagamintomis veltinio bitutėmis:   .

- Jos šiltos , lengvos ir labai malonios ,nes norisi ilgai žaisti. -sakė vaikai

Taip formuojamas vaiko požiūris į gamtos dovanas ir reiškinius, ugdoma meilė gamtai,  gebėjimas rūpintis augalais ir gyvūnėliais, jausti atsakomybę už aplinkos išsaugojimą. Aktyviai veikdami vaikai patiria pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Įtvirtinama nuostatą, kad  glaudus žmogaus ir gamtos santykis stiprina žmogaus dvasines savybes .

Vaikai turėjo natūralų norą veikti, tenkinti visus poreikius, kuriuos suteikia gamta ir jos gėrybės.

                                                                                   Parengė auklėtoja metodininkė Grita Kalytienė


 

ritaGamta vaiko kūryboje

 

Kiekvienas metų laikas žavi savo išskirtinumu ir grožiu. Raudonomis, rudomis ir kitomis spalvomis nusidažę medžiai praneša, jog atėjo ruduo. Tiek maži, tiek dideli kvailioja besimaudydami klevo lapų krūvose, o kiti tiesiog renka lapus, parsinešdami juos namo. Prisirinkome lapų ir mes, pradžioje nežinodamos ką su jais daryti, tiesiog prisirinkome  lapų dėl jų spalvų gražumo. Ir štai atsirado idėja pasigaminti iš lapų kažką originalaus. Iš klevo lapų su vaikais gaminome rožes. Vaikai sugalvojo ant klevo lapų piešti su guašu, gavosi įdomūs darbeliai. Vyresnieji vaikai, sukomponavę kelių medžių lapus, sukūrė laputę, ežiuką.

Darželio kieme auga ąžuolas. Vaikai mėgsta rinkti giles. Parsinešę jas į grupe turime daug darbelio. Skaičiuojame, rūšiuojame, dėliojame įvairias kompozicijas. Uždėję ant vaikų pirštukų gilių kepurėles ir nupiešę veidukus, sekame pasakas, žaidžiame įvairius  pirštukų žaidimus. Taip žaisdami vaikai atsipalaiduoja ir drąsiai kalba, improvizuoja, kuria. Net patys nedrąsiausi pradeda kurti pasakojimus. Vaikams labai patinka piešti ant akmenukų. Kai akmenukai išdžiūna, juos padengiame laku ir turime puikią priemonę skaičiavimui, spalvų pažinimui ir žinoma vaikų kūrybai. Vaikams labai patinka dėlioti iš spalvotų akmenukų įvairias kompozicijas, žaisdami ,,Parduotuvę“, spalvotus akmenukus jie naudoja kaip saldainius.

Kadangi vaikams patinka kurti iš gamtinės medžiagos, paprašėme tėvelių pagalbos. Jie su vaikais namuose pririnko įvairių šakelių, spygliukų, kerpių, samanų, konkorėžių, tėčiai išpjovė medžių rievelių.Viską apžiūrėję, aptarę, kibome į darbą. Kiek buvo vaikams džiaugsmo, kai jie galėjo rinktis patinkančią gamtinę medžiagą ir kurti. Ant stalo atsirado žmogeliukai, ežiukai, briedžiukai, paukščiukai, medžiai, grybukai ir t.t. Kelios mergaitės sugalvojo į samanas patupdyti boružėles. Vaikams labai patiko pro padidinamąjį stiklą apžiūrėti gamtinę medžiagą.

Kartą berniukai pastebėjo, jog samanose apsigyveno voras. Džiaugsmo buvo visiems.

Vaikų kūrybai visai nereikia pirkti brangių žaislų. Vaikai smagiai rinks kaštonus, jų kevalus, giles, gilių kepuraites, kankorėžius, jūros akmenėlius, spyglius, pagaliukus… ir tai pačios nuostabiausios priemonės jų darbeliams. Tai kartu ir pažinimo džiaugsmas.

 ,,Smalsiukų“ grupės vyresnioji auklėtoja Rita Katinienė


 

grita

 Projektas „Triukšmas ir tyla"

Gamtos gyvenimas, prisotintas kvapų ir garsų įvairovės, kuris žmogų veikia teigiamai, o gyvenimas technikos apsuptyje sąlygoja fizinį ir psichinį išsekimą, didina nervingumą, nepakantumą, agresiją.

