PASAKOS IR MŪSŲ MAŽIEJI

Mes visi užaugome su pasakomis - keičiasi kartos, bėga metai, o vaikai vis prašo pasekti pasaką mamytės, tėvelio, močiutės, auklėtojos... Seniai yra įrodyta didžiulė pasakų nauda vaikams. Albertas Einšteinas yra pasakęs: ,,jei norite, kad jūsų vaikai būtų protingi – skaitykite jiems pasakas, jei norite, kad jūsų vaikai būtų labai protingi – skaitykime jiems labai daug pasakų“.

Pasakos turi įtaką visapusiškam vaiko ugdymui, jos lavina vaizduotę, smalsumą, ugdo kalbą, kūrybiškumą, plečia žodyną, padeda pajusti savo ir kitų emocijas. Kuo anksčiau pradedame sekti pasakas vaikams, tuo greičiau jie pradeda kalbėti, pasakoti, vaidinti. Pasakos yra puiki galimybė patirti daug įspūdžių ir nuotykių. Taigi, pasakas galime panaudoti vedant įvairias veiklas - nuo kalbos ugdymo, meninės raiškos iki fizinio aktyvumo.

Daug metų dirbau su vyresniais vaikais, jie labai dažnai prašydavo sekti, ar skaityti pasakas. Lietuvių liaudies pasaka ,,Vištytė aukso kojytėm“ keletą metų buvo grupės mėgstamiausia pasaka prieš miegą - jos visada prašydavo. Vaikai mėgo piešti šios pasakos veikėjus, ją vaidindavo žaisdami kūrybinius žaidimus. Dabar dirbu su mažiukais, dvejų – trejų metų amžiaus vaikučiais. Prisilietimas prie pasakos su šio amžiaus vaikais be abejo yra šiek tiek kitoks, bet taip pat yra labai naudingas ir įdomus. Galima inscenizuoti (pvz. pasaka ,,Pirštinė“), žaisti judrius žaidimus naudojant pasakos siužetus (judr.žaidimas,,Ten pas lokį šile“).

Analizuodama, kiek yra naudinga pasaka veikloje, pati norėjau daugiau kitokių potyrių: sukūriau filmuką ,,Kelionė į pasakų pievelę“. Šiame filmuke vaikai keliauja ,,traukinuku“ patirdami įvairių įspūdžių, kalbinami, žaisdami su ,,stebuklingoje“ skrynelėje rastais pasakų veikėjais (teatrinėmis lėlėmis), žaisdami smagius pirštukinius žaidimus. Sugrįžę iš pasakų pievelės vaikai akvarele piešė pasakų veikėjus, po to vaikai noriai pasidžiaugė savo darbeliais.

Šiais metais įgyvendinome projektą ,,Mūsų pasakėlės klauso visos lėlės“. Vaikai patys vaidino ir klausėsi pasakų, buvo įtraukta bendruomenė – prieš miegą pasakėles skaitė Danielės mama, taip pat mūsų kolegė iš kitos grupės. Svečiuose buvo ketvirtokai, jie mūsų vaikučiams suvaidino pasaką ,,Ropė“. Per savaitę vaikai patyrė daug įspūdžių ir gerų emocijų.

Apibendrindama, galiu pasakyti, kad stebuklingas pasakų pasaulis vaikus ugdo visapusiškai: diegia vertybes; drąsą, atjautą, pagarbą mus supančiai aplinkai. Pasakos lavina vaizduotę, ugdo kūrybiškumą. Taigi kuo dažniau sekime ir skaitykime vaikams pasakas.

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Gražina Mozūrienė

2020 m. kovo mėn. 20 d.


ŽALIOJI DAIGELIŲ FIESTA

Vis dažniau ir įvairesnių veiklų galima surasti savo mokiniams. Pasirinkimas labai didelis, kiekvienas mokytojas turi savo nuostatas, pomėgius ar mato klasės vaikų poreikį kažkokiai veiklai. Mūsų mokykloje veiklas veda ir mokinių tėveliai ir kviestiniai svečiai.

Noriu pasidžiaugti praktine veikla antrokų klasėje, kuri buvo tikrai naudinga. Tokią veiklą galima įgyvendinti ir laisvalaikiu ir mokykloje, ir namuose. Mano klasės antrokai buvo pakviesti į daigelių auginimo edukacinę pamoką. Užsiėmimus vedė biologė Lina Pivorienė, kuri su džiaugsmu ir užsidegimu dalinosi praktika paremtomis žiniomis apie daigelių maistui auginimą. Veiklos tikslas buvo išmokyti mokinius, kad patys mokėtų namuose užsiauginti daigų ir savo mitybą praturtintų vertingomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mineralais.

Procesas nėra sudėtingas ir ilgas, jau po dviejų savaičių galima džiaugtis puikiu derliumi. Reikia tik tinkamas sėklas pasirinkti ir priemones sėjai paruošti. Su šiuo pavasariu dvelkiančiu procesu, nuo pat sėjos iki vaišėmis nukloto stalo, nuosekliai, žingsnis po žingsnio, supažindino mus biologė, o pamokos dalyviai entuziastingai dirbo. Procesas buvo toks: dėjo į indelius žemes, kurių pakanka 1-2 cm. indeliuose, sėjo jau paruoštas ir išbrinkintas sėklas, paliejo ir indelius sudėjo vienas į kitą. Namuose teliko prispausti sunkesniu daiktu ir po trijų dienų laisvai padėti augti ant palangės.

Nuotaikingai ir darbingai nusiteikę antrokai atidžiai klausė naudingų patarimų. Po aktyvaus sėjos etapo, laukė skaniausia ir smagiausia dalis, tai vaišės. Kiekvienam pagal skonį, nuo sudaigintų saulėgrąžų, ridikėlių, pupuolių, grikių sėklų iki vešlių, sultingų ir sodriai žalių žirnių bei saulėgrąžų daigų. Visi mokiniai buvo įtraukti į užkandžių bei kokteilio gaminimo procesą. Mokiniai džiaugėsi papildę žinių bagažą, praktiškai sudalyvavę žaliųjų daigelių fiestoje.

Taigi šioje veikloje mokiniai ne tik pamatė įvairiausių valgomų daigų, bet ir galėjo paragauti ir palyginti įvairius jų skonius, kurie priklauso nuo augalo vegetacinio periodo, pvz. tik sudygęs augalas (dviejų lapelių) turi daug ryškesnį skonį ir kvapą  negu ūgtelėjęs (keturių lapelių). Dar ilgai mokykloje antrokai aptarinėjo savo veiklą. Juk reikėjo visiems pasigirti kaip auga „daržai“. O paskui prisidėjo ir tėveliai. Jie padėjo mokiniams paruošti sveikus užkandžius iš žaliųjų daigelių. Šią veiklą galima vesti visais metų laikais. Juk užauginame tikrą vitaminų „bombą“, kaip sako antrokai.

Parengė pradinių klasių mokytoja metodininkė Valda Venclovienė

 

 


Kūrybinė užduotis „Gandras“

MINČIŲ ŽEMĖLAPIS

 

 

Pristatymą parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Rasa Bakšienė

2020 m. kovo 17 d


MOKYMOSI TYRINĖJANT PATIRTIS TREČIOJE KLASĖJE

Vaikas nuo pat gimimo tyrinėja jį supantį pasaulį. Pirmiausiai pažinimo procesas vyksta šeimoje, vėliau persikelia ir į darželio aplinką, kur kartu su auklėtojomis ir bendraamžiais tęsia bandymų ir eksperimentų ciklą. Naudingiausia ir vertinga, kai ši veikla nenutrūksta, tęsiama ir pradinėse klasėse, pasirenkant jau kitokius, rimtesnius tyrinėjimų objektus, reiškinius, pakeičiant aplinkos sąlygas.

Kas yra bandymas ir eksperimentas? Bandyti (veiksmas) - mokslinis ar techninis tyrinėjimas, tikrinimas, eksperimentas - tiriamo reiškinio stebėjimas siekiant atrasti nežinomų savybių, nustatyti dėsnius bei patvirtinti ar paneigti hipotezes (lietuvių kalbos terminų žodynas). Eksperimentas yra mokslinio metodo dalis. Tai vienas iš metodų, tinkamų mokant vaikus praktiškai prisiliesti prie jau, galbūt, žinomo dalyko, pažvelgti į daiktą ar požymį iš kitos, mokslinės pusės, paliesti, pačiupinėti, pauostyti, pamatyti. Taip lavinami visi vaiko pojūčiai. Taip pat lavinami mokslinio darbo įgūdžiai, integruojamas profesinis orientavimas.

Džiaugiuosi, kad trečiokams nuo pat pirmos klasės patinka eksperimentuoti, kelti hipotezes, jas formuluoti, analizuoti, patikrinti ir padaryti išvadas, kurias ne taip jau ir lengva padaryti. Taip vaikas mokosi kritiškai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas. Pastebėjau, kad tokia veikla patraukia vaikų dėmesį ir informacija atmintyje išlieka ilgesniam laikui. Labiau negu stebėti, atlikti tyrimą nori kiekvienas vaikas, todėl svarbu eksperimentą, bandymą organizuoti taip, kad visi vaikai daugiau ar mažiau įsitrauktų į veiklą. Tai padaryti nėra sunku, nes mokykla dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamame projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“.

Išbandėme polietileno degimą ir sužinojome, kad jis nedega, o lydosi. Deginome žvakes, uždengtas skirtingo dydžio stiklainiais, sužinojo, kad kuo didesnis stiklainis, tuo daugiau jame yra deguonies, reikalingos degimui. Labiausiai iš trečioje klasėje atliekamų bandymų trečiokams patiko jungti elektros grandines. Sužinojo, kad norint lemputę įžiebti panaudojant ritinio formos elementą, reikės laidininko (laido). Juo sujungus abu elemento polius ir laidininkų galus priglaudus prie lemputės, ji ims šviesti. Vaikai sujungė net kelias lemputes ir tokiu pat būdu išmoko įsukti ventiliatoriuką. Ne mažiau trečiokams patiko nustatyti medžiagų tirpumą. Paaiškėjo, kad natūrali kava netirpsta, kad kreida nubalina vandenį, po kurio laiko kreidos dalelės nusėda ant stiklinio indo dugno, vanduo skaidrėja. Tirpdėme ir medų – karštame ir šaltame vandenyje. Taip trečiokai įsitikino, kad vandens temperatūra turi įtakos medžiagų tirpumui. Daug juoko sukėlė paaiškinimas iš gyvenimiškos patirties miltų tirpumo klausimu: „o tai kaip mama užmaišytų blynams tešlą, jei miltai ištirptų?“. Tai rodo, kad labai svarbu mokymo aplinką sieti gyvenimiška aplinka, patirtimi, jau žinomais ir išbandytais dalykais.

