Vaikystė neatsiejama nuo pasakų. Pasakos praturtina vaiko fantaziją, turtina kalbą, ugdo socialines ir moralines nuostatas, padeda pažinti ir išgyventi įvairias emocijas, skatina empatiją. Pasakų būna įvairių - vienos vaikus baugina, kitos džiugina, o dar kitos įtraukia ir vaikai jų prašo dar ir dar...

Projekto ,,Kur gyvena paskos?“ metu „Smalsiukai“ išgirdo įvairiausių pasakų ir patys jas kūrė.

Su tėvelių pagalba grupėje įkūrė jaukią skaitymo erdvę, kurią vaikai labai pamėgo. Šalia skaitymo erdvės atsirado daugybė minkštų žaisliukų, pirštukinių lėlių, teatro namelis. Šioje erdvėje jie vartė knygeles vieni, su draugais, čia žaidė kūrybinius žaidimus, sekė pasakas, bendravo tarpusavyje.

Vaikai aplankė mokyklos - darželio biblioteką. Juos pasitiko bibliotekos darbuotoja Živilė. Kartu išsiaiškino ką galima veikti bibliotekoje. Ji papasakojo kokia tvarka išduodamos knygos, kaip dėliojamos lentynose pagal temas. Emilis pastebėjo, kad yra ir suplyšusių knygelių. Bibliotekos darbuotoja pasiūlė parsinešti knygą į grupę ir „pagydyti“. Kartu su mokytoja aptarė, kaip reikia elgtis su knygomis, kad jos ilgai išliktų gražios.

„Smalsiukai“ dar nemoka skaityti, todėl labai nudžiugo, kai juos pakvietė priešmokyklinės grupės mokytoja Violeta į svečius. Susidomėję, kaip tikroje kino salėje, žiūrėjo mėgiamą pasaką ,,Katinėlis ir gaidelis“. Kartu su vyresniais draugais atliko kūrybines užduotis, linksmai žaidė.

Išsiaiškinę, kas kuria pasakų knygas, pasiūlėme vaikams sukurti savo pasakos knygelę. Vyresni vaikai piešė pasakų personažus, kopijavo žodžius. Jaunesni - pasakų personažus išsikirpo iš paveikslėlių ir toliau kūrė pasaką pripiešdami detales. Sukurtas pasakų knygeles vartė kartu su tėveliais, pasakojo siužetą.

Besiruošdami pasakos ,,Ropė“ inscenizacijai kūrė personažų karūnas. Vaidinti norėjo visi. Pasiskirstę vaidmenimis, prisimindami pasakos eigą, personažų eiliškumą vaikai ,,rovė ropę“.

Visiems buvo labai linksma ir norėjosi kartoti vaidinimą.

Vaikus sudomino ir mūsų pačių sukurtas šešėlių teatras. Pastebėjome, kad vakarais jie dažnai prieidavo prie teatro dėžės, pasirinkdavo lėles ir kūrė monologus, kartais dialogus, siužetus.

Viena iš projekto veiklų, buvo sekti pasakas naudojant STEAM metodą. Pasirinkome vaikų pamėgtas pasakas ,,Auksaplaukė ir trys lokiai“ , „ Trys paršiukai“. Vaikai pasiskirstė vaidmenimis ir bandė atkurti matytą siužetą, kūrybiškai panaudojo jiems pasiūlytas priemones. Žaisdami pasakas grupavo, skaičiavo, rūšiavo daiktus, išsiaiškino kuris daiktas lengvas ir galima jį nupūsti, kuris sunkus. Atlikdami šias užduotis lavino atmintį, dėmesį, ugdėsi kūrybiškumą, kritinį mąstymą, turtino žodyną naujais žodžiais, bendradarbiavo.

Pasakų sekimas persikėlė ir į lauko erdves. Vaikai imitavo pasakų personažų (dažniausiai gyvūnų) elgseną, balsą, žaidė judrius žaidimus.

Projekto veiklas paįvairino tėvelių ir kitų šeimos narių dalyvavimas. Vaikus pradžiugino svečių sekamos pasakos prieš miegą. Su tėvelių pagalba sukurtos pasakų dėžutės ir knygos vaikus labai sudomino ir skatino sekti pasakas, kurti, fantazuoti, išradingai ir kūrybiškai naudoti įvairias medžiagas, priemones.

Projektas baigėsi, tačiau pasakos dar gyvena ,,Smalsiukų“ grupėje. Vaikai patys inicijuoja pasakų sekimą, improvizaciją. Pastebėjome, jog vaikai tapo drąsesni, prasiplėtė jų žodynas, pradėjo kalbėti apie matytus animacinius filmus, girdėtas pasakas, žaisdami pradėjo kurti įvairias istorijas, inscenizuoti. Džiaugiamės, kad pradėjo pastebėti draugus, kurie netinkamai elgiasi su knygomis, informuoti apie suplėšytą knygelę. Tikimės, kad su pedagogų ir tėvelių pagalba vaikai pamils knygeles ir jos taps vaikų draugais.

                                                                       Parengė mokytojos Rita Katinienė ir Inga Žlabickienė