Pradinių klasių mokiniai labai žingeidūs, imlūs, greitai įsisavina šiuolaikines technologijas ir neretai savo žiniomis lenkia tėvus ar jį ugdantį mokytoją. Naujajai, dažnai skaitmenine vadinamai kartai, reikia naujų iššūkių, pastovaus ir greito grįžtamojo ryšio. Ką daryti? Turime vytis jaunąjį kolegą, tapti jo draugu, vyresniuoju patarėju. Turime išmanyti ne tik gyvąjį, bet ir technologijų pasaulį, žaidimus, kuriuos mokinys žaidžia, personažus, kuriais žavisi. Ir pabandyti pasitelkti jam žinomus, pamėgtus animacinius, virtualius herojus žaidimams klasėje ar scenoje, paversti juos teatrine priemone, galinčia motyvuoti mokinį atsigręžti į realų draugą, kalbėti gyva kalba, spręsti problemas per teatrinius žaidimus ar etiudus ne planšetės ar telefono ekranėlyje, o gyvai, juntant draugo ar mokytojo grįžtamąjį emocinį ryšį. Todėl atnaujinta Teatro programa orientuojasi į šio amžiaus vaikų ugdymą teatru, įtraukiant daugiau paveikių ir patrauklių metodų, nei buvo rekomenduojama ankstesnėse programose. Tokie metodai taikytini ne tik teatro raiškos (vaidybos, kūrimo, kūrybos pristatymo ir refleksijos), bet ir teatro supratimo ir vertinimo, teatro reiškinių ir kontekstų pažinimo veiklose, kurioms technologijos šiandien yra itin parankios. Antra vertus, pradinėse klasėse teatro raiška ir pažinimas turėtų vienas kitą papildyti kaip tiesioginė, praktinė patirtis. O tokiai patirčiai itin vertingi ir ją praturtina ne tik užsiėmimai klasėje, bet ir lankymasis teatre ar teatro spektakliuose, susitikimai su teatro menininkais ar kūrėjais, pasinaudojant Kultūros paso, kitomis mokyklos, miesto teikiamomis galimybėmis. Turėtų būti skatinamas ir mokinio savarankiškas (su tėvais) lankymasis teatriniuose bei teatralizuotuose renginiuose.
Teatras – menas, kuris jungia kelias meno sritis – muziką, šokį, dailę. Kuriant spektaklį , vystomi vaikų gebėjimai, žinios, supratimas apie teatrą. Pokalbiai apie veikėjų kostiumus, dekoracijas, teatro rekvizitus, daiktų panaudojimą dekoracijoms, muziką, veikėjų charakterį, jų poelgius, vaidmenį spektaklyje.
Teatre galima atrasti daug gyvenimiškų situacijų ir jų dėka pažinti gyvenimą. Tai labai artima vaikams, kai jie vaidina ir pasirenka savo mylimus personažus, kuria jiems aktualias, įdomias situacijas. Šioje terpėje gali atsiskleisti kiekvienas mokinys, nes kiekvienas vaikas turi gebėjimą vaidinti. Vienas galbūt geriau pasakys žodžius, kitas - padainuos, pašoks ar įkūnys personažą , kuris turės tik savo, labai svarbią misiją , ar tik reikšmingus keletą žodžių spektaklyje .
Norime pasidžiaugti, kad ketvirtos klasės mokiniai patys sukūrė spektaklį-miuziklą ,,Viena diena prieš Kalėdas‘‘ .Spektaklio siužeto kūrėjos ( režisierės) su klasės draugais pirmiausia aptarė pasiūlytą istoriją, kuri visus sudomino, suintrigavo. Tuomet liko pasiskirstyti vaidmenimis ir pradėti darbą. Kiekvienas mokinys turėjo savo vaidmenį, savo personažą, kurį kūrė pats, persikūnijo į jį, turėjo mokytis bendrauti su visais klasės draugais, pajusti, suprasti, ką reiškia spektaklyje atskiros scenos, ką reiškia dialogas, monologas, muzikinis fonas ir daug kitų teatro terminų, kurie buvo naudojami repeticijų metu. Galbūt kažkam tai buvo didžiulis iššūkis nugalėti scenos baimę, mokytis spręsti problemas, suklydus improvizuoti ir pačiam ieškoti išeities, pasitikint savimi. Net ir droviausi mokiniai įsitraukė į vaidybinę veiklą, palaipsniui vis labiau atsipalaiduodami. Svarbiausia buvo kūrybinis procesas, su visais iššūkiais, džiaugsmais, abejonėmis, problemomis. Spektaklyje dalyvavo visi 24 mokiniai. Tai tikrai didelis pasiekimas. Jie visi turėjo vaidmenis. Kadangi vaidinimas buvo kuriamas pačių mokinių, skatinant jų kūrybiškumą, jie įgijo supratimą apie spektaklių kūrimą aplamai, išbandė ir parodė savo galimybes, įgijo žinių, patirties, supratimo, tolerantiškumo, tokių gebėjimų, kurie atsiskleidė kūrybiniame procese.
Galutinis rezultatas – puikus. Nepakartojama žiūrovų – tėvelių reakcija, gausūs plojimai, aktorių nusilenkimai – pagrindinė spektaklio kulminacija. Džiaugsmas vaikų akyse, šiluma, artumas širdyse ir begalinis dėkingumas vieni kitiems už bendrystę, pasitikėjimą draugais, atvirumą.
Parengė mokytojos V. Venclovienė ir A. Valevičienė.