Mokiniai bandymus pratęsė ir namuose, taip įtvirtindami supratimą, kad norint sužinoti, ar medžiaga tirpi, reikia ją ištirpinti vandenyje. Atrodo, nieko naujo, viskas aišku, tačiau atsiranda naujų sąvokų (tirpalai, tirpiklis), kurios padeda mokslinio tyrinėjimo pagrindus. Tyrinėsime, bandysime ir eksperimentuosime ir ketvirtoje klasėje. Manau, kad procesas tęsis ir vyresnėse klasėse, nes NUO MAŽŲ IDĖJŲ, PABANDYMŲ GIMSTA DIDELI DARBAI.

Parengė – pradinio ugdymo mokytoja Jolita Ruzgienė


 KO „PELĖDŽIUKUS“ MOKO PASAKOS?

Ko vaikus moko pasakos? Pasakos paruošia vaikus gyvenimui – supažindina, kad yra gerų ir blogų žmonių, gerų ir blogų poelgių. Per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikai skuba išmokti judėti, kalbėti, vėliau mokosi socialinių vaidmenų, bendravimo dėsnių. Socialinių vaidmenų ir normų perdavimo vaidmenį dažniausiai atlieka ir pasakos. Klausydamiesi ar skaitydami pasakas vaikai susipažįsta su žmogaus gimimo, augimo, brendimo ir senėjimo ypatumais, įsisąmonina šeimos vaidmenis ir reikšmę, nes pasaka padeda suformuoti kalbėjimą, elgesį, vertybes. Vadinasi, kuo ankščiau pradėsime sekti pasakas, tuo greičiau vaikas išmoks taisyklingai kalbėti, pasakoti, kurti, vaidinti.

Svarbu tinkamai parinkti pasaką: visada atkreipiu dėmesį į vaikų amžių, patirtį, poreikius, interesus. Pastebiu, kuo vaikai tuo metu domisi, apie ką kalba, kas yra jiems svarbu. Tą pačią pasaką seku ar skaitau ne vienąkart, kartais net visą savaitę. Vaikui kartojimas labai svarbu, juk ir jis pats kartoja vieną ar kitą veiksmą, kol jį išmoksta ar įgyja patirties. Sekdama pasaką, visada stebiu, ar vaikas įsitraukia emociškai. Tai – svarbiausias rodiklis, ar pasaka „veikia“. Jei vaikas nuobodžiauja, dažnai pertraukia, gali būti, kad pasaka vaikui netinkama.

„Pelėdžiukai“ ne tik mėgsta klausytis pasakų, bet ir noriai kuria patys, piešia joms iliustracijas. Šiuo metu labiausiai pamėgtos pasakos: „Lapė ir sūris“, „Jonukas ir Grytutė“, „Trys paršiukai“, „Batuotas katinas“. Jas vaikai noriai seka sau, vieni kitiems, improvizuoja, žaidžia, perkuria, vaidina išbandydami įvairius vaidmenis. Pasakų herojus vaizduoja įvairiose situacijose, suvaidina jų veidų išraiškas, pozas, žodžiu, mimika komentuoja tai, kas vyksta kūrinyje. Mėgstamiausi „Pelėdžiukų“ pasakų veikėjai yra ragana, vilkas, katinas, princas, karalaitė. Džiaugiuosi, kad vaikai vaidinti dažniausiai renkasi teigiamus personažus. Tokiam pasirinkimui įtakos gali turėti grupėje aptariamos tinkamo elgesio situacijos, gerumo, draugiškumo pamokėlės. Vaikas išreiškia įvairiausius jausmus, suvaidindamas pasakų situacijas ir pažvelgdamas į kito herojaus reakciją. Noriai vaikai vaidina su pirštukinėmis lėlytėmis, ne tik inscenizuoja pasakėles, bet ir atlieka rankų, pirštų judesius, lavina smulkiąją motoriką, kalbinius gebėjimus.

Visada stengiuosi sudominti, įtraukti vaikus į kūrybinę veiklą, sugalvoti kuo daugiau kūrybinės raiškos, integruoti pasakas kitose veiklose. Skaičiuojame pasakų veikėjus, juos apibūdiname, palyginame. Pasakų improvizacijas paįvairiname kaukėmis, kurias gaminame kartu su vaikais. Kaukės leidžia vaikams labiau įsikūnyti į personažą, perteikti jam būdingus charakterio bruožus. Skaitydama poilsio metu, pritaikau muzikinį foną, kuris vaikus ramina, suteikia jaukumo.

Darželyje vaikams smagu girdėti pasakas, skaitomas ne tik mokytojų, bet ir mamų. Pastebėjau, kad vaikas, kurio mama skaito pasaką, jaučiasi ypatingai. Todėl manau, kad tokia veikla galėtų vykti ir dažniau.

Skaitykime vaikams knygas, sekime pasakas, leiskime jiems kurti, vaidinti, improvizuoti. Pasak vaikų psichologės Linos Gudaitės, nustatyta, kad be pasakų užaugę vaikai patiria nepataisomą žalą – jiems sunkiau išsaugoti vaikišką naivumą, šiltus vaikystės prisiminimus ir viltį, kad gėris anksčiau ar vėliau nugalės. Atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga kūrybingesni. Kuo ilgiau vaikas tiki geraisiais burtininkais ir stebukladarėmis fėjomis, kad piktadarius, raganas galima nugalėti, tuo ryškesnis būna jo gyvenimas.                                   

Naudota literatūra:

Gudaitė-Budreskaitienė L. (2012). \\be pasakų augantiems vaikams- nepataisoma žala. Prieiga per internetą https://seimospsichologas.weebly.com/be-pasak371-augantiems-vaikams---nepataisoma-382ala.html

 Parengė ‚,Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Inga

2020 m. kovo 20 d.   


PIRMOKŲ KLASĖJE - SVEČIAS ROBOTAS

Šių dienų mokykla neįsivaizduojama be informacinių technologijų. O jos taip greitai tobulėja, pildosi naujomis programomis. Mokytojui sunku suspėti su naujausiais pasiūlymais.

Neseniai dalyvavau seminare kuriame, buvo demonstruojami robotai, kurie stato miestus, važiuoja geležinkeliu ir kuria pasakas. Robotus valdo jau pirmokai. Didmiestis yra didmiestis, jie paramą ir pagalbą turi daug didesnę negu mes. Bet... Atsiranda iniciatyvių, rūpestingų mamų, kurioms rūpi vaikų patirtis, todėl  maloniai padeda ir mūsų pirmokams. Esame dėkingi Adelės mamai Rasai, kuri suteikė galimybę draugauti su robotu. O susitikimo su juo labai laukėme.

Tą dieną pirmokus klasėje pasitiko ne tik mokytoja, bet ir humanoidinis robotas NAO, kuris yra pagamintas Japonijoje, o Vilniaus universitete „išmoko“ kalbėti ir suprasti lietuviškai. Humanoidinis robotas NAO yra iš projekto LIEPA – 2, kurį įgyvendina Vilniaus universitetas. Viena iš projekto veiklų yra humanoidinio roboto parengimas lietuviškai aplinkai, o taip pat ugdomosios veiklos sukūrimas. Robotai humanoidai – nauji įrankiai, naujo tipo kompiuteriai, judantys, bendraujantys su žmonėmis šnekėdami, judindami rankas, kojas, pirštus, naudodami gestų kalbą. Tokiais įrankiais reikės mokėti naudotis žmonių ir robotų bendruomenės nariams. Tokią būtinybę ypač ryškiai pajus dabartiniai moksleiviai, kai jiems ateityje reikės įsilieti į darbo rinką.

Robotą į mokyklą palydėjo mama Rasa. Robotas ne tik supranta ir kalba lietuviškai, bet turi ir lietuvišką vardą – Ąžuolas. Vaikai susipažino su robotu, sužinojo, kad jis panašus į žmones: turi rankas ir kojas, mėgsta pasakoti anekdotus. Kadangi buvo rytas, roboto vedami vaikai atliko tai-či mankštą. Vėliau pirmokai dalyvavo saugaus eismo pamokoje, kurioje mokytoją pakeitė humanoidinis robotas Ąžuolas NAO su dirbtiniu intelektu. Pirmiausiai vaikai su robotu aptarė taisykles, buvo pristatytas pamokos tikslas ir uždaviniai. Naudodamas klausimų – atsakymų metodą, Ąžuolas mokėsi ir mokė vaikus. Pamokos metu vaikai ne tik atsakinėjo į roboto užduodamus klausimus, bet ir piešė pėsčiųjų perėją, dainavo bei šoko, dėliojo šviesoforą, sprendė matematinį uždavinį. Vaikai dalyvavo integruotoje pamokoje naudodamiesi naujausiomis technologijomis. Pirmokai ne tik pasikartojo jau turimas žinias, bet patys save ir įsivertino. Taip pat drąsiai išsakė savo nuomonę apie pamoką bei robotą Ąžuolą. Jiems buvo keista, kad robotas nemėgsta triukšmo ir tuo metu nesupranta klausimo. Kartais įkyriai prašė pakartoti atsakymą. Vaikams tai kėlė juoką, nes toks jis gudrus, o negirdi. Reikėjo aiškiai, garsiai atsakyti, nes tik tada robotas suprasdavo.

Malonu bendrauti su mažu robotu, nuostabą kelia jo bendravimas su vaikais. Dar kartą esame dėkingi Rasai, nes tokią galimybę turi ne visi.

Tačiau po pamokos man, mokytojai, taip parūpo apkabinti kiekvieną vaiką, priglausti, nusišypsoti...

Parengė - pradinio ugdymo mokytoja Dalė Bagdonienė

2020 m. kovo 19 d.


UNIVERSALAUS DIZAINO ELEMENTŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE

Kas yra „universalus dizainas“.

Ši ugdymo strategija grindžiama neuromokslininkų žiniomis apie tai, kaip žmogus mokosi. Juk visi besimokantieji skirtingai suvokia informaciją dėl skirtingo suvokimo tempo, dėmesio koncentracijos ypatybių ir kokybės, dėl turimų žinių ir patirties, dėl kalbinės, kultūrinės ir socialinės patirties, dėl specialiųjų ugdymosi poreikių. Vieni mokiniai yra spontaniški, mėgsta naujoves, iššūkius, kiti - to vengia, ar net bijo, jiems svarbu veiksmų aiškumas. Kai kurie vaikai nori dirbti vieni, kitiems - geriau mokytis poroje ar grupėje. Vieni nori matyti daugiau vaizdų, schemų, paveikslų, kitiems - patogiau klausytis. Harvardo universiteto pasiūlyta metodika leidžia mokytojui organizuoti mokymą taip, kad kiekvienas moksleivis galėtų maksimaliai išnaudoti savo galimybes ir dalyvautų ugdymo veikloje kartu su klasės draugais bei siektų aukščiausio asmeninio rezultato. Mokslininkų tyrimais patvirtinta, kad taikant šią ugdymo strategiją pasiekiama optimalių ugdymosi rezultatų kiekvienam vaikui, išryškinami asmeniniai gebėjimai, pažanga ir sėkmė.