Vaikai labiausiai pažeidžiami, nes turi mažiau galimybių kontroliuoti juos supančią aplinką. Atkreipiame dėmesį, kad vaikai darželyje dažnai būna sudirgę, sunkiau susikaupia, kalba pakeltu balsu. Projekto „Triukšmas ar tyla“ tikslas – atkreipti suaugusiųjų dėmesį į triukšmo keliamas problemas ir kaip joms užbėgti už akių, paskatinti „gyventi tyliau“. Darželyje buvo išskirta ir įrengta erdvė ramybės ir tylos valandėlėms su pagalvėlėmis, minkštasuoliais. Tylos kambaryje sukaupta medžiaga: informacija apie triukšmą ir jos daromą žalą, tylos poreikį, klasikinės muzikos įrašai, įvairių žvakučių, pasakų knygų, pasakų įrašų skaitomų Vytauto V. Landsbergio,  šimto metų senumo knygų, laikraščių suaugusiems. Visa tai surinko ir pateikė vaikai ir jų tėveliai, močiutės ir seneliai. Čia vaikai gali ne tik pailsėti, bet ir paklausyti vakaro skaitinių, auklėtojos skaitomų pasakų, pasiklausyti įrašų, pavartyti knygelių, piešti.

Norėdamos sužinoti bendruomenės nuomonę apie triukšmą, pateikėme anketą mokyklos vaikų darželio „Varpelis“ ir mokyklos vaikų darželio „Eglutė“ priešmokyklinės grupės vaikų tėvams ir įstaigos pedagogams. Paaiškėjo, kad 93 proc. respondentų žino apie triukšmo daromą žalą ir 7 proc. atsakė jog iki šiol apie tai nesidomėjo. Apklaustieji pritarė, jog triukšmas veikia gebėjimą mokytis, susikaupti, skatina nedraugiškumą, blogina ilgalaikę atmintį. Bendruomenių nariai supranta triukšmo daromą žalą ir stengiasi sau padėti. Daugelis bendruomenės narių geriausia jaučiasi ramioje aplinkoje.

Organizavome renginį „Kviečiu aš tylą“. Darželyje stengėmės tyliau bendrauti, žaisti, klausytis ramios muzikos t.y. gyventi tyliau. Paskutinę projekto dieną zirzliukas, niurzgliukas ir cypliukas, personažai, kuriais buvo persirengę auklėtojos, pakvietė vaikus į salę. Personažai improvizavo, kaip triukšmingai žaidžia, valgo, kalba telefonu, išdykauja ir dėl to nukenčia. Teisėjai išaiškino jų netinkamo elgesio žalą ir visi vaikai nutarė, kad nuo to reikia gelbėtis. Skambant ramiai muzikai teisėjai pakvietė pasižiūrėti angelėlių šokio. Piešėme ir rašėme tylos receptus: pvz.: „skaitykime knygas tyliau“, „eikime pasivaikščioti“, „paklausykime tylos“ ir t.t.. Vakare visi darželio koridoriais ir kiemo takeliai nušvito žvakių šviesa, skambėjo rami muzika. Nustebę rinkosi tėvai, vaikai ir pedagogai. Jie surado tylos pasakas. Mažiesiems pasakos buvo skaitomos tylos kambaryje, vyresniesiems – lauke. Vaikus žavėjo du angelai Mykolas ir Gabrielius. Ramiu balsu auklėtojos skaitė Vytauto V. Landsbergio knygą „Angelų pasakos“. Visiems tai netikėta ir nauja... girdėjosi atsiliepimai.

Kalbėti apie tylą ir leisti tai pajusti vaikams labai svarbu – pritarė tėvai ir pedagogai. Vaikai pageidavo ir namuose naudoti tylos ženklus, kvietė tėvelius aplankyti paroda „Piešiu aš tylą“ darželio galerijoje. Visa tai skatina įsitraukti į akcijas, gyventi tyliau ir sveikiau.

   „Svirpliukų" grupės auklėtoja metodininkė Grita Kalytienė

 


grita

 

Bendravimas ir bendradarbiavimas su  tėvais

Gyvenimo patirtis byloja, kad motinos ir tėvo meilės, globos vaikui niekas negali atstoti. Šeima – pirmoji mokykla. Čia kūdikis išmoksta žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius. Čia pradeda suvokti, kas gyvenime yra gera, gražu ir teisinga. Vaiko fizinė ir motorinė sveikata pirmiausia priklauso nuo šeimos tarpusavio santykių – darnos, meilės ir pagarbos, kurią vienas kitam jaučia ir reiškia visi šeimos nariai, taip pat nuo šeimos bendravimo su kitais žmonėmis. 