Kiekvienas besimokantysis turi skirtingus poreikius. Didesnė sėkmė ugdymosi procese pasiekiama tuomet, kai mokinys yra pats aktyvus ir motyvuotas, iš skirtingos mokomosios medžiagos pasiūlos geba pasirinkti tai, kas jam priimtina, lengviau suprantama ir tinka.

Rugsėjo mėn. trys mūsų mokyklos pradinių klasių mokytojos Daiva, Jolita ir Dalė išklausėme įvadinį seminarą, kuriame buvo pristatyta universalaus dizaino strategija, susidomėjome ir tapome šio projekto įgyvendinimo savanorėmis (pokyčio įgyvendinime dalyvauja 84 mokytojai ir 20 švietimo įstaigų vadovų).

Jau dalyvavome trejuose mokymuose bei VU Gyvybės mokslų centre susitikę ir išklausę mokslininkės Urtės Neniškytės pranešimą apie smegenų darbą, jaučiamės tikrai drąsiau ir stipriau. Savo vedamose pamokose taikome universalaus mokymosi dizaino elementus. Pamokų aprašus, mokinių refleksijas „keliame“ į elektroninę erdvę, diskutuojame, analizuojame, dalinamės įžvalgomis, patarimais, pamąstymais.

Dalinuosi viena iš veiklų, kurioje taikiau universalaus dizaino elementus.

Pasaulio pažinimo pamoka 4 kl.

Tema: Nėra tautos be religijos.

Pamokos uždavinys: dirbdami su vadovėliu ir papildomais informacijos šaltiniais, mokiniai pristatys didžiąsias pasaulio religijas.

Įtraukianti veikla (darbas poroje):

Mokiniams pateikiamas nuotraukų koliažas. Teisingai įvardiję daiktų – asmenų pavadinimus (rožinis, eisena, laiškas, išmalda, gimimas, ikona, Jėzus, angelas, sakramentai) ir iš eilės surašę pirmąsias raides, mokiniai sužinos apie ką kalbėsime šią pamoką (apie religijas).

Paskelbiama pamokos tema ir uždavinys. Akcentuojama, kad visos religijos moko žmones vieno – dorai gyventi ir tinkamai elgtis.

Užduotys:

Vaikams pasiūloma parengti pristatymą pasirenkant vieną iš pasiūlytų didžiausių pasaulio religijų: krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir induizmas.

Pristatyme turėtų būti paaiškinti pasirinktos religijos simboliai, jų reikšmė, apeigų vadovas, maldos vieta, religijos skiriamieji bruožai.

Pasirinkimui siūlomi informacijos šaltiniai:

- Pasaulio pažinimo vadovėlis „Raktas“ 4 kl.

- Pokalbis su mokytoju.

- David Self. Pasaulio religijos. Vilnius, 1996.

- Iliustruota vaikų enciklopedija. Vilnius, 1998.

- Filmukas Youtube platformoje.

- Svetainė ePeliukai.lt

Mokiniai gali rinktis dirbti grupėje, poroje ar po vieną.

Galimi pristatymo būdai:

  • Parengiamas plakatas ir pristatomas klasei.
  • Parengiamas nuotraukų – piešinių koliažas pristatomas klasei.
  • Parengiamos skaidrės ir pristatomos klasei.

Darbui skyrėme dvi pamokas.

Mokinių refleksija:

Ką naujo išmokau šio užsiėmimo metu?
-
apie visas religijas sužinojau daug naujo;
- kiekviena religija turi skirtingus simbolius;
- išmokau atskirti simbolius;
- kaip vadinasi skirtingų religijų maldos namai;
- skirtingos religijos, bet moko to paties – dorai gyventi.
Kokiu būdu mokantis buvo lengviausia?
-
žiūrint pateiktį;
- lengviausia su knyga;
- pačiai ieškant informacijos;
- ieškant informacijos internete;
- su draugais;
- iš vadovėlio ir dirbant grupėje.
Ko šio užsiėmimo metu aš nesupratau? Kodėl?
-
labai sunkūs induizmo dievų pavadinimai;
- nežinojau kai kurių koliažo nuotraukų pavadinimų, todėl neatspėjau temos;
- kodėl didžiųjų pasaulio religijų skirtingi dievai;
- beveik viską supratau.

Universalus mokymosi dizaino strategija buvo taikoma ir anksčiau, tik gal ne taip įvardinta ir pateikta. Šiandien be skirtingų informacijos pateikimo būdų jau neįsivaizduojama šiuolaikinė pamoka, todėl, kad vaikai jau visai kitokie, negu prieš keletą metų, jie viską turi „perleisti“ per save. O ir mokytojai jau nebegali remtis vien tik sausa teorija ar tik vienu informacijos šaltiniu. Šiuolaikiniai mokiniai jau išdrįsta pasakyti, kad nenori, neįdomu, nesuprantu, todėl mokytojas turi nuolat domėtis šiuolaikinėmis mokinių ugdymo tendencijomis, kaip įdomiai, patraukliai ir priimtinu kiekvienam mokiniui būdu pateikti mokomąją medžiagą.

Parengė – pradinio ugdymo mokytoja Daiva Anavičienė

2020 m. kovo mėn. 19 d.


VAIKO PATIRTINIS UGDYMAS(IS) PER ŽAIDIMĄ, TYRINĖJANT, EKSPERIMENTUOJAT

Žaidimas yra geriausias būdas tyrinėti. Atlikdami bandymus vaikai patiria daug teigiamų emocijų, susipažįsta su aplinkinio pasaulio reiškiniais, patiria proceso ir kūrybos džiaugsmą. Darželinukams – tai didžiulė ugdomoji vertybė, kai lavinama klausa, rankų - akies koordinacija, ugdomas mąstymas, susikaupimas, reakcija, kantrybė, dėmesingumas, sumanumas. Taigi, ugdant mažuosius tyrėjus, pedagogui kyla svarbi užduotis – sužadinti vaikų poreikį veikti, plėtojant pažintinę patirtį.

Dirbdama su vaikais taikau daugybę netradicinių ugdymo(si) metodų bei būdų. Pastebėjau, kad šiuolaikiškiems vaikams tai įdomu ir jie lengviau įsitraukia į veiklą. Ši žiema mums pagailėjo sniego, todėl sniegą su vaikais gaminome patys. Labai džiaugiuosi turėdama supratingus tėvelius, kurie visada palaiko ir prisideda prie mūsų idėjų. Mūsų gaminamam sniegui reikėjo krakmolo ir skutimosi putų. „Tikras sniegas, tik šiltas“ - šaukė vaikai, maigydami sniegą rankomis.

Daug džiugių emocijų vaikams sukėlė ledo kamuoliukų dažymas, naudojant įvairias netradicines priemones (mažus ir didelius teptukus, šepetukus iš pušų spyglių, pipetes, ausų krapštukus). Stebėjo ir džiaugėsi kaip liejasi spalvos ant tirpstančių kamuoliukų. Juos taip pat gaminome patys, užšaldydami vandenį balionuose.

Kaip tikri ,,magai“ pylėme į butelį ištirpintą citrinos rūgštį, o į balioną sodos miltelius - ir...balionas išsipūtė! Vaikų džiaugsmui nebuvo galo. Vakare pasakojo savo tėveliams, kokie jie galingi ,,magai“. Labai džiaugiuosi, kad atsirado tėvelių, kurie ir namuose su vaikais pakartojo keletą eksperimentų. Be jokios abejonės, šiems eksperimentams vadovavo vaikai.

Labai svarbus akcentas dirbant su mažaisiais yra ne tik motorikos, bet ir kvėpavimo lavinimas, ką taip pat galima atlikti eksperimentuojant ir tyrinėjant. Šiai veiklai aš renkuosi pūtimą su šiaudeliais. Žaisdami su šiaudeliais, pūsdami orą vaikai lavina savo kvėpavimą. Muilo burbulai, krisdami ant dažais nutepto popieriaus, sukuria gražius meno kūrinėlius. Vaikams galima pasiūlyti imituoti „vėją“ ir pūsti dažų „balutes“.

Kai pasiūliau vaikams pasidaryti vaivorykštę - vaikai nustebo. Pabandę ir pamatę, kad tai visai nesudėtinga, žadėjo nustebinti ir savo tėvelius. Reikia į indelius pripilti vandens ir jį nudažyti su guašu. Iš popierinio rankšluosčio pasidaryti juostelių ir įmerkti į indelius. Stebėti ir laukti, kol dažai persipins. Štai jums ir vaivorykštė!

Atlikdami bandymus, eksperimentuodami kartu su vaikais mes ne tik ugdome vaikų įgūdžius, suteikiame žinių apie supantį pasaulį, bet ir sustipriname vaiko ir savo bendravimo ryšį, smagiai praleidžiame laiką kartu.

Parengė „Smalsiukų“ grupės mokytoja metodininkė Rita Katinienė

2020 m. kovo 19 d.


BIRENIMO ŽAIDIMAI

Smulkiosios motorikos lavinimo užduotys padeda vaikams susikaupti, išlaikyti dėmesį, lavina mąstymą, parengia vaiko ranką rašymui. Ikimokykliniame amžiuje geras motorinis ir fizinis išsivystymas yra psichologiškai reikšmingas, formuojant pozityvų Aš vaizdą, įtvirtina aukštesnį statusą tarp bendraamžių (Gudonis ir kt., 2007). Todėl vaikų smulkiosios motorikos lavinimas vienas svarbiausių uždavinių ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Lavinti vaikų smulkiąją motoriką, padėti susikaupti, išlaikyti dėmesį, ugdyti kūrybingumą, bendravimą, lavinti kalbą, pažinti spalvas galima žaidžiant visai paprastomis ir prieinamomis priemonėmis: buities rakandais (skalbinių segtukais, dangteliais, piltuvėliais, kiaurasamčiu ir pan.), biriais produktais (ryžiais, pupelėmis, dažytais akmenėliais). Vaikams labai patinka su pincetais atskirti žirnius ir pupeles, su pipetėmis lašinti vandenį, skaičiuojant kiek lašelių nulašėjo, ant ilgų makaronų verti sukarpytus spalvotus šiaudelius.

Dirbdama su žingeidžiais ir norinčiais tyrinėti „Smalsiukais“, išbandžiau žaidimus su spalvotais ryžiais. Šįmet žiema pagailėjo vaikams sniego, o smėlyje žaisti šalta... O vaikams taip norisi kapstytis. Pradžioje išbandėme žaidimus mažose dėžutėse. Vaikams labai patiko barstymo žaidimai, todėl tėveliai parūpino didelę dėžę ir daugybę spalvotų ryžių. Kiek džiaugsmo buvo vaikams! - Čia kaip smėlio dėžėje, – džiūgavo vaikai. Taigi ir grupėje galima įsirengti smėlio dėžę.

Mano ugdytiniai noriai skuba į „Ryžių dėžę“. Čia kabina šaukštais ir į piltuvėlius pilsto spalvotus ryžius, klausosi įvairių garsų, nusiramina, sužino naujų žodžių, matuoja, skaičiuoja, lygina, pratinasi laikytis susitarimų. Susikaupę vaikai stengiasi neprapilti pro šalį, taip lavindami rankos - akies koordinaciją. Veikdami grupelėmis ugdosi gebėjimą žaisti vienas šalia kito, keistis žaidimo vietomis, bendrauti. Kai ryžių dėžėje „netyčia“ atsiranda įvairūs siužetiniai žaisliukai, vaikai pasineria į kūrybą.

Baigdama galiu teigti, kad vaikams labai patinka žaisti, o kartu ir mokytis šios paprastos priemonės pagalba. O mes, auklėtojos, toliau galvojame, kokias dar netradicines priemones pasiūlyti vaikų žaidimams. Juk smagiausia mokytis žaidžiant!

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Rita Katinienė

2020 m. kovo mėn. 18 d.


,,BORUŽIUKAI“ ŽAIDŽIA...

Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikas bando suprasti, koks yra pasaulis. Jis tyrinėja aplinką apžiūrėdamas, bandydamas, lytėdamas. Mes tai vadiname žaidimu, o vaikams tai rimta veikla, kuriai jie naudoja visas prieinamas priemones. Tik žaisdamas vaikas mokosi pažinti save ir kitus. Mums pedagogams žaidimas - tai metodas, būdas pažinti vaiką. Tik žaisdamas vaikas atskleidžia savo jausmus, individualumą.

Mano ugdytiniai 3- 4 metų vaikai, tai amžius, kada vaikas dažniausiai žaidžia vienas, greta kitų, ir tik pradeda ieškoti bendraamžių draugijos. Tai yra jiems didelis išbandymas derinti savo veiksmus, norus, emocijas su draugais. Stebėdama vaikų žaidimą, gaunu daug informacijos apie vaiką. Įsitraukdama į jo žaidimą, koreguodama, turiu galimybę siekti ugdomųjų tikslų. Pastebiu, kad žaisdamas vienas, vaikas mokosi sukaupti dėmesį, dirbti savarankiškai, pasikliauti savimi, spręsti iškilusias problemas.

Vaikams labai patinka žaisti vaizduotės žaidimus, kuriuose ne tik atkartoja matytą realybę, perkelia savo patirtį, bet ir gali kurti, įgyvendinti savo svajones, labiau reikšti emocijas. Ieškodamas bendraamžių draugijos ir žaisdamas su jais vaikas derina savo norus, pradeda laikytis susitarimų, mokosi sulaukti savo eilės. Šiuose žaidimuose kartu su bendraamžiais tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Stengiuosi sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų realizuoti savo sumanymus.

Tikslingai parinkdama žaislus, inspiruodama vaiko veiklos pasirinkimą, galiu pasiekti užsibrėžtų ugdomosios veiklos tikslų, turtinti vaiko kalbą, vaizduotę, kooreguoti jo elgesį. Tam tikslui pasitarnauja teatrinei veiklai skirti žaislai. Su jais vaidindami, inscenizuodami, vaikai atskleidžia savo   individualumą, išreiškia savo jausmus. Žaisdami pasaką, vaikai mokosi tarpusavio bendravimo, elgesio kultūros.

Mūsų vaikams, kol jie neskaito, žaislų kategorijai priklauso ir knygutės. Nors ikimokyklinukams nereikalingas raidžių, skaičių mokymasis, knygas vaikai labai mėgsta vartyti, apžiūrinėti paveikslėlius, Didelį dėmesį skiriu tinkamo elgesio su knygelėmis ugdymui. Džiugu, kada vaikas, pastebėjęs suplyšusį knygelės puslapį, pasiūlo knygelę ,,guldyti į ligoninę, gydyti“. Tuomet kartu su vaiku suklijuojame - ,,sugydome“ knygelę. Tai jau tapo vaikams įpročiu ir juos skatina tausoti ir saugoti knygas. Vaikai žino, kad iš knygelių galime sužinoti daug ką įdomaus, prašo jas paskaityti. Knygelėse patys pradeda ieškoti pažįstamų raidžių, skaičių. Patinka vaikams patiems kurti knygeles, imituoti rašymą.

Žaidimas - geriausias pagrindas tolimesniam vaiko mokymuisi. Mums, suaugusiems, labai svarbu stebėti žaidžiantį vaiką, leidžiant jam pačiam spręsti, kada mūsų pagalba jo žaidime reikalinga. Labai svarbu suprasti kada mūsų įsikišimas tikslingas, jį paskatins, suaktyvins, o kada jis nepageidaujamas. Tik žaisdamas vaikas mokosi kalbėti, kurti, tyrinėti, siekti numatyto tikslo.

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Zita Pačekienė

2020 m. kovo 18 d.


PILIETIŠKUMO UGDYMAS „SVIRPLIUKŲ“ GRUPĖJE

Ugdyti vaikų pilietiškumą stengiuosi nuo mažų dienų, todėl labai svarbu padėti vaikams suprasti, ką reiškia mums svarbios datos ir simboliai. Noriu vaikams paaiškinti mūsų šaliai svarbius momentus, ugdyti pasididžiavimo jausmą savo gimtine, žinoti Lietuvą garsinusius ir garsinančius žmones, plėsti žinias apie gimtąjį kraštą, miestus bei gamtos grožį. Norėdama ugdyti vaikus gerais piliečiais, visų pirma, turiu suteikti jiems smagią pilietiškumo patirtį. Įvairios veiklos, šventės, pramogos, minėjimai, pilietinės akcijos yra puiki proga šių patirčių sukurti kuo daugiau.

Reikėtų nepamiršti, kad vaikai atsimena ir supranta įvairius dalykus per emocijas. Džiugias emocijas ir malonias patirtis galima kurti įvairiausiais būdais. Vaikai noriai dekoruoja grupės aplinką, konstruoja trispalves, pilis, namus, pučia geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionus, piešia piešinius apie gimtinę, dalyvauja viktorinose apie gimtinę, dainuoja bei klausosi dainų, skirtų Lietuvai, studijuoja enciklopedijas vaikams, noriai ieško jose reikiamos informacijos, domisi Lietuvos žemėlapiu, suranda jame miestus, upes, Baltijos jūrą. Visa tai kelia geras emocijas, skatina vaikus bendrauti, bendradarbiauti, dalintis savo gyvenimiška patirtimi, džiaugtis ir kurti.

Daugelis greičiausiai sutiks, kad daina ir šokis yra bene tiesiausias kelias šventinei nuotaikai pajusti, tad himno giedojimas, dainų apie Lietuvą dainavimas, linksmi šokiai yra labai svarbios tradicijos, norint pajusti šventinę dvasią, pasididžiavimo jausmą. Šiais metais mažieji „svirpliukai“ kartu su muzikos mokytoja subūrė visą vaikų darželio bendruomenę linksmai Lietuvos gimtadienio pramogai, kurios metu pasipuošę ir linksmai nusiteikę vaikai iš visos mažos širdelės dainavo dainą apie meilę gimtinei ir linksmai šoko nuotaikingą šokį. Buvo smagu stebėti susikaupusius vaikus, kurių akyse spindėjo gera nuotaika ir meilė gimtinei.

Bendrumo jausmą labai padeda kurti ir bendrų grupės projektų vykdymas: medelio puošimas, Lietuvos žemėlapio kūrimas iš spalvotų konstruktorių bei tėvynei skirtų žodžių, namukų konstravimas, trispalvės gatvės kūrimas ar Lietuvos žemėlapio piešimas ant didžiulio popieriaus lapo. Visi šie darbai reikalauja daug pasiruošimo: vaikai tris dienas karpė, klijavo trispalvius lašelius bei širdeles, susikaupę rūšiavo konstruktorius pagal spalvas, ilgai nagrinėjo Lietuvos žemėlapį, diskutavo, kaip reiks sudėti Lietuvos žemėlapio kontūrą lauko erdvėse, dalinosi idėjomis bei pasiūlymais. Kai žemėlapis lauko erdvėse buvo sukurtas, visa mokyklos – darželio bendruomenė jį apžiūrėjo, skaitė žodžius apie tėvynę, fotografavosi ir džiaugėsi vaikų nuveiktu darbu. Keletas vaikų noriai konstravo įvairaus dydžio namukus ir sukūrę gatvę su kelio ženklais, automobiliais, eglaitėmis, kurioje galėjo žaisti, kurti vaidybines situacijas, taip mokėsi tartis, maloniai bendrauti su draugais. Ir daug kartų iš vaikų lūpų skambėjo žodis: LIETUVA.

Apibendrinant, galiu teigti, kad visas ugdymo procesas darželyje yra paremtas naratyvinio žaidimo metodu. Todėl ir ugdydama pilietiškumą, vaikus skatinu laisvai fantazuoti, ieškoti tokių siužetų žaidimams, kurie jiems patiems būtų įdomūs ir priimtini, skatintų plėsti savo žinias bei pritaikyti jas savo kasdienėje veikloje ir gyvenime.

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Rasa Bakšienė

2020 m. kovo 17 d.


TYRINĖJIMAS - KAIP VIENAS ĮDOMIAUSIŲ UGDYMOSI BŪDŲ

Vaikai yra smalsūs pasaulio stebėtojai ir tyrinėtojai. Jie eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami patirti, sužinoti, išbandyti. Tyrinėjimas – tai procesas, kai atidžiai žiūrint, klausant, uodžiant, liečiant, klausinėjant, ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose sužinoma apie gyvosios ir negyvosios gamtos objektus bei reiškinius. Atrasdami pažinimo džiaugsmą, vaikai tikslina ir plečia savo žodyną, bendrauja ir bendradarbiauja, samprotauja, tyrinėja aplinką ir t. t.

„Spindulėlių“ grupės priešmokyklinukai – aktyvūs, judrūs, smalsūs, linksmi. Jie domisi viskuo, įsimena, kaupia patirtį, diskutuoja, sutelkia dėmesį, samprotauja. Darželyje įkurtame ekologiniame takelyje sudarytos sąlygos leidžia mažiesiems tyrinėtojams atlikti stebėjimus, tyrinėjimus įvairiais metų laikais, išnaudojamos visos pažinimo veiklai parankios situacijos.   Kasdieniai stebėjimai ugdo vaikų pastabumą. Natūrali aplinka, tampa puikia vaizdine priemone, atitinkamai ją panaudojus pažintinėje veikloje. Daug tyrinėjimų, stebėjimų Spindulėliai atlieka ekologinio takelio „Spygliukas“ stotelėse, taip pat šalia stotelės „Senelių sodas“ įsikūrusiame Vabalų viešbutyje. Kad šiame viešbutyje vabaliukams būtų patogu gyventi, pasistengė Saulutės tėtis Gintaras, kuris šiemet praplėtė viešbutį, o vaikai įrengė jaukius „kambarius“ vabalėliams. Vaikai nuolat renka, papildo gamtine medžiaga vabalų viešbučio kambarius. Stebi vabaliukų judėjimą su didinamaisiais stiklais, tyrinėjimus atlieka naudodami mikroskopus, svarstykles. Ekologinėse stotelėse vaikai skaičiuoja, matuoja augalus, medžių kamienus sprindžiais, juostelėmis, centimetrais, lygina, tyrinėjimų rezultatus fiksuoja nesudėtinga schema, diagrama, piešiniu, pristato kitiems. Atranda panašumus ir skirtumus, perskaito augalų pavadinimus, žinias įtvirtina atlikdami didaktines užduotis, dalyvaudami orientacinėse varžybose. Lauko bibliotekėlėje ieško reikiamos informacijos apie nagrinėjamą objektą šaltiniuose: knygose, enciklopedijose, žurnaluose, grupėje naudojasi IKT.