Tėvai – pirmieji vaiko mokytojai ir auklėtojai, pirmieji jam patys protingiausi, patys geriausi, patys stipriausi, gražiausi žmonės. Kai tėvai gyvena, dirba, myli, džiaugiasi, taip gyventi, dirbti, mylėti ir džiaugtis nori ir jų vaikai. Ilgai jie pasaulį mato tėvų akimis ir girdi tėvų ausimis, ilgai jaučia tėvų širdimis ir viską vertina tėvų protu. Vaikų sąmonėje įsirėžia viskas – ir kaip tėvai myli, ko ir kaip neapkenčia, ir už ką gerbia, kam ir kodėl būna geri; kam su džiaugsmu atidaro namų duris ir kam jas užtrenkia. Ir visa tai galima pamatyti vaikų elgesyje, žodžiuose ir darbuose.

Dar nemokėdami nei kalbėti, nei vaikščioti, vaikai mokosi iš tėvų gyventi, šypsotis ir raukytis, džiaugti ir pykti, krykštauti ir aikštytis. Kaip darželinukai ateina pirmą kartą į grupę? Vieni jų tvirtai įsikibę į mamos ranką, braukdami ašarą, kiti demonstruoja padidėjusį savarankiškumą ir išdidžiai žygiuoja mamos priekyje. Vaikai ilgai negali atitrūkti nuo tėvų ir tik didelių pastangų dėka pripranta prie grupės draugų, po truputį įsilieja į jų gretas. Vaikui pradėjus lankyti darželį, jo veikla, kurioje jis dalyvauja, yra labai svarbi jam ir jo tėvams. Vaiko pirmosios dienos darželyje yra didelė gyvenimo permaina, dėl to turėtume suprasti vidinį darželinuko nerimą. Pradėję lankyti darželį, pirmuosius mėnesius vaikai tiesiog nemoka žaisti kolektyve. Ir tik pedagogų organizuojami žaidimai ar jų elementai moko, pratina vaikus sukaupti dėmesį, skatina susidomėjimą veikla, norą sužinoti daugiau. Žaisti šalia kito.

Svarbu kad vaikas pajustų, jog jis laukiamas darželyje. Rudenį pats artimiausias ir didžiausias tikslas – susidraugauti su vaikais, tėvais, kiekvieno širdelėje puoselėti draugiškumą, pasitikėjimą, nuoširdžiai bendraujant pedagogui, vaikui ir tėveliams. Šeimos dalyvavimas ugdymo procese – vienas svarbiausių programos „Vaikystės taku“ darbo uždavinių. Ypač naudingas tėvų lankymasis grupėje. Jie ateina paskaityti pasakų, pasakoja apie savo darbą, dalyvauja viktorinose, kalendorinių švenčių dienose. Tai tėvams padeda geriau suprasti pedagogo darbą, labiau pažinti savo ir kitus vaikus.

Organizuojame tėvų susitikimus prie puoduko arbatos. Kur tėvai gali išsakyti savo pageidavimus, pasiūlymus, pastebėjimus. Kartu aptariame vaiko raidos pasikeitimus. Apie vaiką, jo problemas, pasiekimus stengiamės kalbėti su tėveliais individualiai.

Daug dėmesio skiriame bendradarbiavimui, siekiame, kad tėvams nebūtų svetimi vaikų rūpesčiai, jų problemos. Tariamės, kaip bendrauti su vaikais namuose, nepataikauti visiems jų norams, nebūti kategoriškiems. Kai šeima ir darželis veikia apgalvotai, vienodai supranta kūrybingos asmenybės ugdymo tikslus, uždavinius, būdus, sudaroma palanki atmosfera vaikui lavėti. Norėdama artimiau susipažinti su tėvais, sužinoti jų norus, lūkesčius, organizuoju vakarones, šventes, susirinkimus. Pagal galimybes tėvai prisideda prie grupės gyvenimo.

Geriau vieniems kitus pažinti padeda bendros išvykos, pramogos. Organizuojame atskiras pramogas mamoms ir tėčiams. Kartu keliaudami tėveliai džiaugiasi atsipalaidavę, pailsėję nuo kasdienių rūpesčių. Džiaugiasi pabuvoję ten, kur buvo tik mokykliniais metais. Jie mielai kartu dainuoja, groja, žaidžia, šoka. Kokios svarbios ir reikšmingos šventėse jaučiasi močiutės. Vaikai išgirsta daug įdomių pasakojimų, pasakų, deklamuojamų eilėraščių. Tėvai stengiasi dalyvauti vaikų  pasiūlytų temų nagrinėjime, ieško ir kaupia temai reikalingą medžiagą. Už tai tėvams rašome padėkas tėvų lentoje, laiškus – padėkas asmeniškai visai šeimai.

 Paregė auklėtoja – metodininkė Grita Kalytienė.

 

 

 Copyright © 2019 www.eglute.utena.lm.lt  Rights Reserved.