Organizuodama veiklą nuolat atkreipiu dėmesį į ugdymo programą, savaitės temą, vaikų idėjas ir poreikius. Smagu klausytis vaikų minčių, diskusijų: ką valgo vapsva, kur miega kareivėliai, kaip galima ištaškyti balą, matuoja savo ūgį, prilygindami įvairiems gamtos objektams „Aš aukštesnis už akmenį“ ir pan.

Spindulėliai savo pažinimo džiaugsmu dalijasi ir su savo artimaisiais, kurie skatina, palaiko mažųjų tyrinėtojų iniciatyvą pažinti aplinkoje vykstančius įvairius reiškinius, kartu atlieka kūrybinius darbelius namuose.

Veikla su mažaisiais tyrinėtojais yra vienas domiausių užsiėmimų, kokį dar galima sugalvoti. Linkiu, kad kiekvieno Spindulėlio pažinimo žingsnis būtų tarsi kelionė į gerumą gamtai.

 

Parengė mokytoja metodininkė - mokytoja, dirbanti pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Violeta Pečentauskienė

2020 m. kovo 17 d.


PUOSELĖKIME VAIKO MEILĘ KNYGAI

Jei pagalvotume apie tai , kas gyvenime mus nukreipė ta, o ne kita vaga, kas formavo mus tokius, o ne kitokius, atrastume labai daug veiksnių, ir vienas iš jų būtų- mūsų santykis su knyga. Daug dėmesio skiriame vaikų buvimui su knyga. Grupėje turime įvairių knygų bibliotekėlę. Vaikai jau žino kur galima rasti informacijos ir kur gali mėgautis pasaka ar istorija. Keletas metų dalyvaujame prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Knygų Kalėdos“. Tuo laiku vaikų tėveliai dovanoja knygas grupės bibliotekėlei. Žiemos vakarais organizuojame teatralizuotus knygų skaitymus garsiai. Vaikai mokosi aptarti įvykius, jų vietą, veikėjus. Knygos teksto įvykius sieja su matytu filmuku.

Ir patys vaikai darželyje kuria ir iliustruoja knygeles įvairiomis temomis, jas aptaria su draugais ir šeimoje. Organizuojame susitikimus su poetu P. Panavu, rašytojais S. Paltanavičiumi, V. Račicku, knygų iliustratore SIGUTE ACH. Dalyvaujame geriausios knygos rinkimuose vaikų kategorijoje. Daug sužinome apie gamtą iš rašytojo - gamtininko S. Paltanavičiaus knygų.

Darželio bibliotekoje susipažįstame su bibliotekininko profesija. Vaikai išmoksta taisyklių norint pasiimti knygą į grupę.

Dažnai lankomės ir miesto bibliotekoje, vaikų skyriuje vartome knygas , mokosi išsirinkti knygelę pagal viršelio iliustraciją ar perskaitę pavadinimą. Žiūrime bibliotekininkių inscenizuotas pasakas ar istorijas.

Norėdami išsiaiškinti kuo skiriasi biblioteka nuo knygyno, apsilankėme Pegaso knygyne. Vaikai domėjosi ne tik knygomis, bet ir čia esančiomis kitomis prekėmis. Kadangi turėjo po 2 eurus, įsigijo išsirinktą knygelę.

Dabar manau jau žinos, kur galima knygą pavartyti ir grąžinti, o kur nusipirkti. Vaikai domisi įvairiomis knygomis - vieni skaito iliustracijas, kiti skaito kas parašyta, skaito vieni kitiems.

Taigi, visi suvokime kokį svarbų darbą dirba vaikai, kai skaito ir tai gali tapti įpročiu.

Parengė mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Grita Kalytienė

2020 m. kovo 13 d.

                               


Žaidimų popietė ,,Trumpi žaidimai‘‘

Žaidimai ikimokykliniame amžiuje – ne tik malonumas, bet ir tokia pat svarbi veikla, kaip ir mokymasis mokykloje. Žaisdami vaikai tyrinėja ir atranda pasaulį, tad tai – ir pažinimas, ir tyrinėjimas, ir atradimas, ir patirtis vienu metu. Psichologai teigia, kad žaidžiant formuojasi vaiko asmenybė. Tinkamai parinkus žaidimus galima vaikus supažindinti ne tik su lengvais, bet ir sudėtingais dalykais, pavyzdžiui, skirti kairę ir dešinę puses, supažindinti su dydžių sąvokomis, ugdyti orientaciją popieriaus lape ir t.t.

,,Smalsiukų” grupės ugdytiniai su mokytoja Rita Katiniene dalyvavo respublikinio prevencinio projekto ,,Žaidimai moko” savaitinėje veikloje ,,Trumpi žaidimai“. Projekto organizatoriai pasiūlė vaikams  keletą veiklų – žaidimų, kuriuos vaikai galėjo išbandyti.

Susiskirstę poromis lenktyniavo užduotyje ,,Aprenk“. Buvo smagu stebėti, kaip žaidimo draugai padeda vienas kitam, turėdami bendrą tikslą laimėti. 

Daug susikaupimo ir dėmesio reikėjo sutelkti į žaidimą ,,Ritmas kitaip“. Šis žaidimas skirtas foneminės klausos ir dėmesio lavinimui.

Iš gamtinės medžiagos dėliojo daiktų seką pagal duotą pavyzdį. Žaidimas skirtas vizualiniams įgūdžiams lavinti.

Emocijos liejosi žaidžiant judrų žaidimą „Kas už nugaros man stovi?“. Šis žaidimas skirtas kolektyviškumui, dėmesiui, atminčiai, stambiajai motorikai lavinti, kalbai aktyvinti.

Kaip tikri mokslininkai tyrinėjo į vandenį įmerktas (su flomasteriais nutaškuotas) servetėles. Vaikų akys ir šypsenos išdavė jų emocijas. Smagių akimirkų vaikams paliko ,,Zebriuko” gaminimas. Prieš gamindami ,,zebriuką“, mokėsi perduoti vienas kitam pilną stiklinaitę druskos ir perduodami pasakyti ,,prašau“ ir ,,ačiū“. Nebuvo lengva tai atlikti, juk druska gali ir išbyrėti, jei užsisvajosi J

Gamindami ,,zebriuką“ skrupulingai bėrė į indelius kavą bei druską, komentavo spalvą, kvapą, skonį, džiaugėsi dryžuotu jų turiniu. Visi žaidimai paliko džiugių, gerų emocijų, naujų įspūdžių, paskatino bendradarbiauti, mąstyti, susikauptI. Savaitę praleidome labai smagiai. Žadame ir toliau dalyvauti smagiuose projektuose.

      Parengė auklėtoja metodininkė Rita Katinienė

2020 m. vasario mėn.

 

 


Žiemos džiaugsmai grūdina ir stiprina

Slidinėjimas, čiuožimas ant ledo, važinėjimasis rogutėmis nuo kalniukų, mėtymasis sniego gniūžtėmis – geriausias poilsis vaikams. Paprasta, linksma, malonu. Ir labai naudinga. Pačios paprasčiausios ir pačios mėgstamiausios pramogos gryname ore žiemą – voliojimasis po sniego pusnis, leidimasis rogutėmis ar slidėmis nuo kalnelių – specialistų vertinamos kaip užsiėmimai, padedantys vystytis vaiko judesių motorikai ir koordinacijai. Judrių užsiėmimų atvirame ore metu suaktyvėja organizmo termoreguliaciniai procesai. Vadinasi, vaiko kūnas grūdinamas – jis tampa atsparesnis persišaldymams, o sunegalavus sergama trumpiau.

Kiekvienas pedagogas yra suinteresuotas, kad jo grupės vaikai būtų atsparūs negalavimams ir augtų stiprūs bei sveiki. Viena iš priemonių vaikų sveikatos puoselėjimui yra veikla lauke. Pastaruoju metu laukas ir jo erdvių išnaudojimas vaikų veiklai yra labai inovatyvios veiklos požymis, o darželiuose šios veiklos propaguojamos akcentuojant galimybes priartėti prie Lietuvos naujovės „lauko darželių“. Lauko erdvių įrengimui ir vaikų ilgalaikiam ugdymui lauke kryptį artimiausiu laiku renkasi ir mūsų įstaiga, todėl noriu pasidalinti viena iš smagių veiklų, kurią taikau kasmet organizuodama žiemos sporto šventes.

Sulaukę storo sniego apkloto mūsų darželio „Eglutė“ kieme, ,,Sporto ir sveikatingumo“ kūrybinė grupė vadovaujama vyresniosios auklėtojos R. Katinienės sukvietė darželio vaikus į sporto šventę. Juk daug smagiau bėgioti ir čiuožti nuo kalniuko, kai skamba linksma muzika, o šalia daug draugų. O jeigu dar iš po eglės išlenda Kiškis (aukl.R.Katinienė) su snieguota nosimi ir paprašo vaikų pagalbos surasti išdykėlę Voverę (sveikatos priežiūros specialistė Ž.Bernotienė), kuri jo maišelį su obuoliais po egle nusinešė – linksmumui nėra ribų.

Voverytė buvo paruošusi vaikams keletą mįslių, kurias gudruoliai greitai įminė. Kad kojytės nesušaltų, Kiškis visus pakvietė linksmai mankštai. Visoje darželio teritorijoje vaikams buvo sudarytos sąlygos piešti ant sniego, važinėtis su rogutėmis, dalyvauti estafetėse, statyti sniego pilis. Diena pasitaikė puiki. Švietė saulutė ir šaltukas tik lengvai gnaibė nosytes, o baltas ir purus sniegas viliote viliojo įkristi į pusnį. Kiškis neatsilaikė tokiai žiemos pagundai ir su vaikais puolė daryti ,,sniego angelus“.

Visus lydėjo pakili nuotaika, vienijo draugystė, vaikai draugiškai dalijosi atsineštu sportiniu inventoriumi, smagiai plušėjo kasdami sniegą. Piešdami ant sniego džiaugėsi besiliejančiomis spalvomis.

,,Boružiukų“ vaikai Kiškį priėmė kaip pasakų personažą ir pakvietę prie apsnigto stalo, pavaišino ,,sniego morkomis“. Kiškis vaikams priminė, kad sniego negalima dėti į burną, nes skaudės gerklytes. Vaikai pažadėjo klausyti jo patarimų.

Mergaitė taip džiaugėsi Kiškiu, kad net papasakojo jam istoriją apie tai, kaip tėtis jai seka pasaką apie kiškį. O tas kiškis iš pasakos vilko bijo. Ji labai norėjo išsiaiškinti ar šitas Kiškis ko nors bijo? Šis buvo Kiškis Drąsuolis.

Smagiai pasportavę, visi šildėmės arbata, kuri lauko sąlygomis buvo ypač skani. Vaikai su gera nuotaika grįžo į grupes, o saulės apšviestame darželio kieme sniegas švietė visomis vaivorykštės spalvomis. Tikimės, kad vaikai suprato, jog ir žiemą galima smagiai laiką leisti lauke.

                                                                                                                                    Parengė vyr. auklėtoja Rita Katinienė


EDUKACINIŲ IŠVYKŲ REIKŠMĖ MOKYMO PROCESE

Jau prieš 200 metų žymieji pedagogai siūlė vaikams eiti į gamtą, stebėti jos pasikeitimus, pažinti gyvenimą tokį, koks yra iš tikrųjų. Šių laikų mokiniai daug žino, moka elgtis su informacinėmis technologijomis, bet pažinti gamtą, įvardyti medžių pavadinimus, pastebėti metų laikų požymius – užduotis ne iš lengvųjų. Todėl edukacinės išvykos yra vienas iš mokymo metodų, kurio nauda nenuginčijama, o ir emocijų pliūpsnis nemažas. Edukacinės ekskursijos yra tiesiogiai susijusios su ugdymo programomis, sudaromos sąlygos demonstruoti, vaizdžiai pateikti ar iliustruoti programinius dalykus realiame pasaulyje.

Edukacinei išvykai reikia gerai pasiruošti: numatyti lankytinas vietas (būtų gerai ten pačiam mokytojui apsilankyti ar pažinti tą vietą), parinkti pažintinę medžiagą, gerai apgalvoti uždavinius, tiksliai numatyti maršrutą, veiklas ir išvykos apibendrinimą.

Mūsų mokiniai tikrai nemažai vyksta į edukacines išvykas. O jos yra mokytojų parinktos apgalvotai, kad mokiniai kuo daugiau sužinotų ir išmoktų. Ketvirtokai išsiruošė į edukacinę išvyką po Tauragnų apylinkes. Prieš ekskursiją aptarėme maršrutą, išsiaiškinome, kokiu tikslu keliausime. Pasiskirstėme grupėmis ir kiekviena iš jų gavo užduotis. Pirmiausia apsilankėme ant Taurapilio. Mokiniai išklausė pavadinimo atsiradimo legendą, išsiaiškinome piliakalnio dalis, kodėl buvo statomi pylimai ir kasami grioviai. Žavėjomės puikiu vaizdu nuo piliakalnio, apžvelgėme giliausią Lietuvos ežerą. Pabandėme nusileisti piliakalnio šlaitu, o tai visai nesunku. Po to keliavome prie Moko akmens, o legenda apie jį ypač sudomino mokinius. Kadangi akmuo yra miške, todėl išsiaiškinome, kas yra miško paklotė, aptarėme medžių ir krūmų skirtumus.

Kita sustojimo stotelė - Tauragno slėnis. Ten dirbome grupėmis: išsirinkome medį ir jį tyrinėjome: kokia medžio ir lapų forma, matavome kamieno storį, stebėjome, kas gyvena po žieve, kokie augalai auga po medžiu.

Tauragnų miestelyje buvome Dr. E. Šimkūnaitės atminimui skirtame „Gesės vyšnių sode“. Užduotis: suskaičiuoti, kiek pasodinta vyšnių ir prisiminti, ką žinome apie garsiąją Lietuvos „raganą“. O kokia išvyka be pašėliojimų ir žaidimų! Gerą nuotaiką parsivežėme ir į mokyklą.

O kitą dieną klasėje tęsėme išvykos apibendrinimą. Grupės pateikė savo bandymų ir stebėjimų išvadas. Puiku tai, kad vaikai atkreipė dėmesį į dalykus, kurie juos sudomino. Pavyzdžiui, kad žiūrint prieš saulę pro padidinamąjį stiklą į medžio lapą, matosi lapo gyslučių tinklas ir skirtingų lapų vis kitoks. Dailės pamokoje pavaizduosime rudens spalvų pasaulį. O lietuvių kalbos pamokoje laukia rašinys apie išvyką, kur kiekvienas vaikas galės pasidalyti savo pastebėjimais, patirtais įspūdžiais.

Maža išvyka, atrodo, kad visai netoli keliauta, o mokinių žinioms, bendravimui bei gerai nuotaikai didžiulė nauda.

Parengė - mokytoja Dalė Bagdonienė

2018 m. gegužės mėn.


 

UGDYMO PRIEMONES KURIAME PATYS

Ugdomoji priemonė „Spalvų domino″, padeda skirti spalvas, vėliau jas pažinti ir įvardinti. Ši primonė lavna smulkiąją motoriką, skatina mastyti, komunikuoti, pažinti spalvas.  „Linksmieji kamuoliukai″ ši priemonė pagaminta iš vilnos, yra visiškai saugi ir labai mėgiama vaikų dėl švelnaus paviršiaus. Žaisdami vaikai skirsto kamuoliukus pagal spalvą ir sudeda į tos pačios spalvos indelius. Taip vaikai lavina smulkiąją motoriką, geriau atsimena spalvas, komunikuoja tarpusavyje. „Mažieji mano darbeliai″ ugdomoji priemonė sulaukusi didžiulio susidomėjimo. Žaisdami vaikai susipažįsta su aplikoje esančiais daiktais: užtrauktukais, jungtukais, sagomis, šepetėliais ir panašiai. Tai vaikams padeda susipažinti su supančia aplinka ir padeda atrasti naujus pojučius: slidu, šiurkštu, švelnu, šalta, šilta, minkšta, kieta. Ši priemonė ugdo smulkiąją motoriką, skatina vaikus mąstyti, jausti, komunikuoti.

Parengė - Aušra Paškevičienė

2018 m. spalis


 

UGDOME KŪRYBIŠKAI                

Išugdyti vaiką, kuris būtų bendraujantis, kritiškai mąstantis, aktyvus, žingeidus, kūrybingas- pedagogo tikslas. Visiems tenka įdėti daug darbo ir energijos, kad šie tikslai būtų pasiekti. Ypač svarbūs ikimokykliniai metai. Šiuo laikotarpiu vaikas turi įgyti tiek žinių ir patirties, kad galėtų pažinti jį supantį pasaulį. Jis turi jaustis saugus, pasitikėti savimi, kasdien įgyti kuo daugiau potyrių. Kad vaikui ugdymo įstaigoje būtų įdomu, gera ir saugu, pedagogas turi būti nepaprastai kūrybingas. Pedagogų kūrybingumas atsiskleidžia edukacinių renginių metu, ugdomosios veiklos metu, ar susidarius vienokiai ar kitokiais situacijai, kai reikia kažkokio ypatingo personažo , kuris padėtų sudominti vaikus...Tai gali būti staiga prabilęs šaukštas ar puodelis, nepaprastą istoriją pasakojantis pasakos personažas, ar net akvariumo auksinė žuvelė. Taip vaikas žaismingai pradeda domėtis naujais, nežinomais, net sudėtingais dalykais, formuojasi gebėjimas įžvelgti problemas, klausinėti, diskutuoti, kurti ir fantazuoti...  Dažnai kalbame apie tai, kaip mokyti vaikus kūrybiškumo. Iš tiesų vaikai iš prigimties yra nepaprastai kūrybingi, o mums suaugusiems reikėtų augti kartu su jais ir mokytis kartu.

Parengė - Audronė Nikštuvienė

2018 m. spalis


SKAITYKIME VAIKAMS GARSIAI

Knygų žavesį užgožia moderniausios technologijos, kompiuteriniai žaidimai, internetas, televizija. Visa tai skatina vyresnius vaikus vis rečiau paimti knygą į rankas. Ankstyvoje vaikystėja vaikai vis dažniau nepatiria skaitymo džiaugsmo dėl tėvų užimtumo. Projektas „Kalėdinės pasakos ir vaiko vaizduotė“ prisidėjo prie įstaigos šviečiamosios misijos. Tai skaitymo garsiai skatinimo projektas. Kiekvieną dieną kelionė į pasaką vyko įvairiose erdvėse, „Katino pasakų svetainė“, „Pasakos po stalu“, „Kalėdinė žaislų svetainė“, „Pasakos po skėčiu lauke“, „Virtuvės pasakos“, „Meduolių pasakos“, „Linksmi Laimiuko juokai laive“. Projekto skaityti balsu partneriai buvo darželio pedagogai, darbuotojai, mokiniai, tėveliai, Utenos miesto meras A. Katinas , Zuikio puikio teatro darbuotojos, Miškinių bibliotekos vaikų skyriaus darbuotojos, vaikų darželio „Voveraitė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Asta ir jos auklėtiniai. Savo skaitymu ugdė vertybes, išlaikė draugiškus ir šiltus santykius su mažaisiais klausytojais. Vaikai keitėsi knygomis galėdami parsinešti ar su tėveliais paskaityti namuose ir vėl grąžinti draugui. Tėveliai grupių bibliotekėles papildė naujomis Kalėdinių istorijų knygomis. Skaitydami darželinukams mokiniai pasijuto tikrais skaitytojais, kurie noriai skaito, lengvai mokosi, drąsiai pasitinka gyvenimo įšūkius, ugdosi pasitikėjimą. Svarbu nepraleisti to momento, kai vaikas iš klausytojo tampa skaitytoju. Vaikams knygos atveria duris į nepažįstamą pasaulį, lavina kalbą, raštingumą, turtina vaizduotę. Vaikams patinka stebėti skaitančias pedagoges, kaip skaito tėvai. Darželyje nė viena diena nepraeina neatsivertus knygos. Paskaitę pasikalbame, aiškinamės nesuprantamus žodžius, frazes, pasijuokiame. Vaikai noriai klausosi ir vaikiškų anegdotų ir patys juos bando kurti. Angelų pasakos po skėčiu tik ištiesė sparną palikdamas plačiausias erdves skleistis vaizduotei ar ieškoti vakarės žvaigždės. Pasakos tai vaiko sielos kelionių ir svajonių žemėlapis. Nes simbolių ir vaizdinių kalba vaikams kaip tik ir pasakoja apie tą kelią,  suteikia išminties. Jie mielai klausosi apie karalaičius ir karalaites, ledo šalį, našlaites ir nykštukus, Kalėdų Senelio miestą ar jam skirtas dovanas. Skaitant tą pačią pasaką kelis kartus ji sužiba naujomis spalvomis, pasiekia ne tik vaiko sielą bet ir pačio skaitančiojo. Ir leidžia išgyventi pasakojimą kaip savo paties istoriją, susitapatinti su personažu. Manyčiau, kad nėra vaiko kuris netikėtų pasakomis kaip ir Kalėdų Seneliu.

Auklėtoja:  Grita Kalytienė

 


 Kūryba vaikų gyvenime

 Praktika ir tyrimai rodo, kad su vaiku kasdien reikia pabendrauti bent penkiolika minučių. Ne ruošiant vakarienę ar tvarkant namus, o atsidėjus: žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasakas. Tiek laiko visiškai pakanka, kad vaikas lavintųsi – ir socialiai, ir emociškai. Pasakų sekimas, skaitymas ar jų kūrimas su vaiku užtikrina gerą ir efektyvų laiką kartu.

Dėl įvairiausių priežasčių: televizijos, kompiuterinių žaidimų įtakos, tėvų užimtumo ir kt. – daugelio vaikų kalbos raida patiria sunkumų. Pagrindinė problema – skurdus žodynas. Vaikams sunku bendrauti, reikšti mintis, vaikai nedrąsūs, nepasitikintys savimi. Vienas iš būdų vaikams pagelbėti - kalbos ugdymas pasitelkiant vaidybinę raišką. Kiekvieną dieną, prieš miegą vaikams skaitome pasakas. Vaikams leidžiame išsirinkti pasaką iš kelių pasiūlytų. Pasaka apie tai, kaip nykštukas pasidarė laivą ir ieškojo kelionės draugų tapo pati sekamiausia. Vaikai sekė ją kiekvieną dieną, sugalvodami vis įdomesnių, kūrybiškesnių versijų.

Galiausiai nutarėme šią pasaką inscenizuoti. Vaikams ši idėja labai patiko. Vaikai išsirinko sau tinkantį ir patinkantį personažą. Mamytės ir močiutės padėjo pasigaminti lėles. Panaudojome viename seminare matytas ir labai mums patikusias lėles – rankines. Viską ruošėme kartu su vaikais. Vaikai karpė drugelius, gėlytes pievos puošimui. Parinkome linksmą, šiuolaikišką muziką spektakliui. Repeticijų didelių nebuvo, žodžių vaikams mokytis nereikėjo. Vaikai kūrė čia ir dabar, nes pasaka jiems gerai žinoma. Auklėtoja juos užvedė ir kalbino. Labai džiugu, kad prakalbo net patys tyliausi, nepasitikintys savimi vaikai. Spektaklio premjera įvyko stebint būriui draugų ir pedagogių. Tėveliai, sužinoję, kad mums puikiai pavyko, labai norėjo pamatyti mūsų spektakliuką. Suteikėme ir jiems džiugių emocijų, žiūrint kaip vaidina jų atžalos.

          Po šio spektaklio pastebėjau, kad vaikai drąsiau reiškia savo mintis ir labiau pasitiki savo gebėjimais. Taip pat dažniau siūlo idėjas įvairioms veikloms, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti. Pasakodami įvairius įvykius drąsiau reiškia savo mintis, kuria įvairias istorijas. Inscenizuodami keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonuoja. Dažnai įterpia savo paties sukurtų dainelių.

                                                                                             Parengė vyr. auklėtoja Rita Katinienė

 

 Mokyklos darželio „Eglutė" pedagogai siekdami glaudaus bendravimo ir bendradarbiavimo su vaikų tėveliais, bei siekdami glaudaus ryšio bendradabiaujant su kitomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, nuolat rengia savo veiklų pristatymus įvairiomis formomis. Viena iš tokių viešinimo formų  - įvairūs straipsniai skirti tėvams ir pedagogams.

 Vaiko vystimasis visada mus suaugusius, stebina ir džiugina.

Šiandien jis kitoks negu vakar, o rytoj bus kitoks negu šiandien

V . MUCHINA

 


 

Kuo daugiau langų vaikui atveriame, tuo labiau padedame atskleisti tai, ką jis daro geriausiai. Kad ir kur gyventų dabartiniai vaikai visą laiką susidurs su pokyčiais. Asmenybės sklaidą, kūrybingumą, skatinanti ugdymo  programa ,,Vaikystės taku‘‘ padeda vaikams atsakyti į kylančius klausimus. Atsižvelgta į vaiko galimybes,grita iniciatyvas, patirtį ir motyvaciją. Ieškodama įvairesnių veiklos erdvių ir būdų skatinančių kiekvieno vaiko asmenybės sklaidą organizuoju projektinę veiklą. Vykdant ilgalaikį projektą ,,Aukso bičių medaus puodas‘‘ vaikams buvo sudarytos sąlygos veikti ir mokytis iš kitų, bendrai dirbti ir žaisti, įveikti sunkumus, ugdyti mąstymo įgūdžius, reikšti nuomonę, būti kūrybingam. Grupėje dažnai turime medaus kurį vaikai mėgsta užsitepti ant duonutės ar bandelės riekutės, užgeriant žolelių arbata. Medaus parūpina vaikų seneliai ir aš pati. Tačiau vaikai jo atsiradimo priežasčių nežinojo. Projektą pradėjome pavasarį išvyka  į bičių muziejų,  Stripeikiuose. Kurią organizavo tėveliai, didieji mūsų rėmėjai. Bitininko Vidmanto sodybos pienių pievelėje bičių nematėme jos mieste neskraido. Todėl  pynėme pienių vainikus, apžiūrėjome  rakandus naudojamus darbui bityne. Čia vaikai susipažino su senu bitininkystės amatu. Pamatė įvairių avilių, rakandų, įrankių, tokių kurių pas senelius bitininkus nėra. Per vasarą, pagal galimybes, pasiūliau vaikams stebėti bičių gyvenimą piešiant, fotografuojant, renkant bičių lankomų augalų, medžių žiedus. Ruošdama medžiagą projektui aš stebėjau, fotografavau biteles ant augalų, geriančias vandenėlį balutėje, ant obels lapo, skraidančias. Ankstyvą rudenį priešmokyklinukai vyko į Juškėnų kaimą pas bitininką Vygandą kopinėti medaus. Kieme ištiesę rankeles prašėme ,,Bitelės bitelaitės nekliudykit mano rankaičių‘‘ ir bitutės  mūsų prašymą išgirdo. Tai vaikams suteikė drąsos ir saugumo. Suskaičiavome avilius, jų buvo aštuoni. Sužinojome, kad vienas didesnis todėl, kad jame gyvena dvi bičių šeimos. Aviliai įvairių šviesių spalvų. Paklausėme ar didžiajame dūzgia bitės. Stebėjome kaip užkuriama dūminė. Šiuo metu bitės ramios, ruošiasi žiemojimui. Užsidėję bitininko kepurę, kuri vaikams iki kelių, po vieną apžiūrėjome avilio vidų. Bitutėms aplipus korius, stebėjome bičių gyvenimą avilyje. Vaikai buvo sužavėti tai ką pamatė, girdėjosi džiūgavimo šūksniai ne tik vaikų, bet ir mamų pagalbininkių. Bitininkas išėmęs  korius atnešė į kambarį, kur mes su vaikais juos akiavome, sudėjome į medsukį  sukėme medų. Išpylus į indus vaikai bandė pakelti medaus puodą. Medaus parsivežėme ir į grupę.  Atsidėkodami bitutėms vieną avilį vaikai išpuošė piešiniais. Stebėjome biteles ant aviečių , anyžinio lofanto žiedų. Baigę darbus virėme, labiausiai bičių lankomo  lofanto arbatą, gėrėme užkandžiaudami meduota bandele, ragaudami medų. Surinktą patirtį ir žinias perkėlėme į grupę. Sudėję žinių dėlionę į skaidres ir aplankus prisiminėme patirtus įspūdžius. Grupėje vaikai dar kartą apžiūrėjo tuščius ir su vaškuotėmis rėmelius. Rūšiavo augalus iš kurių bitės renka žiedadulkes ir nektarą , o kuriuos žiedus tik aplanko. Apžiūrėdami, ragaudami, uostydami susipažino su bičių produktais, sužinojo jų savybes ir naudą žmogaus sveikatai. Grupės berniuko šeima pakvietė į savo bitininkystės reikmenų parduotuvę. Čia vaikai išvydo jau žinomų bitininko priemonių ir įrankių, ėmė klausinėti, išbandyti įvairių dydžių medsukius. Grupėje  turėjome bičių lizdą su tikrais koriais . Tačiau be bitelių.Žiūrėdami filmuką ,,Bitė Maja‘‘ vaikai siejo turimas žinias su filmo vaizdais. Lipdė iš vaško ir vaškuotės, piešė, tapė, konstravo. Žaidė mamyčių pagamintomis veltinio bitutėmis:   .

- Jos šiltos , lengvos ir labai malonios ,nes norisi ilgai žaisti. -sakė vaikai

Taip formuojamas vaiko požiūris į gamtos dovanas ir reiškinius, ugdoma meilė gamtai,  gebėjimas rūpintis augalais ir gyvūnėliais, jausti atsakomybę už aplinkos išsaugojimą. Aktyviai veikdami vaikai patiria pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Įtvirtinama nuostatą, kad  glaudus žmogaus ir gamtos santykis stiprina žmogaus dvasines savybes .

Vaikai turėjo natūralų norą veikti, tenkinti visus poreikius, kuriuos suteikia gamta ir jos gėrybės.

                                                                                   Parengė auklėtoja metodininkė Grita Kalytienė


 

ritaGamta vaiko kūryboje

 

Kiekvienas metų laikas žavi savo išskirtinumu ir grožiu. Raudonomis, rudomis ir kitomis spalvomis nusidažę medžiai praneša, jog atėjo ruduo. Tiek maži, tiek dideli kvailioja besimaudydami klevo lapų krūvose, o kiti tiesiog renka lapus, parsinešdami juos namo. Prisirinkome lapų ir mes, pradžioje nežinodamos ką su jais daryti, tiesiog prisirinkome  lapų dėl jų spalvų gražumo. Ir štai atsirado idėja pasigaminti iš lapų kažką originalaus. Iš klevo lapų su vaikais gaminome rožes. Vaikai sugalvojo ant klevo lapų piešti su guašu, gavosi įdomūs darbeliai. Vyresnieji vaikai, sukomponavę kelių medžių lapus, sukūrė laputę, ežiuką.

Darželio kieme auga ąžuolas. Vaikai mėgsta rinkti giles. Parsinešę jas į grupe turime daug darbelio. Skaičiuojame, rūšiuojame, dėliojame įvairias kompozicijas. Uždėję ant vaikų pirštukų gilių kepurėles ir nupiešę veidukus, sekame pasakas, žaidžiame įvairius  pirštukų žaidimus. Taip žaisdami vaikai atsipalaiduoja ir drąsiai kalba, improvizuoja, kuria. Net patys nedrąsiausi pradeda kurti pasakojimus. Vaikams labai patinka piešti ant akmenukų. Kai akmenukai išdžiūna, juos padengiame laku ir turime puikią priemonę skaičiavimui, spalvų pažinimui ir žinoma vaikų kūrybai. Vaikams labai patinka dėlioti iš spalvotų akmenukų įvairias kompozicijas, žaisdami ,,Parduotuvę“, spalvotus akmenukus jie naudoja kaip saldainius.

Kadangi vaikams patinka kurti iš gamtinės medžiagos, paprašėme tėvelių pagalbos. Jie su vaikais namuose pririnko įvairių šakelių, spygliukų, kerpių, samanų, konkorėžių, tėčiai išpjovė medžių rievelių.Viską apžiūrėję, aptarę, kibome į darbą. Kiek buvo vaikams džiaugsmo, kai jie galėjo rinktis patinkančią gamtinę medžiagą ir kurti. Ant stalo atsirado žmogeliukai, ežiukai, briedžiukai, paukščiukai, medžiai, grybukai ir t.t. Kelios mergaitės sugalvojo į samanas patupdyti boružėles. Vaikams labai patiko pro padidinamąjį stiklą apžiūrėti gamtinę medžiagą.

Kartą berniukai pastebėjo, jog samanose apsigyveno voras. Džiaugsmo buvo visiems.

Vaikų kūrybai visai nereikia pirkti brangių žaislų. Vaikai smagiai rinks kaštonus, jų kevalus, giles, gilių kepuraites, kankorėžius, jūros akmenėlius, spyglius, pagaliukus… ir tai pačios nuostabiausios priemonės jų darbeliams. Tai kartu ir pažinimo džiaugsmas.

 ,,Smalsiukų“ grupės vyresnioji auklėtoja Rita Katinienė


 

grita

 Projektas „Triukšmas ir tyla"

Gamtos gyvenimas, prisotintas kvapų ir garsų įvairovės, kuris žmogų veikia teigiamai, o gyvenimas technikos apsuptyje sąlygoja fizinį ir psichinį išsekimą, didina nervingumą, nepakantumą, agresiją.

Vaikai labiausiai pažeidžiami, nes turi mažiau galimybių kontroliuoti juos supančią aplinką. Atkreipiame dėmesį, kad vaikai darželyje dažnai būna sudirgę, sunkiau susikaupia, kalba pakeltu balsu. Projekto „Triukšmas ar tyla“ tikslas – atkreipti suaugusiųjų dėmesį į triukšmo keliamas problemas ir kaip joms užbėgti už akių, paskatinti „gyventi tyliau“. Darželyje buvo išskirta ir įrengta erdvė ramybės ir tylos valandėlėms su pagalvėlėmis, minkštasuoliais. Tylos kambaryje sukaupta medžiaga: informacija apie triukšmą ir jos daromą žalą, tylos poreikį, klasikinės muzikos įrašai, įvairių žvakučių, pasakų knygų, pasakų įrašų skaitomų Vytauto V. Landsbergio,  šimto metų senumo knygų, laikraščių suaugusiems. Visa tai surinko ir pateikė vaikai ir jų tėveliai, močiutės ir seneliai. Čia vaikai gali ne tik pailsėti, bet ir paklausyti vakaro skaitinių, auklėtojos skaitomų pasakų, pasiklausyti įrašų, pavartyti knygelių, piešti.

Norėdamos sužinoti bendruomenės nuomonę apie triukšmą, pateikėme anketą mokyklos vaikų darželio „Varpelis“ ir mokyklos vaikų darželio „Eglutė“ priešmokyklinės grupės vaikų tėvams ir įstaigos pedagogams. Paaiškėjo, kad 93 proc. respondentų žino apie triukšmo daromą žalą ir 7 proc. atsakė jog iki šiol apie tai nesidomėjo. Apklaustieji pritarė, jog triukšmas veikia gebėjimą mokytis, susikaupti, skatina nedraugiškumą, blogina ilgalaikę atmintį. Bendruomenių nariai supranta triukšmo daromą žalą ir stengiasi sau padėti. Daugelis bendruomenės narių geriausia jaučiasi ramioje aplinkoje.

Organizavome renginį „Kviečiu aš tylą“. Darželyje stengėmės tyliau bendrauti, žaisti, klausytis ramios muzikos t.y. gyventi tyliau. Paskutinę projekto dieną zirzliukas, niurzgliukas ir cypliukas, personažai, kuriais buvo persirengę auklėtojos, pakvietė vaikus į salę. Personažai improvizavo, kaip triukšmingai žaidžia, valgo, kalba telefonu, išdykauja ir dėl to nukenčia. Teisėjai išaiškino jų netinkamo elgesio žalą ir visi vaikai nutarė, kad nuo to reikia gelbėtis. Skambant ramiai muzikai teisėjai pakvietė pasižiūrėti angelėlių šokio. Piešėme ir rašėme tylos receptus: pvz.: „skaitykime knygas tyliau“, „eikime pasivaikščioti“, „paklausykime tylos“ ir t.t.. Vakare visi darželio koridoriais ir kiemo takeliai nušvito žvakių šviesa, skambėjo rami muzika. Nustebę rinkosi tėvai, vaikai ir pedagogai. Jie surado tylos pasakas. Mažiesiems pasakos buvo skaitomos tylos kambaryje, vyresniesiems – lauke. Vaikus žavėjo du angelai Mykolas ir Gabrielius. Ramiu balsu auklėtojos skaitė Vytauto V. Landsbergio knygą „Angelų pasakos“. Visiems tai netikėta ir nauja... girdėjosi atsiliepimai.

Kalbėti apie tylą ir leisti tai pajusti vaikams labai svarbu – pritarė tėvai ir pedagogai. Vaikai pageidavo ir namuose naudoti tylos ženklus, kvietė tėvelius aplankyti paroda „Piešiu aš tylą“ darželio galerijoje. Visa tai skatina įsitraukti į akcijas, gyventi tyliau ir sveikiau.

   „Svirpliukų" grupės auklėtoja metodininkė Grita Kalytienė

 


grita

 

Bendravimas ir bendradarbiavimas su  tėvais

Gyvenimo patirtis byloja, kad motinos ir tėvo meilės, globos vaikui niekas negali atstoti. Šeima – pirmoji mokykla. Čia kūdikis išmoksta žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius. Čia pradeda suvokti, kas gyvenime yra gera, gražu ir teisinga. Vaiko fizinė ir motorinė sveikata pirmiausia priklauso nuo šeimos tarpusavio santykių – darnos, meilės ir pagarbos, kurią vienas kitam jaučia ir reiškia visi šeimos nariai, taip pat nuo šeimos bendravimo su kitais žmonėmis. 

Tėvai – pirmieji vaiko mokytojai ir auklėtojai, pirmieji jam patys protingiausi, patys geriausi, patys stipriausi, gražiausi žmonės. Kai tėvai gyvena, dirba, myli, džiaugiasi, taip gyventi, dirbti, mylėti ir džiaugtis nori ir jų vaikai. Ilgai jie pasaulį mato tėvų akimis ir girdi tėvų ausimis, ilgai jaučia tėvų širdimis ir viską vertina tėvų protu. Vaikų sąmonėje įsirėžia viskas – ir kaip tėvai myli, ko ir kaip neapkenčia, ir už ką gerbia, kam ir kodėl būna geri; kam su džiaugsmu atidaro namų duris ir kam jas užtrenkia. Ir visa tai galima pamatyti vaikų elgesyje, žodžiuose ir darbuose.

Dar nemokėdami nei kalbėti, nei vaikščioti, vaikai mokosi iš tėvų gyventi, šypsotis ir raukytis, džiaugti ir pykti, krykštauti ir aikštytis. Kaip darželinukai ateina pirmą kartą į grupę? Vieni jų tvirtai įsikibę į mamos ranką, braukdami ašarą, kiti demonstruoja padidėjusį savarankiškumą ir išdidžiai žygiuoja mamos priekyje. Vaikai ilgai negali atitrūkti nuo tėvų ir tik didelių pastangų dėka pripranta prie grupės draugų, po truputį įsilieja į jų gretas. Vaikui pradėjus lankyti darželį, jo veikla, kurioje jis dalyvauja, yra labai svarbi jam ir jo tėvams. Vaiko pirmosios dienos darželyje yra didelė gyvenimo permaina, dėl to turėtume suprasti vidinį darželinuko nerimą. Pradėję lankyti darželį, pirmuosius mėnesius vaikai tiesiog nemoka žaisti kolektyve. Ir tik pedagogų organizuojami žaidimai ar jų elementai moko, pratina vaikus sukaupti dėmesį, skatina susidomėjimą veikla, norą sužinoti daugiau. Žaisti šalia kito.

Svarbu kad vaikas pajustų, jog jis laukiamas darželyje. Rudenį pats artimiausias ir didžiausias tikslas – susidraugauti su vaikais, tėvais, kiekvieno širdelėje puoselėti draugiškumą, pasitikėjimą, nuoširdžiai bendraujant pedagogui, vaikui ir tėveliams. Šeimos dalyvavimas ugdymo procese – vienas svarbiausių programos „Vaikystės taku“ darbo uždavinių. Ypač naudingas tėvų lankymasis grupėje. Jie ateina paskaityti pasakų, pasakoja apie savo darbą, dalyvauja viktorinose, kalendorinių švenčių dienose. Tai tėvams padeda geriau suprasti pedagogo darbą, labiau pažinti savo ir kitus vaikus.

Organizuojame tėvų susitikimus prie puoduko arbatos. Kur tėvai gali išsakyti savo pageidavimus, pasiūlymus, pastebėjimus. Kartu aptariame vaiko raidos pasikeitimus. Apie vaiką, jo problemas, pasiekimus stengiamės kalbėti su tėveliais individualiai.

Daug dėmesio skiriame bendradarbiavimui, siekiame, kad tėvams nebūtų svetimi vaikų rūpesčiai, jų problemos. Tariamės, kaip bendrauti su vaikais namuose, nepataikauti visiems jų norams, nebūti kategoriškiems. Kai šeima ir darželis veikia apgalvotai, vienodai supranta kūrybingos asmenybės ugdymo tikslus, uždavinius, būdus, sudaroma palanki atmosfera vaikui lavėti. Norėdama artimiau susipažinti su tėvais, sužinoti jų norus, lūkesčius, organizuoju vakarones, šventes, susirinkimus. Pagal galimybes tėvai prisideda prie grupės gyvenimo.

Geriau vieniems kitus pažinti padeda bendros išvykos, pramogos. Organizuojame atskiras pramogas mamoms ir tėčiams. Kartu keliaudami tėveliai džiaugiasi atsipalaidavę, pailsėję nuo kasdienių rūpesčių. Džiaugiasi pabuvoję ten, kur buvo tik mokykliniais metais. Jie mielai kartu dainuoja, groja, žaidžia, šoka. Kokios svarbios ir reikšmingos šventėse jaučiasi močiutės. Vaikai išgirsta daug įdomių pasakojimų, pasakų, deklamuojamų eilėraščių. Tėvai stengiasi dalyvauti vaikų  pasiūlytų temų nagrinėjime, ieško ir kaupia temai reikalingą medžiagą. Už tai tėvams rašome padėkas tėvų lentoje, laiškus – padėkas asmeniškai visai šeimai.

 Paregė auklėtoja – metodininkė Grita Kalytienė.

 

 

 Copyright © 2020 www.eglute.utena.lm.lt  Rights Reserved.